Jų teigimu, JAV Centrinė vadavietė parengė „trumpos ir galingos“ smūgių bangos Iranui planą, į kurį greičiausiai bus įtraukti infrastruktūros objektai.
D.Trumpas anksčiau yra grasinęs sunaikinti Irano civilinę infrastruktūrą. Tačiau tarptautinės teisės ekspertai sako, kad tokie smūgiai gali būti prilyginami karo nusikaltimams. 1949 m. Ženevos konvencijos dėl humanitarinio elgesio karo metu draudžia atakas prieš objektus, kurie laikomi svarbiais civiliams gyventojams.
Kitame scenarijuje, kuriuo tikimasi pasidalinti su D.Trumpu, daugiausia dėmesio skiriama Hormuzo sąsiaurio kontrolės perėmimui, kad jis vėl būtų atviras komercinei laivybai, tačiau tokiai operacijai gali prireikti sausumos pajėgų.
Kariniai patarėjai nubrėžė ir dar vieną planą, kuris, tikėtina, bus aptartas per susitikimą – specialiųjų pajėgų operacija, kurios metu būtų siekiama perimti ypač prisodrinto urano atsargas, rašo „Axios“.
Karas su Iranu tebėra nepopuliarus Jungtinėse Valstijose, jis taip pat sudavė skausmingą smūgį pasaulinėms rinkoms ir padidino naftos kainas. Dėl karo beveik sustojo eismas per sąsiaurį, kuriuo įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų.
Vašingtonas tikisi, kad, sustiprinus ekonominio spaudimo kontrolę, Iranas taps lankstesnis prie derybų stalo branduoliniais klausimais, teigiama „Axios“ straipsnyje.
Amerikos prezidentas Irano branduolinę programą įvardijo kaip neišvengiamą grėsmę. Savo ruožtu Teheranas neigia siekiantis branduolinio ginklo, tačiau sako, kad, būdamas Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalimi, turi teisę vystyti branduolines technologijas taikiems tikslams, įskaitant sodrinimą.
