Šiaurės Korėjos pareigūnų ir sportininkų dalyvavimas galėtų sumažinti nerimą, kad žaidynių metu Pchenjanas atliks balistinės raketos bandymą ar imsis agresyvesnių veiksmų. Renginį priglausiantis Pjongčangas nuo demilitarizuotos zonos, dalinančios Korėjos pusiasalį, yra nutolęs apie 80 km.
Pchenjano dalyvavimas žaidynėse turėtų ir simbolinę prasmę. Šiaurės Korėja tarptautiniuose renginiuose jau ilgą laiką sportiniais pasiekimais bandė pagerinti savo reputaciją. Abi Korėjos olimpinių žaidynių metu demonstravo susitaikymo ženklus, pavyzdžiui, atidarymo ceremonijose žygiavo po viena vėliava.
Vis dėlto kritikai mano, kad visus metus pasaulį provokavusia Šiaurės Korėja negalima pasitikėti. Antradienį senatorius Lindsey Grahamas tviteryje ragino Pietų Korėją atšaukti kvietimą Pchenjanui prisijungti prie žaidynių, kadangi taip „teisėtumas būtų suteiktas mažiausiai teisėtam režimui šioje planetoje“.
Ilga dalyvavimo istorija
Šiaurės Korėja turi ilgą dalyvavimo olimpinėse žaidynėse istoriją. Pchenjanas atletus į vasaros žaidynes siunčia nuo 1972-ųjų. Tiesa, du kartus jis renginį boikotavo: 1984 m. Los Andžele ir 1988 m. Seule.
Vasaros olimpinėse žaidynėse šalis iš viso iškovojo 54 medalius, įskaitant 16 aukso. Geriausiai šalies sportininkai pasirodo svorių kilnojime ir imtynėse. Atsižvelgiant į mažą šalies dydį ir bendrąjį vidaus produktą (BVP), Šiaurės Korėjai sekasi pakankamai neblogai.
Anot Šiaurės Korėjos analitiko Christopherio Greeno, iš dalies Šiaurės Korėjos sėkmę žaidynėse nulemia politinė valia. Sėkmingi atletai paprastai džiaugiasi puikiai aprūpintomis patalpomis ir pakankamai prabangiu gyvenimo būdu. Tiesa, dėl pabėgimo rizikos jie olimpiniuose kaimeliuose gyvena itin uždarai.
Turėdama kalnuotą kraštovaizdį ir šaltas žiemas, Šiaurės Korėja žiemos olimpinėse žaidynėse pasirodo kur kas prasčiau. Jose dalyvaudama nuo 1964-ųjų, iš viso turi tik tris medalius. Vieninteliai Pchenjano atletai, turintys kvalifikaciją dalyvauti 2018-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse Pjongčange, yra dailiojo čiuožimo pora Ryom Tae Ok ir Kim Ju Sikas.
Susitaikymo ir nepasitikėjimo simbolis
Kai kurie pietų korėjiečiai ilgą laiką tikėjosi, kad Pchenjanas dalyvaus 2018-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse. Iš dalies tai lėmė baimė, kad Šiaurės Korėja, pati jose nedalyvaudama, gali sužlugdyti žaidynes. Bilietų į Pjongčango žaidynes pardavimai stringa – greičiausiai dėl Pchenjano keliamos rizikos.
Toks nerimas nėra nepagrįstas: likus metams iki 1988-ųjų Seulo olimpinių žaidynių, Šiaurės Korėjos agentai pietiečių lėktuve susprogdino bombą, pražudžiusią visus jo keleivius. Tai – akivaizdu bandymas sužlugdyti žaidynes, todėl Pchenjano atletų ar delegacijos dalyvavimas turėtų panaikinti tokių įvykių riziką.
Vis dėlto buvo tikimasi, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimas galėtų tapti pirmuoju žingsniu įtampos pusiasalyje mažinimo link. Abi Korėjos daugybėje žaidynių atidarymo ceremonijų kartu žygiavo po taip vadinama „susivienijimo vėliava“. Tiesa, šalių sportininkai varžėsi atskirai.
Nors pastaraisiais metais tokios pastangos susvyravo (planai suburti bendrą delegaciją 2008-ųjų Pekino olimpinėms žaidynėms žlugo dėl Pchenjano reikalavimų), potenciali olimpinių galia Korėjoms buvo pademonstruota 2016 m. Tuomet Šiaurės Korėjos gimnastė įsiamžino su Pietų Korėjos atlete ir sulaukė didžiulio pasaulio dėmesio.
Vis dėlto daugelis nerimauja, kad Pchenjanas žaidynėmis pasinaudos tam, kad iš Seulo išpeštų naudos. Buvęs JAV Centrinės žvalgybos tarnybos (CŽV) analitikas, Šiaurės Korėjos ekspertas tyrimų centre „Heritage Foundation“ Bruce'as Klingeris teigė, kad bendra procesija 2000-ųjų Sidnėjaus vasaros olimpinėse žaidynėse gal ir atrodė naudinga, tačiau užkulisiai buvo sudėtingi.
„Šiaurės Korėja reikalavo ir gavo slaptą mokėjimą iš Seulo, buvo apmokėtos šiauriečių uniformos, taip pat sudarytas susitarimas, kad šiauriečių delegacija nebus mažesnė nei pietiečių. Todėl daug Pietų Korėjos atletų ir trenerių nežygiavo stadione su visa grupe“, – rašė B.Klingeris.
Kas blogo gali nutikti?
Nors pastarosiomis dienomis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas išreiškė viltį bendradarbiauti olimpinėse žaidynėse, prieš tai reikėtų suderinti daugybę detalių.
Techniškai Šiaurės Korėja praleido terminą, iki kurio turėjo išsiųsti delegaciją. Vis dėlto Tarptautinis olimpinis komitetas antradienį paskelbė, kad kvietimas Pchenjanui vis dar galioja.
Korėjų atstovams tektų susitikti ir nuspręsti, kaip atrodytų Pchenjano dalyvavimas žaidynėse. Savo ruožtu Pietų Korėja pasiūlė kitą savaitę susitikti pasienyje įsikūrusiame Panmundžono kaimelyje. Ekspertai spėja, kad net ir tada susitikimas turėtų būti organizuojamas itin atsargiai.
Svarbiausiais derybų objektais taptų šiaurės korėjiečių reikalavimai, pavyzdžiui, atšaukti ar atidėti kitąmet planuojamas JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas. Kiti faktoriai, pavyzdžiui, delegacijos dydis ar maršrutas, kuriuo ji atvyks į šalį, galėtų tapti netikėta kliūtimi. Derybų žlugimo atveju įtampa pusiasalyje tik išaugtų.
Šiaurės Korėjos lyderystės ekspertas Michaelas Maddenas BBC teigė, kad Pchenjano dalyvavimas žaidynėse galėtų tapti pradiniu žingsniu į santykių pagerėjimą.
M.Maddenas: „Kim Jong Unui, Moon Jae-inui ir tiems, kurie akylai stebi pusiasalį, Šiaurės Korėjos dalyvavimas bus puiki viešųjų ryšių galimybė, taip pat lems kaimynių geopolitinių įtampų sumažėjimą.“
„Kim Jong Unui, Moon Jae-inui ir tiems, kurie akylai stebi pusiasalį, Šiaurės Korėjos dalyvavimas bus puiki viešųjų ryšių galimybė, taip pat lems kaimynių geopolitinių įtampų sumažėjimą“, – rašė M.Maddenas.
Tačiau JAV ir jų sąjungininkėms didinant spaudimą Šiaurės Korėjai, atsiranda besipiktinančių, kad režimas – vis mažiau izoliuojamas, tačiau ta izoliacija neatneša jokios apčiuopiamos naudos. B.Klingeris palygino situaciją su apribojimais, skirtais apartheido eros Pietų Afrikos Respublikai (PAR).
„Kai pasaulis siekia izoliuoti ir daryti spaudimą Šiaurės Korėjai už nuolatinius Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijų pažeidimus, jis turėtų savęs paklausti, kodėl Pchenjanui vis dar leidžiama dalyvauti olimpinėse žaidynėse, tačiau PAR buvo uždrausta“, – rašė B.Klingeris.
