Apie tai kalbama naujame Karo studijų instituto (ISW) pranešime, kurio autoriai išsamiai išanalizavo S.Lavrovo pareiškimus rezonansiniame interviu.
Rusijos vieši pareiškimai dėl karo su Ukraina atspindi tas pačias tezes, kurias Rusijos pareigūnai stengiasi perteikti ir privačiuose susitikimuose. Tai ypač akivaizdu iš S.Lavrovo žodžių, kad Rusijos pareigūnai paaiškino Rusijos karo tikslus susitikimuose su Donaldu Trumpu ir kitais JAV pareigūnais, taip pat paskelbė juos viešai.
S.Lavrovo pareiškimai NBC pakartoja nuolatinius Kremliaus teiginius, kad tarp „pagrindinių priežasčių“ karui tariamai buvo NATO plėtra į rytus ir Ukrainos „diskriminacija“ rusakalbių gyventojų atžvilgiu. Rusijos užsienio reikalų ministras pakartojo, kad Rusija laiko NATO plėtrą ir tariamą „Rusijos saugumo interesų pažeidimą“ viena iš tokių „pagrindinių priežasčių“ karui.
Be to, Rusijos ministras tarp karo tikslų įvardijo „etninių rusų ir rusakalbių gyventojų, kurie save laiko rusų kultūros ir rusų istorijos dalimi“, teisių apsaugą, taip pat Ukrainos neutralitetą.
Tuo pačiu S.Lavrovas provokavo tvirtindamas, kad Ukraina, esą, turi teisę egzistuoti tik tuo atveju, jei „paleis“ (rus. „otpustit“) žmones, kurie „nusprendė, kad priklauso rusų kultūrai“.
Tuo tarpu ISW primena: tai, ką Kremlius vadina „pagrindinėmis karo priežastimis“, susiję ne tik su Ukraina, o hipotetinis sutikimas su Rusijos reikalavimais „pašalinti pagrindines priežastis“ taip pat reikalautų esminių derybų su NATO.
Rusija ir toliau siekia to paties
S.Lavrovas nuolat tvirtina, kad bet koks karo nutraukimas turi būti nukreiptas į jo vadinamųjų „pagrindinių priežasčių“ pašalinimą – ypač jo pakartotiniai pareiškimai po rugpjūčio 15 d. viršūnių susitikimo Aliaskoje – ir tai toliau rodo, kad Rusijos kariniai tikslai nepasikeitė.
S.Lavrovo bandymai dar kartą pavaizduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaip kliūtį kelyje į tvirtą taiką Ukrainoje yra labiau nukreipti į Rusijos bandymą nukreipti dėmesį nuo Kremliaus nenoro eiti į kompromisą ar prisijungti prie turiningų derybų pagal JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą planą – dvišalis V.Zelenskio ir V.Putino susitikimas, po to trišalis V.Zelenskio, V.Putino ir D.Trumpo susitikimas. ISW taip pat pabrėžia, kad S.Lavrovas sąmoningai iškraipė ir neteisingai apibūdino neseniai paskelbtus V.Zelenskio viešus pareiškimus, pakeisdamas jų turinį į priešingą, ypač dėl pasirengimo deryboms. Nors iš tiesų Ukrainos prezidentas pastarosiomis dienomis ne kartą pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti teritorinius klausimus dvišaliame susitikime su V.Putinu, primena analitikai.
Putinas nenori susitikti su Zelenskiu, jei Ukraina nežada kapituliuoti
Nauji S.Lavrovo pareiškimai leidžia manyti, kad V.Putinas nenori susitikti su V.Zelenskiu, jei Ukraina nesutiks su pirminiais Rusijos kariniais reikalavimais, kurie prilygsta Ukrainos karinei, politinei ir kultūrinei kapituliacijai, teigia ISW.
O S.Lavrovo bandymus pakenkti ir paneigti V.Zelenskio teisėtumą ISW vertina kaip bandymą pateisinti Rusijos atsisakymą dalyvauti taikos procese ir pasirašyti taikos sutartį su Ukraina. S.Lavrovas, atsakydamas į klausimą, ar jis ir V.Putinas pripažįsta V.Zelenskį „teisėtu Ukrainos vadovu“, pareiškė, kad „mes jį pripažįstame de facto [Ukrainos] vadovu“. Rusijos ministras pridūrė, kad Kremlius yra pasirengęs susitikti su V.Zelenskiu „šiuo statusu“, bet „kai kalbama apie teisinių dokumentų pasirašymą, [Rusijai] reikia labai aiškaus supratimo, kad pasirašantis asmuo yra teisėtas“.
Melagingi Lavrovo žodžiai
ISW pabrėžia, kad šie Rusijos užsienio reikalų ministro žodžiai yra melagingi. Taigi Rusijos užsienio reikalų ministras, tikėtina, bando įvesti į JAV informacinę erdvę šiuos pateisinimus dėl Rusijos nedalyvavimo taikos procese ir palenkti JAV visuomenės nuomonę Rusijos naudai, pabrėžia analitikai.
Be to, interviu „NBC News“ S.Lavrovas tęsė Kremliaus kelis mėnesius trukusias pastangas manipuliuoti propagandiniais teiginiais apie Ukrainos nerengiamus rinkimus karo metu. Rusijos ministras sąmoningai iškraipė Ukrainos Konstituciją ir įstatymus, nors jie draudžia vyriausybei rengti rinkimus karo padėties metu, taip pat panaikinti karo padėtį, kol Rusija toliau puola Ukrainą.
Rusija nori turėti veto teisę Ukrainos saugumo klausimu
S.Lavrovas taip pat faktiškai neigia, kad Maskva pažeidė ankstesnius tarptautinius susitarimus, draudžiančius Rusijai įsiveržti į Ukrainą, konkrečiai Budapešto memorandumą, ir atmetė Vakarų remiamas Ukrainos saugumo garantijas ateityje. ISW mano, kad S.Lavrovas, tikriausiai, bando nuslėpti Rusijos pažeidimus Budapešto memorandumo klausimu 2014 ir 2022 metais, siekdamas skatinti būsimą susitarimą dėl saugumo garantijų Ukrainai, kuriame Rusija būtų nurodyta kaip Ukrainos saugumą garantuojanti valstybė.
Tačiau ISW toliau vertina, kad suteikus Rusijai veto teisę dėl Vakarų saugumo garantijų, Kremlius galėtų susilpninti Ukrainos gebėjimą pasipriešinti kitam Rusijos įsiveržimui. Tai taip pat trukdytų Ukrainai sudaryti būsimus saugumo susitarimus, didinti ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, taip pat gauti paramą iš partnerių.
