Tai teigiama pirmadienį interneto leidinyje „Svarbios istorijos“ paskelbtame straipsnyje, kuriame, remiantis šaltiniais, bandoma išsiaiškinti, kaip buvo priimtas sprendimas pradėti karą ir kodėl Rusijos valdžia suklydo manydama, kad jį pavyks greitai laimėti.
Pasak vieno iš leidinio pašnekovų, Kremlius manė, kad Mariupolis bus užimtas per tris dienas, o Kyjivas – per penkias. Iš tikrųjų Mariupolis iki šiol nėra visiškai kontroliuojamas (didžiąja dalimi sunaikintus gyvenamuosius rajonus kontroliuoja Rusijos kariuomenė, tačiau pasipriešinimas tebesitęsia gamyklos „Azovstal“ teritorijoje), o Rusijos pajėgos buvo priverstos trauktis nuo Kyjivo.
Pasak „Svarbių istorijų“ šaltinių, FSB Penktosios tarnybos pareigūnai „viską išgalvodavo, neteisingai interpretuodavo ir kartais fantazuodavo, o vadovybė tuo mielai patikėdavo“.
V.Putinui buvo perduota mintis, kad „Ukrainos regionai gyvena atskirai nuo valdžios Kyjive, ir užtenka tik stumtelėti, kad regionai bėgtų į Rusijos pusę“.
Teigiama, kad pagrindiniai FSB informatoriai apie padėtį Ukrainoje buvo pabėgę valdininkai, saugumo pareigūnai ir verslininkai iš nušalintojo prezidento Viktoro Janukovyčiaus komandos, kurie arba neturėjo informacijos, arba pateikė ją iškreiptą. Taip pat teigiama, kad pati FSB vadovybė vengė pateikti prezidentui informaciją, kuri prieštarautų bendram vaizdui.
Teigiama, kad V.Putino aplinkos, ypač saugumo tarnybų darbuotojų, psichologija, pagrįsta nuoskauda dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir sąmokslo teorijomis, taip pat suvaidino svarbų vaidmenį priimant sprendimą pulti Ukrainą.
V.Putino izoliacija nuo išorinio pasaulio ir alternatyvių informacijos šaltinių, kuri sustiprėjo prasidėjus pandemijai, taip pat turėjo įtakos tam, kad, pasak leidinio pašnekovų, jis „atitrūko nuo tikrovės“.
Kremlius šios publikacijos nekomentavo.
