Kodėl Lukašenka staiga išskubėjo pas Putiną

Ištikimo Vladimiro Putinos ąjungininko vizitas į Rusiją vyksta praėjus kelioms dienoms po to, kai A.Lukašenka netikėtai įsakė patikrinti Baltarusijos pajėgų kovinę parengtį ir nutekėjo informacija apie karinės bazės bei privažiavimo kelių statybą prie pat sienos su Ukraina.

Be kita ko, kelionė suorganizuota po neįprasto aukščiausio rango JAV pareigūno, kurį, kaip teigia žiniasklaida, į Rusiją pasiuntė pats prezidentas Donaldas Trumpas, vizito Maskvoje šios savaitės pradžioje.

Oficiali Minsko versija dėl skubaus susitikimo – Baltarusijos vadovas surengs derybas su Kremliaus šeimininku, kurių metu esą bus aptartos „pagrindinės dvišalio bendradarbiavimo kryptys, aktualūs regioninės ir tarptautinės darbotvarkės klausimai, taip pat saugumo užtikrinimas“.

Aliaksandras Lukašenka / YASUYOSHI CHIBA / AFP

Pranešta, kad A.Lukašenka planuoja susitikti ir su Rusijos premjeru Michailu Mišustinu, su kuriuo turėtų kalbėtis apie „prekybinio, ekonominio ir investicinio bendradarbiavimo plėtrą“ bei „bendrų bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą“.

Tačiau, kaip pastebi V.Denisenka, iš tiesų A.Lukašenkos vizitas į Maskvą susijęs su karu.

„Tačiau ne realiu, o visų pirma informaciniu. Lukašenka nesutiks leisti naudoti savo teritorijos puolimui prieš Ukrainą ar Baltijos valstybes, kol jį palaiko Kinija. O Kinija jį palaiko“, – naujienų portalo „Unian“ nuomonės straipsnyje dėsto analitikas.

Tačiau, atsižvelgiant į Vakarų žiniasklaidos priemonių paskelbtą informaciją, kad J.Ratcliffe'o vizitas buvo susijęs su įspėjimu Rusijai dėl galimos eskalacijos prieš NATO, o konkrečiai Baltijos valstybes, V.Denisenkos vertinimu, šis vizitas įgyja naujų atspalvių.

„Po šio vizito kils nauja konspiracijos teorijų banga, kurią kels rusai, o Vakarų ir Ukrainos žiniasklaida su džiaugsmu ją platins, todėl nerimo lygis staigiai išaugs, o visa tai vyks Rusijos orlaivių įsiveržimų į NATO šalių teritoriją ir smūgių laivams Rumunijos teritoriniuose vandenyse fone.

Reikalas tas, kad Putinui reikia isterijos Europoje, tačiau jam kur kas svarbiau, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris jau užmezgė kontaktą (Ratcliffe'o vizitas ir yra tas kontaktas), sugrįžtų prie „Ankoridžo-2 dvasios“, – rašė politologas.

Jo vertinimu, visa ši informacinė-kinetinė operacija turi savo laiko ribas – JAV rinkimus.

„Zumapress“/„Scanpix“/Vladimiras Putinas

„Pulti prieš JAV rinkimus reiškia pasmerkti Trumpą, nes tuomet jis pralaimės ir vietas Kongrese, ir Senate. Todėl, viena vertus, Trumpas turi laiko pervadinti ežerus ir vandenynus, tačiau tuo pačiu metu jis bus priverstas skirti dėmesio šios hibridinės operacijos plėtrai, kuri neišvengiamai turės įtakos rinkimų eigai“, – mano V.Denisenka.

Anot jo, staigus apšaudymų suintensyvėjimas ir teroras prieš Kyjivą – viena iš šios operacijos dalių.

„Putinui ypač svarbu stipriai nusmukdyti Ukrainos gyventojų emocinę ir psichologinę būklę bei pabandyti palaužti jų pasipriešinimo valią. Tuo pačiu metu jis bandys išsiderėti, kad apšaudymų nutraukimas būtų susietas su maksimaliomis nuolaidomis. Žinoma, gyvenimas, kaip visada, įneš savo pataisų. Tačiau atrodo, kad tai yra Rusijos „Planas A“ artimiausiems porai mėnesių“, – reziumavo analitikas.

Sąmoningai sėja baimę

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai sutinka, kad CŽA vadovo vizitas Maskvoje indikuoja, kad Rusija artimiausioje ateityje gali ruoštis puolimui prieš Aljansą.

Tačiau, jų teigimu, vargu ar Rusijai pavyktų surengti plataus masto invaziją į kurią nors iš NATO šalių.

Nors JAV žvalgyba ir laiko galimą Rusijos puolimą „kelių ateinančių metų“ klausimu, tačiau J.Ratcliffe'o kelionės pobūdis išduoda susirūpinimą dėl kur kas artimesnės ateities.

Analitikai atkreipė dėmesį kad šis vizitas skiriasi nuo to, kurį prezidento Joe Bideno laikais surengė buvęs žvalgybos vadovas Williamas Burnsas, bandydamas atkalbėti Kremlių nuo puolimo prieš Ukrainą.

„Tuomet Rusija jau aktyviai didino kariuomenės skaičių prie sienos su Ukraina. Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad Rusija darytų kažką panašaus pasienio zonoje su Baltijos šalimis“, – pabrėžiama ataskaitoje.

Rusijos kariai / Alexander Reka / ZUMAPRESS.com

Vis dėlto, ekspertų nuomone, Rusija gali imtis oro smūgių prieš Baltijos valstybes arba surengti ribotą sausumos invaziją, panaudodama nedideles pajėgas.

„Tokioms operacijoms Rusijai nebūtina telkti didelio kontingento, kaip tai buvo 2021 m. Tačiau kol kas nežinoma, ar Putinas jau pritarė tokios operacijos vykdymui“, – išskyrė analitikai.

Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija pastaruoju metu visais būdais neigia galimą puolimą prieš NATO šalis. Tačiau šie pareiškimai, anot ataskaitos, gali būti rusų vykdomo kognityvinio karo dalis, o ne tikroji Kremliaus pozicija. Verta prisiminti, kad Maskva taip pat aktyviai neigė savo planus pulti Ukrainą 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. pradžioje.

„Kremlius gali sąmoningai kurti dviprasmiškumą dėl savo ketinimų pradėti bet kokį puolimą prieš NATO. Tai leidžia jiems sėti baimę ir paralyžiuoti Aljanso galimybes priimti sprendimus dėl savigynos. Be to, tai daro įtaką ir ginklų tiekimo į Ukrainą tęsimui“, – nurodė ekspertai.

Analitikai pastebi, kad NATO iki šiol negali susitarti dėl reakcijos į galimą Rusijos puolimą. O Kremlius, jų vertinimu, greičiausiai, gali tuo pasinaudoti, pasirinkdamas strategiją, kuri, jo nuomone, sumažins Aljanso reakciją iki minimumo.

„Jei taip atsitiks, Putinui pavyks pasiekti vieną iš pagrindinių strateginių tikslų – palaužti pasitikėjimą NATO“, – apibendrinama ataskaitoje.