Rusijos sprendimas atsisakyti moratoriumo dėl vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų dislokavimo išprovokavo naują geopolitinių įtampų bangą.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Maskva vienašališkai ir savanoriškai atsisako laikytis įsipareigojimo, kurio šaknys siekia 2019-uosius – tuomet baigė galioti sutartis, ribojusi tokių raketinių sistemų gamybą ir dislokavimą.
Kuo gi remiasi šis sprendimas? Pasak Rusijos diplomatijos, kaltas Vašingtonas – ne pačių raketų, bet paleidimo sistemų, kurios teoriškai gali būti pritaikytos smūgiams, dislokavimas Europoje ir jų panaudojimas pratybose Azijos–Ramiojo vandenyno regione. Esą Vakarai provokuoja, o Rusija atsako.
„Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas dėl moratoriumo dėl vidutinio ir trumpo nuotolio raketų dislokavimo panaikinimo yra NATO šalių antirusiškos politikos rezultatas“, – socialiniame tinkle "X" po pareiškimo paskelbimo rašė Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas.
„Tai nauja realybė, su kuria turės susitaikyti visi mūsų priešininkai. Tikėkitės tolesnių žingsnių“, – pridūrė jis.
Simboliška, kad sprendimas buvo paskelbtas, praėjus vos dviem dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė įsakymą dislokuoti du branduolinius povandeninius laivus arčiau Rusijos – papildant jau budinčius. Visgi Užsienio reikalų ministerijos pareiškime D.Trumpo sprendimas – nutylėtas.
Be to, penktadienį, rugpjūčio 8-ąją, baigiasi ir D.Trumpo duotas ultimatumas V.Putinui susitarti dėl taikos Ukrainoje.
„Orešnik“: naujoji Maskvos strateginio arsenalo žvaigždė?
Vos prieš keturias dienas iki oficialaus moratoriumo atšaukimo prezidentas Vladimiras Putinas, susitikęs su autoritariniu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka, išdidžiai pranešė: Rusija pradėjo serijinę „Orešnik“ gamybą. Ir jos jau naudojamos kariuomenėje.
Pirmasis šios vidutinio nuotolio raketos bandymas buvo prieš Ukrainą. 2024 m. lapkričio 21 d. iš Kapustin Jaro bandymų poligono Astrachanės srityje paleista raketa nusileido netoli Dnipro miesto. Nors ginklas nebuvo branduolinis, jo veikimo nuotolis siekia apie 800–850 kilometrų.
„Moratoriumo panaikinimas yra tiesioginė „Orešnik“ gamybos pasekmė“, – taip situaciją įvertinp ekspertas Maksimas Starčakas. Anot jo, be garantijos, kad sistema bus dislokuota ir įtraukta į arsenalo sudėtį, joks gamybos procesas net nebūtų prasidėjęs.
„Ir puolime prieš Ukrainą, ir gamyboje buvo pasakyta, kad dislokavimas turėtų prasidėti per metus. Jei ne karas, šis procesas galėjo prasidėti dar anksčiau. Rusija tam ruošėsi ilgą laiką, bent jau nuo 2019 m.“, – tvirtino ekspertas.
Jam pritaria ir įvairūs Rusijos prokariniai kanalai.
„(V.Putino) pareiškimas reiškia, kad komplekso transporto priemonių padalinys (...) tikriausiai atvyko į Kapustin Jaro poligoną kariniams bandymams“, – rašoma „MilitaryRussia“ „Telegram“ kanale.
Sutartis, kurios žlugimą nulėmė abipusis nepasitikėjimas
Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis, pasirašyta 1987 m. tarp Sovietų Sąjungos ir JAV, turėjo užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms Europoje. Sutartis griežtai draudė antžemines raketas, kurių nuotolis svyravo tarp 500 ir 5500 km – tiek branduolines, tiek konvencines.
Bet 2019 metais JAV iš jos pasitraukė, apkaltinusios Rusiją sukūrus sutartį pažeidžiančią raketą – 9M729 „Iskander“. Esą jos veikimo nuotolis peržengia 500 km ribą. Rusija šiuos kaltinimus atmetė, tvirtindama, kad laikosi sutarčių, ir pateikė savo pretenzijas JAV.
Maskva ilgą laiką kritikavo JAV priešraketinės gynybos infrastruktūrą Europoje, ypač – vertikalius „Mark41“ paleidimo įrenginius. Šie įrenginiai teoriškai galėtų būti panaudoti tiek „Standard Missile 3“, tiek „Tomahawk“ tipo raketoms paleisti – o pastarosioms galiojo INF sutarties ribojimai.
Vašingtonas atkirto – tokios sistemos turi būti specialiai paruoštos, kad galėtų leisti sparnuotąsias raketas, o tai – ne taip paprasta.
Visa tai liudija – tikroji INF sutarties žlugimo priežastis buvo ne technologijos, o pasitikėjimo krizė. Abi pusės viena kitą tik įtarinėjo, o konkrečių įrodymų – nepateikė. Tuo pat metu nė viena pusė netikėjo oponento paaiškinimais.
Azijos šešėlis: Kinijos faktorius
Nors atrodytų, kad šiame kontekste svarbiausia konfrontacija tarp Vašingtono ir Maskvos, daugelis ekspertų akcentuoja dar vieną veiksnį – Kiniją. Būtent šios valstybės aktyvumas Azijos regione, kuriant ir dislokuojant įvairaus nuotolio raketas, verčia permąstyti globalią strateginę pusiausvyrą.
Remiantis „Military Balance 2025“ duomenimis, Kinija turi 352 vidutinio nuotolio balistines raketas, 225 trumpesnio nuotolio raketas ir 126 sparnuotąsias raketas. Tai – dešimtmečius trunkančios modernizacijos rezultatas.
Šios raketos – Pekino atsakas į potencialias grėsmes iš didžiųjų kaimynių, tarp jų – Japonijos, Indijos ir net pačios Rusijos.
Be to, visos JAV karinės bazės regione – taip pat jų sąjungininkų objektai – yra Kinijos raketų veikimo zonoje. Guamo sala – viena iš jų.
Kremlius skelbia: Vakarai provokuoja – mes reaguojame
Rusijos Užsienio reikalų ministerija pateikė konkretų argumentų sąrašą, kodėl nusprendė atsisakyti moratoriumo. Vienas jų – mokymai Danijoje, kurių metu naudota mobili paleidimo sistema „MK70“. Ši „Lockheed Martin“ sukurta sistema – modernizuota „MK41“ versija, jau anksčiau kritikuota Maskvos.
Per minėtus mokymus ji buvo ginkluota ne „Tomahawk“ raketomis, o SM-6 priešlėktuvinėmis raketomis – bet Maskva vis tiek sunerimo.
Dar vienas argumentas – „Dark Eagle“ hipergarsinių raketų dislokavimas Australijoje per „Talisman Sabre 2025“ pratybas. Tai buvo pirmasis kartas, kai tokio tipo ginkluotė dislokuota už JAV ribų.
Ten pat buvo išbandoma naujoji raketa „Precision Strike Missile“, kuri ateityje turėtų pakeisti taktines ATACMS raketas. Jos deklaruojamas veikimo nuotolis – 499 km – INF sutarties ribų ji neperžengia, tačiau Rusija perspėja: jei bus patobulinta, visos HIMARS ir MLRS sistemos taps potencialiomis trumpesnio nuotolio raketų platformomis.
Pratybų metu taip pat naudota sistema „Typhoon“, iš kurios paleista „žemė-oras“ tipo raketa. Tai – dar vienas įrodymas, kuriuo Rusija grindžia sprendimą nutraukti moratoriumą.
Kodėl šios raketos tokios pavojingos?
Trumpesnio ir vidutinio nuotolio raketos yra viena pavojingiausių ginkluotės rūšių – jų skrydžio laikas toks trumpas, kad realių šansų jų perimti arba sureaguoti į potencialų smūgį beveik nelieka.
O tai reiškia, kad sprendimai turi būti priimami sekundžių tikslumu. Esant įtampai, bet kokia abejonė gali būti palaikyta ataka. Pasekmės – katastrofiškos.
Šį scenarijų puikiai iliustruoja istorinis pavyzdys: 1980-aisiais sovietų karininkas Stanislavas Petrovas nepaisė klaidingo sistemos signalo apie JAV raketų smūgį ir išgelbėjo pasaulį nuo branduolinio karo.
Jei tai būtų buvusi vidutinio nuotolio raketa – sprendimui jis būtų turėjęs kelias minutes.
