Evakavimą suvaidino?
Vienas „Facebook“ vartotojas gegužės 14-ąją, praėjus porai savaičių po trečiosios kruizinio laivo „MV Hondius“ keleivės mirties nuo hantaviruso, paskelbė tariamai su šia istorija susijusią nuotrauką.
Joje matyti laivas ir paramedikas bei keli žmonės su specialiais kostiumais, naudojamais dirbant aplinkoje, kurioje yra didelė tikimybė užsikrėsti, pavyzdžiui, pavojinga liga. Taip vilkinčius žmones dažnai buvo galima matyti per COVID-19 pandemiją, ypač jos pradžioje.
Komanda stovi prie specialaus įrenginio – biologinio saugumo neštuvų. Taigi reikėtų suprasti, kad nufotografuota kritinė su sveikata susijusi situacija. Pastarojo meto kontekstas leidžia daryti prielaidą, kad tai gali būti sergančių „MV Hondius“ keleivių evakavimas.
Vos už poros metrų nuo kostiumuotų žmonių laipteliais iš laivo lipa operatorius su kamera rankoje, vilkintis paprastus juodus drabužius, neturintis nei kaukės ant veido, nei pirštinių ant rankų, juoba kitos specialios aprangos.
Todėl kadru besidalijantys žmonės kelia versijas, esą ši situacija buvo suvaidinta. „Hantavirusas tikras, neabejokit“ – ironiškai pakomentuota nuotraukoje prie rodyklės, vedančios link operatoriaus.
„Gal kam „edukuota“ vakcinacija reikalinga?“ – nuo savęs pakomentavo „Facebook“ vartotojas. Jo įrašas peržiūrėtas 61 tūkst. kartų, sulaukė 1,8 tūkst. reakcijų, beveik 600 žmonių juo pasidalijo.
Ši fotografija pastarosiomis savaitėmis plinta įvairiuose socialiniuose tinkluose: „Facebook“, „Instagram“, „X“, „Telegram“, „Threads“. Ją lydi komentarai įvairiomis kalbomis, kad hantavirusas yra „apgavystė“ arba kad evakuacija buvo „surežisuota“, filmuojamas kino aikštelėje.
Fotografuota pernai
Versija, kad hantaviruso protrūkis buvo suplanuotas, o ši nuotrauka tariamai tai įrodo, yra klaidinga. Fotografija, kurioje matyti evakuaciją filmuojantis operatorius be asmeninių apsaugos priemonių, su kruiziniu laivu „MV Hondius“ nesusijusi ir neįrodo, kad ši pasaulinė grėsmė sveikatai buvo surežisuota. Kadras su šiais įvykiais nesusijęs.
Įrašai apie tariamą vaidybą socialiniuose tinkluose ėmė plisti, kai visas pasaulis stebėjo situaciją kruiziniame laive „MV Hondius“. Apie infekcijos protrūkį buvo pranešta laivui, plaukiojančiam su Nyderlandų vėliava, skrodžiant Atlanto vandenyną.
Gegužės viduryje, kai minėtas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos paskelbė nuotrauką su ironiškais komentarais, bendras mirčių nuo hantaviruso skaičius pasaulyje siekė tris.
Sveikatos apsaugos pareigūnai ne kartą pabrėžė, kad rizika visuomenei dėl reto žiurkių platinamo viruso Andų atmainos – vienintelio žinomo varianto, kuris plinta tarp žmonių, – perdavimo yra maža.
Nepaisant to, įvykiai laive atgaivino „plandemijos“ (taip COVID-19 skeptikai vadino pandemiją, norėdami pasakyti, neva ji buvo suplanuota) ir panašias sąmokslo teorijas, aktyviai platintas prieš keletą metų.
Naujienų agentūros AFP teigimu, platinamoje nuotraukoje įamžintos prieš metus vykusios Ispanijos karinės pratybos.
Atvirkštinė vaizdo paieška padėjo išsiaiškinti, kad originali nuotrauka buvo paskelbta Ispanijos Almerijos uosto tinklalapyje 2025 m. gegužės 7 d. kartu su straipsniu apie tarptautines jūrų pratybas, kuriose dalyvavo šios šalies karinės jūrų pajėgos ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Rašinyje pasakojama, kad pratybose imituotas laivo, kuriame įtariami Ebolos – retos, bet itin mirtinos ligos, sukeliančios karščiavimą, kraujavimą ir organų nepakankamumą, – atvejai, atvykimas.
Vietos žiniasklaida publikavo daugiau nuotraukų ir vaizdo įrašų iš šios simuliacijos. Ji buvo įamžinta įvairiais rakursais, o rašiniuose pažymėta, kad pratybų tikslas buvo atkartoti galimų Ebolos pacientų evakavimo patirtį.
Melagieną, neva nuotrauka įrodo, kad hantaviruso protrūkis buvo surežisuotas, paneigė ir Jordanijoje veikiantis faktų tikrinimo tinklalapis „Misbar“.
15min verdiktas: melas. Nuotrauka neįrodo, kad hantaviruso protrūkis kruiziniame laive buvo suvaidintas. Joje užfiksuotos pernai Ispanijoje vykusios pratybos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
