„Delegacijai buvo nurodyta vykti ne ginčytis, o tam tikru mastu susitarti“, – pažymėjo vienas Rusijos diplomatas.
Kitas šaltinis teigė, kad instrukcijose buvo nurodyta „derinti lankstumą ir griežtumą tuo pačiu metu“.
Pasak „The Moscow Times“, pagrindiniai reikalavimai, kuriuos Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir kiti derybininkai išsivežė į Rijadą, buvo diplomatinių atstovybių darbo atkūrimas ir Rusijos diplomatinio turto grąžinimas Jungtinėms Valstijoms.
Kremlius ypatingą dėmesį skiria klausimui dėl dviejų užmiesčio rezidencijų grąžinimo Niujorko ir Merilendo valstijose, kurias 2016 m. Baracko Obamos administracija konfiskavo dėl kaltinimų jas naudojant žvalgybai.
„Putinui šis klausimas nėra vien simbolinis – jis jį laiko Rusijos statuso santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis atkūrimo dalimi“, – įvertino šaltinis.
Be to, pasak pašnekovo, Maskva taip pat norėtų, kad būtų atšaldytos jos lėšos Jungtinėse Valstijose, kur yra įšaldyta mažiausiai 6 mlrd. JAV dolerių, sušvelnintos sankcijos ir atnaujintas dialogas ginklų kontrolės, branduolinio ginklo neplatinimo ir regioniniais klausimais, įskaitant Artimuosius Rytus, Afriką ir Arktį.
Kremlius mano, kad D.Trumpo administracija orientuojasi į greitas ir įspūdingas užsienio politikos pergales, „kurios, matyt, nėra detaliai apgalvotos“.
Vis dėlto pareigūnai pripažino, kad Amerikos požiūris gali pasikeisti derybų metu – Rijado dalyviai paskelbė, kad po susitikimo bus sudarytos darbo grupės dėl tikslinių sričių – ir kad JAV požiūris nebūtinai išliks toks pat.
D.Trumpas nori įspūdingo momento – „rankos paspaudimo“, kuris leistų jam aiškinti, kad niekas kitas nesugebėjo sustabdyti karų, o jis sugebėjo, pažymėjo „The Moscow Times" šaltinis.
Kita vertus, Kremlius tikisi atkurti visavertį dialogą su Vašingtonu. Tai suteiktų Maskvai viešai pripažintą teisę reikalauti įgyvendinti jos nacionalinius interesus, kaip juos mato Kremlius.
Būtent to V.Putinas siekia jau daugelį metų, žurnalistams sakė vienas Rusijos pareigūnas.
Be kita ko, Kremlius taip pat „stato“ ant „chemijos“ tarp lyderių, tikėdamasis įtvirtinti Ukrainos neutralumo statusą, pakeisti valdžią Kyjive, sumažinti Ukrainos kariuomenę ir sulaukti Krymo ir keturių okupuotų regionų aneksijos pripažinimo.
„Ukraina, teritorijų pripažinimas, „demilitarizacija“, „denacifikacija“ ir sankcijų atšaukimas – tai minimumas, ko nori Vladimiras Putinas“, – „The Moscow Times" teigė buvęs diplomatas Borisas Bondariovas. Mainais Kremlius bandys „parduoti Trumpui“ idėją atsiriboti nuo Kinijos, mano jis.
Pirmasis derybų raundas Maskvoje sukėlė atsargų optimizmą.
„Aš taip ilgai to laukiau! Pagaliau! Tai nuostabi dovana mano jubiliejaus proga“, – pokalbyje su žurnalistais džiūgavo vienas Rusijos vyriausybės pareigūnas.
Toliau rengiantis V.Putino ir D.Trumpo aukščiausiojo lygio susitikimui, pasak „The Moscow Times“, derybininkų sąrašas gali išsiplėsti.
-
Dainius Žalimas. Kaip atrodytų Trumpo ir Putino suokalbis pagal tarptautinę teisę?
-
E.Macronas: Prancūzija neketina siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą
-
Karas Ukrainoje. FT: Prancūzija ir JK rengia planus dėl „užtikrinamųjų“ oro pajėgų pasibaigus karui Ukrainoje
-
Rusija ir JAV paskirs derybininkus dėl karo Ukrainoje nutraukimo
-
Per masinį Rusijos pajėgų puolimą didelė Odesos dalis liko be šilumos ir elektros tiekimo
Manoma, kad tolesnėse konsultacijose dalyvaus Rusijos užsienio žvalgybos vadovas Sergejus Naryškinas (dėl bendradarbiavimo žvalgybos srityje ir kovos su tarptautiniu terorizmu), užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas (dėl ginklų kontrolės ir strateginio stabilumo) ir specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Michailas Bogdanovas.
