Koronavirusas pasaulyje: Italijoje COVID-19 aukų skaičius viršijo 20 tūkst., virusas – dešimteriopai mirtingesnis už kiaulių gripą

Prancūzija pranešė apie 574 naujuoju koronavirusu užsikrėtusių asmenų mirtis per pastarąją parą, o bendras aukų skaičius išaugo iki 14 967, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ligoninėse mirė 335 žmonės (sekmadienį – 315), o dar 239 mirties atvejai užfiksuoti slaugos namuose.

Šalyje penktą dieną iš eilės mažėjo koronavirusu užsikrėtusių pacientų, kuriems reikalinga intensyvioji terapija. Sunkios būklės pacientų buvo 6 821 – 24 mažiau nei ankstesnę dieną. Šis skaičius laikomas svarbiu rodikliu, atspindinčiu koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio dinamiką.

Šie duomenys buvo pateikti prieš prezidentui Emmanueliui Macronui per televiziją paskelbiant apie naują karantino priemonių, įvestų kovo 17-ąją, pratęsimą. Gyventojai turės likti namuose, o ne pačios būtiniausios įmonės – nedirbti iki gegužės 11-osios.

Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad epidemijos kreivė yra pasiekusi „aukštą plokštumą“. Iki šiol Prancūzijoje yra užregistruota daugiau kaip 98 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Vis tik tikrasis skaičius tikriausiai yra didesnis, nes testai atliekami tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo pirmadienį paskelbė, kad blogiausias koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos momentas jau praėjo, nors jos aukų skaičius šiame regione viršijo 10 000.

A.Cuomo nurodė, kad hospitalizuojamų žmonių ir pacientų, kuriems reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas, skaičiaus dinamika rodo, kad epidemijos kreivė „plokštėja“ ir kad jis rengia planą ekonomikos laipsniškam atgaivinimui.

„Manau, dabar galime pradėti judėti keliu į normalią padėtį“, – žurnalistams sakė gubernatorius.

Vis dėlto jis nurodė, kad labiausiai COVID-19 pandemijos paveiktoje Amerikos valstijoje per pastarąją parą mirė dar 671 šia liga užsikrėtęs žmogus, o bendras aukų skaičius išaugo iki 10 056.

Tačiau mirusiųjų per vieną parą skaičius buvo mažiausias Niujorko valstijoje nuo balandžio 5-osios. Iki šiol didžiausias skaičius buvo užfiksuotas praeitos savaitės ketvirtadienį, kai mirė 799 žmonės.

„Blogiausia jau praėjo, jeigu toliau išmaniai eisime į priekį“, – sakė A.Cuomo ir pridūrė, kad vėliau pirmadienį pasitars su kaimyninių valstijų gubernatoriais dėl galimo atsidarymo plano.

Pasak jo, grįžimas prie įprastos padėties būtų laipsniškas. Pirmiausiai gali būti iš naujo nustatyta, kurie darbuotojai yra būtini, taip pat reikėtų suintensyvinti testavimą, kad būtų patikimiau stebimas ligos plitimas.

„Nebus taip, kad pasuksime jungiklį, ir visi išeis iš savo namų, sės į automobilius, mojuos ir glėbesčiuosis vieni su kitais, o ekonomika užsives“, – pripažino A.Cuomo.

„Darykite tai atsargiai, lėtai, protingai“, – pridūrė jis.

A.Cuomo paragino niujorkiečius toliau laikytis socialinio atstumo taisyklių ir pabrėžė, kad „dvi ar trys dienos neapdairaus elgesio“ gali sugriauti kovos su pandemija pasiekimus.

Niujorko valstija greitai tapo COVID-19 protrūkio JAV pagrindiniu epicentru. Joje nuo šios ligos mirę žmonės sudaro beveik pusę visų šalies aukų, kurių, kaip skelbia Johnso Hopkinso universitetas, yra jau mažiausiai 22 150.

Italijoje žmonių, kuriems buvo patvirtinta naujojo koronavaruso infekcija COVID-19, mirčių skaičius pirmadienį viršijo 20 tūkst., bet kritiškai sergančių pacientų mažėjo dešimtą dieną iš eilės, taip pat lėtėjant naujų užsikrėtimų tempui.

Civilinės saugos tarnybos duomenimis, per pastarąją parą mirus 566 pacientams bendras epidemijos aukų skaičius šalyje išaugo iki 20 465.

Pagal koronaviruso pandemijos aukų skaičių Italija šiuo metu yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.

Naujojo koranaviruso pandemijos mirštamumas yra dešimt kartų didesnis negu kiaulių gripo viruso (H1N1),  sukėlusio pandemiją 2009 metais, pirmadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), paraginusi valstybes neskubėti atšaukti priemonių koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiams stabdyti.

„Žinome, kad COVID-19 plinta sparčiai, ir žinome, kad ji yra mirtina – mirštamumas 10 kartų didesnis negu 2009 gripo pandemijos“, – pabrėžė jis.

PSO duomenimis, per viruso H1N1, pirmiausiai aptikto Meksikoje ir JAV 2009 metų kovą, pandemiją mirė 18,5 tūkst. žmonių, bet medicinos žurnalas „Lancet“ yra paskelbęs, kad tikrasis aukų skaičius buvo 151,7–575,4 tūkstančio.

„Lancet“ straipsnyje pateikiami duomenys apie mirtis nuo kiaulių gripo Afrikoje ir Pietryčių Azijoje, nepatekę į PSO statistiką.

H1N1 protrūkis buvo paskelbtas pandemija 2009 metų birželį, o jos pabaiga fiksuota 2010 metų rugpjūtį. Ši liga pasirodė nesanti tokia pražūtinga, kokia iš pradžių buvo laikyta.

Tąsyk buvo skubiai sukurta vakcina, bet Vakarų ir ypač Europos šalys, taip pat PSO buvo kritikuojamos dėl esą per aštrios reakcijos, nes per įprasto gripo sezoną kiekvienais metais miršta 250–500 tūkst. žmonių.

Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas reiškė susirūpinimą, kad kai kuriose šalyse užsikrėtusiųjų skaičius padvigubėja kas trys ar keturios dienos, bet pabrėžė, jog jeigu vyriausybės stengsis „anksti surasti užsikrėtusius, daryti testus, izoliuoti (ir) rūpintis kiekvienu atveju bei susekti visus turėjusius kontaktų“, jos sugebės suvaldyti COVID-19.

Daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų šiuo metu yra užsidarę namuose, stengiantis pažaboti viruso plitimą, bet PSO vadovas perspėjo, kad „mūsų pasaulinis susietumas reiškia, kad pakartotinio ligos užnešimo ir atsinaujinimo rizika išliks“.

Jis atkreipė dėmesį, kad COVID-19 išplito greitai, bet „stabdymas yra daug lėtesnis“.

„Kitaip tariant, kelias žemyn yra daug lėtesnis negu kelias į viršų“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ir pabrėžė, kad „kontrolės priemonės turi būti atšaukiamos pamažu ir valdomai. Tai negali nutikti iš karto.“

„Kontrolės priemonės gali būti atšauktos tik esant tinkamoms visuomenės sveikatos apsaugos priemonėms, įskaitant reikšmingus pajėgumus sekti kontaktus“, – aiškino jis.

Nepaisant šiuo metu dedamų pastangų, PSO pripažino, kad „užsikrėtimams visiškai sustabdyti reikės sukurti ir aprūpinti saugia ir veiksminga vakcina“.

Manoma, kad vakcina nuo COVID-19 bus sukurta ne anksčiau kaip po 12–18 mėnesių.

Didžiojoje Britanijoje mirčių nuo koronaviruso skaičius išaugo iki 11 329, rodo pirmadienį paskelbti Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Tai reiškia, kad, palyginti su sekmadieniu, užfiksuota 717 naujų mirties atvejų.

Tai mažiausias naujų mirčių skaičius per kelias dienas, nors paprastai po savaitgalio, kai gaunama vėliau pateikta informacija, nefiksuojami mažesni skaičiai. 

Nurodyti mirties atvejai apima tik mirtis ligoninėse.

Jungtinių Valstijų laivynas pranešė, kad pirmadienį nuo koronaviruso mirė vienas iš lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“ tarnavusių jūreivių.

Mirusysis tapo pirmąją auka iš daugiau nei 500 patvirtintų įgulos užsikrėtimo atvejų.

Jūreivis, kuriam kovo 30 dieną buvo patvirtintas užsikrėtimas koronavirusu, buvo aptiktas be sąmonės balandžio 9 dieną ir paguldytas į Guamo, kur šiuo metu prišvartuotas laivas, ligoninės intensyviosios terapijos skyrių.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pirmadienį ilsėjosi šalies premjerams skirtoje rezidencijoje, išvakarėse pareiškęs, kad jo asmeninė kova su koronavirusu „galėjo baigtis dvejopai“.

Šiuo metu premjerą laikinai pavaduotoja užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, o vyriausybė šią savaitę ketina priimti sprendimą, ar šalyje pratęsti karantiną.

Jungtinėje Karalystėje, kur mirčių nuo koronaviruso skaičius viršijo 10 tūkst., karantinas įvestas nuo kovo 20 dienos.

B.Johnsonas tapo vienu iš geriausiai pasaulyje žinomu valstybės vadovu, užsikrėtusiu koronavirusu, ir praeitą savaitę praleido ligoninėje, įskaitant tris dienas intensyvioje terapijos skyriuje.

Sekmadienį paskelbtame vaizdo pranešime jis padėkojo juo besirūpinusiems medikams.

55-erių metų premjeras šiuo metu apsistojęs rezidencijoje Čekersyje – XVI amžiaus dvare, įsikūrusiame į šiaurės vakarus nuo Londono.

Pranešama, kad kartu su juo yra ir sužadėtinė Carrie Symonds, kuri kiek anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad ir jai pasireiškė koronaviruso simptomai.

Savaitgalį B.Johnsonas kalbėjo su jį pavaduojančiu D.Raabu.

„Ministras pirmininkas daug dėmesio skiria atsigavimui ir šiuo metu nedirba“, – pirmadienį pranešė B.Johnsono atstovas.

D.Raabas pirmininkauja kasdieniams vyriausybės posėdžiams, kuriuose aptariama su koronavirusu susijusi padėtis.

Ketvirtadienį turėtų būti priimtas sprendimas dėl karantino pratęsimo, apžvelgus trijų savaičių rezultatus.

Ministrai turės nuspręsti, ar ir toliau nurodys žmonėms likti namuose bei draus atidaryti neesmines paslaugas teikiančias įmones.

Atsižvelgiant į mirčių skaičių, kuris nuo praėjusios savaitės kasdien didėjo maždaug 900 atvejų, nėra daug vilties, kad šią savaitę apribojimai bus panaikinti.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pareiškė, kad „greičiausiai apribojimai artimiausiu metu nebus panaikinti“.

„Yra ankstyvų optimistinių ženklų, rodančių, kad veiksmai, kurių imamės, yra veiksmingi, tačiau kol nežinome daugiau, kol neturime svarių įrodymų, turime laikytis apribojimų“, – Edinburge žurnalistams kalbėjo N.Sturgeon.

Baltarusijoje iki balandžio 13 dienos imtinai mirė 29 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 2 919, pranešė Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija.

„Užfiksuota 2 919 koronavirusinės infekcijos atvejų (balandžio 12 dieną buvo 2 578 atvejai)“, – pranešė ministerija.

„Mirė 29 pacientai, kurie sirgo įvairiomis lėtinėmis ligomis ir kuriems buvo diagnozuotas koronavirusas (balandžio 12 dieną jų buvo 26)“, – sakoma pranešime.

Mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius pasaulyje pirmadienį padidėjo iki 115 tūkst.

Iš viso nuo pandemijos pradžios 193 valstybėse ir teritorijose užregistruota daugiau kaip 1 853 300 užsikrėtimo atvejų. Mažiausiai 395 tūkst. šių pacientų jau laikomi pasveikusiais.

Šie skaičiai gali atspindėti tik dalį tikrojo COVID-19 atvejų skaičiaus, nes daug šalių testus atlieka tik sunkiausiais ligos atvejais.

Jungtinėse Valstijose, kurios dabar yra pandemijos epicentras, mirties atvejų jau yra 22 109, o užsikrėtimo atvejų – 557 590. Mažiausiai 41 831 pacientas pasveiko.

Italija yra antra labiausiai paveikta šalis: joje užsikrėtimo atvejų yra 156 363, įskaitant 19 899 mirties atvejus.

Toliau eina Ispanija, kurioje užregistruoti 169 496 užsikrėtimo ir 17 489 mirties atvejai. Prancūzijoje mirė 14 393 žmonių iš 132 591 užsikrėtusiojo, o Didžiojoje Britanijoje patvirtinta 10 612 mirties ir 84 270 užsikrėtimo atvejų.

Kinija, neskaitant Honkongo ir Makao, iki šiol deklaravo 3 341 mirties atvejį ir 82 160 užsikrėtimo atvejų, įskaitant 108 naujus atvejus. Pasveikusiųjų šioje šalyje yra 77 663, apie naujus mirties atvejus nepranešta.

Europoje užregistruota 932 340 užsikrėtimo ir 78 152 mirties atvejai. JAV ir Kanadoje bendrai yra 581 883 užsikrėtimo ir 22 857 mirties atvejai.

Azijoje šie skaičiai yra atitinkamai 140 154 ir 4 989, Artimuosiuose Rytuose – 101 742 ir 4 901, Lotynų Amerikoje ir Karibuose – 64 924 ir 2 778, Afrikoje – 14 440 ir 791, Okeanijoje – 7 825 ir 71.

Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe raginimas „likti namuose“ sulaukė japonų pykčio ir kaltinimų nejautrumu negalintiems namuose likti žmonėms, kadangi vyriausybės įvestos socialinio atstumo priemonės yra savanoriškos ir vyriausybė nėra numačiusi jokių kompensacijų.

Kai kurie žmonės, reaguodami į premjero pranešimą tviteryje, pareiškė, kad Sh.Abe elgiasi kaip „aristokratas“. 

Sekmadienį paskelbtame vienos minutės vaizdo įraše matyti namuose sėdintis ministras pirmininkas, abejingai glostantis savo šunį, skaitantis knygą, gurkšnojantis iš puodelio ir spaudinėjantis nuotolinio valdymo pultelį. 

Taip pat vaizdo įraše buvo parodytas atlikėjas Genas Hoshino, tačiau vėliau jis pareiškė, jog įrašas, kuriame jis groja gitara namuose, panaudotas be jo leidimo.

Sh.Abe praėjusį antradienį Tokijuje ir dar šešiose prefektūrose, o šeštadienį – ir visoje šalyje, paskelbė ekstremalią padėtį. Premjeras paprašė žmonių likti namuose ir net 80 proc. sumažinti kontaktus su kitais žmonėmis. 

Tokijo gubernatorė Yuriko Koike žengė dar toliau ir paprašė neesminių verslo sričių, tokių kaip barai, kino teatrai ir mokyklos, su kai kuriomis išimtimis, užsidaryti iki gegužės 6 dienos, tačiau dauguma kitų prefektūrų tokių priemonių nesiėmė. 

Saitamos prefektūroje, esančioje į šiaurę nuo Tokijo, neesmines paslaugas teikiančios įmonės pirmadienį pradedamos uždaryti, o gubernatorius Motohiro Ono pranešė ketinantis kreiptis dėl centrinės vyriausybės finansinės paramos, kad užsidariusioms įmonėms būtų kompensuota už prastovas.

Daugelis Japonijos bendrovių lėtai pereina prie nuotolinio darbo režimo, todėl daug žmonių vis dar važinėja į darbą.

Remiantis naujausiais, pirmadienį paskelbtais duomenimis, Japonijoje patvirtinti 7255 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 114 mirties atvejų.

Tuo tarpu Pietų Korėjoje vyriausiasis užkrečiamųjų ligų ekspertas pranešė, kad iš ligoninių išrašytų pacientų, kuriems antrą kartą buvo nustatytas užsikrėtimas koronavirusu, skaičius padidėjo iki 116.

Pietų Korėjos pareigūnai nerimauja dėl „tylaus viruso plitimo“, atkreipdami dėmesį į ligos sklaidą baruose ir kitose laisvalaikio įstaigose, kurios galbūt laikosi lengvabūdiškesnio požiūrio į socialinio atstumo priemones. 

Ministras pirmininkas Chung Sye-kyunas pranešė, kad pareigūnai tariasi dėl naujų gairių, kurios leistų užsiimti tam tikra ekonomine ir socialine veikla išlaikant atstumą tarp žmonių.

Popiežius Pranciškus pirmadienį, antrąją Velykų dieną, meldėsi už moteris, karantino sąlygomis patiriančias smurtą artimoje aplinkoje, ir už koronaviruso smarkiai veikiamus kraštus.

Antrosios Velykų dienos maldą popiežius internetu transliavo iš Vatikano rūmų Apaštališkosios bibliotekos, Vatikanui ir Italijai pradedant antrą karantino mėnesį.

Susirūpinimas dažnėjančiu smurtu artimoje aplinkoje auga visame pasaulyje, valstybėms milijardus žmonių verčiant užsidaryti namie, kad būtų sustabdytas oficialiai beveik 115 tūkst. gyvybių jau nusinešusios ligos plitimas.

Popiežius maldoje paminėjo „daug motinų, seserų ir senelių, uždarytų namuose su savo šeimomis, vaikais, seneliais, neįgaliaisiais“.

„Kartais joms gresia pavojus patirti smurtą, kai sugyvenimo našta nepakeliamai sunki, – sakė Pranciškus. – Melskimės už jas, kad Viešpats suteiktų jėgų ir mūsų bendruomenėms paremti jas ir jų šeimas.“

Daugelyje šalių, nuo Australijos iki Prancūzijos, padaugėjo smurto namuose atvejų, apie kuriuos pranešama policijai. Tačiau nerimaujama, kad apie daug tokio smurto incidentų nepranešama ir kad tikrasis smurto mastas yra nežinomas. 

Italijos vyriausybė skyrė 30 mln. eurų, kad padėtų priglausti smurto namuose aukomis tapusias moteris.

Pranciškus pirmadienį taip pat prisiminė visus nuo koronaviruso sunkiai nukentėjusius kraštus, įskaitant Italiją, JAV, Ispaniją, Prancūziją. „Meldžiuosi už juos“, – sakė pontifikas.

Irano sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė apie 111 naujų mirties nuo koronaviruso atvejų, kurie bendrą COVID-19 aukų skaičių labiausiai paveiktoje Artimųjų Rytų šalyje padidino iki 4585.

Ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras sakė, kad užregistravus 1617 naujų užsikrėtimo atvejų, bendras ligos atvejų skaičius padidėjo iki 73 303. 45 983 pacientai jau pasveiko.

„Pastarosiomis dienomis matyta palyginti stabilaus ir mažėjančio naujų užsikrėtimo atvejų [skaičiaus] tendencija tęsėsi ir pastarąsias 24 valandas“, – televizijos transliuotoje spaudos konferencijoje sakė atstovas ir dar kartą priminė, kad gyventojai privalo vengti nebūtinų kelionių.

Užsienyje spėjama, kad tikrieji COVID-19 skaičiai Irane gali būti didesni.

Ispanijoje mirties nuo COVID-19 atvejų paros skaičius pirmadienį vėl sumažėjo, per pastarąsias 24 valandas šalyje mirė 517 žmonių, rodo vyriausybės paskelbti skaičiai.

Bendras koronaviruso aukų skaičius šalyje beveik pasiekė 17,5 tūkstančio.

Patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius padidėjo 3477 – tai mažiausias paros skaičius nuo kovo 20 dienos.

Ispanija pirmadienį pradeda atverti kai kurias savo ekonomikos dalis. Po dviejų savaičių pertraukos į darbą grįžta statybininkai ir gamyklų darbininkai.

Ispanijoje per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičius pastarosiomis dienomis mažėjo, bet sekmadienį buvo užfiksuotas nedidelis padidėjimas – per parą mirė 619 pacientų – 109 daugiau nei išvakarėse.

Premjeras Pedro Sanchezas perspėjo, kad šalis „dar toli nuo pergalės“, nors sveikatos apsaugos pareigūnai neseniai teigė, kad epidemija jau pasiekė piką.

Per parą užregistruojamų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius kai kuriose labiausiai pandemijos paveiktose šalyse mažėja, o Ispanija rengiasi pirmadienį atverti kai kurias ekonomikos dalis.

Italijoje, Prancūzijoje ir JAV per praėjusias 24 valandas užregistruota mažiau mirties nuo koronaviruso atvejų. Italija, labiausiai nukentėjusi Europos šalis, sekmadienį paskelbė mažiausią per daugiau kaip tris savaites mirties atvejų skaičių – 431.

Daugiau kaip pusė planetos gyventojų neina iš namų šalims bandant stabdyti viruso plitimą, kuris atsirado Kinijoje praėjusių metų pabaigoje ir jau nusinešė mažiausiai 112 500 gyvybių. Karantino sąlygomis popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį savo kreipimąsi pasauliui transliavo internetu, o Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas išėjo iš ligoninės dėkodamas medikams už išgelbėtą gyvybę.

Ispanijoje per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičius pastarosiomis dienomis mažėjo, bet sekmadienį buvo užfiksuotas nedidelis padidėjimas – per parą mirė 619 pacientų – 109 daugiau nei išvakarėse. Premjeras Pedro Sanchezas perspėjo, kad šalis „dar toli nuo pergalės“, nors sveikatos apsaugos pareigūnai neseniai teigė, kad epidemija jau pasiekė piką.

„Visi labai norime sugrįžti į gatves,... bet dar labiau trokštame laimėti šį karą ir užkirsti kelią atkryčiui“, – sakė P.Sanchezas, kai kurioms kompanijoms rengiantis atnaujinti darbą po dviejų savaičių uždarymo.

Ispanijoje kai kurios gamyklos ir statybininkai pirmadienį turi atnaujinti darbą, o policininkai metropoliteno ir traukinių stotyse dalys apsaugines kaukes.

Dvi savaites trukęs „ekonominis žiemos miegas“ turi būti nutrauktas, bet šį sprendimą kritikuoja kai kurie regionų lyderiai ir profesinės sąjungos. Kiti suvaržymai maždaug 47 mln. gyventojų turinčioje šalyje lieka galioti.

Kinijoje, kuri, regis, praėjusią savaitę suvaldė protrūkį, pareigūnai pirmadienį pranešė apie 108 naujus simptominius COVID-19 atvejus. Tai didžiausias dienos skaičius per daugiau kaip mėnesį.

Dauguma šių ligos atvejų yra įvežtiniai ir tai akcentuoja, kodėl vyriausybė labai stengiasi užkirsti kelią naujiems, su į šalį atvykstančiais žmonėmis susijusiems protrūkiams.

Taip pat pasirodė nerimą keliančių ženklų, kad virusas plinta naujose ir pažeidžiamose pasaulio dalyse.

Konflikto nualintas Jemenas praėjusią savaitę pranešė apie savo pirmąjį COVID-19 atvejį ir tai kelia nerimą dėl niokojamo protrūkio šioje šalyje.

Mumbajaus Dharavio lūšnyne, kuris yra tarp didžiausių Azijoje ir kuris įkvėpė „Oskarą“ pelniusį 2008 metų filmą „Lūšnyno milijonierius“ (Slumdog Millionaire), patvirtinti 43 užsikrėtimo atvejai.

Nors Afrika į pietus nuo Sacharos nėra taip veikiama kaip kai kurios kitos pasaulio dalys, ekonomika smunka ir ten.

Vyriausybės yra spaudžiamos apsaugoti gyventojus ir užkirsti kelią ekonomikos žlugimui, perspėjant dėl nuosmukio, neregėto nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Didžiosios depresijos.

Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja šalis per anksti neatšaukti karantino priemonių.

Maskvos institucijos pranešė įdiegusios skaitmeninių leidimų sistemą, leisiančią kontroliuoti gyventojų judėjimą, miesto ligoninėse dėl koronaviruso protrūkio fiksuojant sparčiai augančius pacientų srautus.

Pirmadienį automobiliais ar viešuoju transportu keliaujantys žmonės jau galėjo internetu teikti prašymus išduoti leidimus.

Leidimų sistema, kuri pradės veikti nuo trečiadienio, gali būti išplėsta, kad prireikus būtų galima stebėti ir tuos gyventojus, kurie judės tiesiog savo rajone, pranešė institucijos.

Anksčiau pareigūnai planavo priskirti maskviečiams nuskaitomus brūkšninius kodus, kad galėtų tikrinti, ar gyventojai laikosi griežtų izoliacijos taisyklių, tačiau ši mintis sulaukė prieštaringų vertinimų.

Kiekvieną kartą, norėdami išeiti iš namų, žmonės būtų turėję gauti QR kodą.

Galiausiai idėjos buvo atsisakyta skaitmeninių leidimų naudai.

Skaitmeninių leidimų, leidžiančių keliauti į darbą Maskvoje, skaičius svyruos nuo 1 mln. iki 1,5 mln., pirmadienį pareiškė Maskvos informacinių technologijų departamento vadovas Eduardas Lysenka.

Maskviečiams leidžiama išeiti iš namų tik pavedžioti šunis, išnešti šiukšles ir apsipirkti artimiausioje parduotuvėje ar vaistinėje.

Rusijoje per pastarąsias 24 valandas nustatyti 2558 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai, o bendrai 82 Rusijos regionuose užregistruoti 18 328 atvejai, sakoma pirmadienį paskelbtame kovos su koronaviruso plitimu štabo pranešime.

1355 iš naujų atvejų užregistruoti Maskvoje, 495 – Maskvos regione ir 121 – Sankt Peterburge.

Mirčių nuo koronaviruso skaičius per pastarąsias 24 valandas Rusijoje padidėjo 18 iki 148. Dešimt mirties atvejų užregistruota Maskvoje, trys – Žemutinio Naugardo srityje, du – Čečėnijoje, vienas – Maskvos regione, vienas – Murmansko srityje ir vienas – Šiaurės Osetijoje.

Tankiai apgyvendinta sostinė, kurioje gyvena daugiau nei 12 mln. žmonių, tapo ligos epicentru – čia užfiksuota 10 158 užsikrėtimo ir 72 mirties atvejai.

Maskvoje judėjimo apribojimo priemonės taikomos nuo kovo 30 dienos, tačiau susirgusiųjų skaičius sparčiai auga, o ligoninės netrukus pasieks savo galimybių ribas, pažymi pareigūnai.

Jungtinės Valstijos gali pradėti laipsnišką grįžimo įprastą gyvenimą procesą jau kitą mėnesį, nes esama požymių, kad koronaviruso pandemija pasiekė piką, sekmadienį pareiškė vienas pagrindinių šalies virusologų.

Prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau buvo išreiškęs pageidavimą, kad įmonės pradėtų veiklos atnaujinimą iki Velykų , tačiau didžioji šalies dalis liko uždaryta, o bažnyčios transliavo mišias internetu, kad neleistų plisti virusui, Jungtinėse Valstijose jau nusinešusiam daugiau nei 22 tūkst. žmonių gyvybių.

Sprendimą dėl to, kada sušvelninti karantiną, D.Trumpas vadina vienu reikšmingiausių per savo kadenciją. Jis patiria ir visuomenės sveikatos specialistų, ir verslo atstovų, taip pat kai kurių konservatyvių sąjungininkų, norinčių nedelsiant grįžti prie įprasto gyvenimo, spaudimą.

JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto vadovas Anthony Fauci) televizijai duotame interviu pareiškė, kad tam tikrose šalies dalyse apribojimai galėtų būti pradėti švelninti gegužę, tačiau perspektyvas vertino atsargiai.

„Manau, kad greičiausiai tam tikru mastu [karantinas] galėtų būti pradėtas švelninti ateinantį mėnesį“, – kanalui CNN teigė A.Fauci.

„Tikimės, kad iki mėnesio pabaigos galėsime apsižvalgyti ir paklausti: gerai, ar yra kokių nors elementų, kuriuos galėtume saugiai ir atsargiai grąžinti?“, – kalbėjo virusologas.

„Jei taip bus, pirmyn. O jei ne, tiesiog toliau lauksime“, – pridūrė A.Fauci.

Pasak jo, skirtingi regionai bus pasirengę atnaujinti įprastą veiklą skirtingu metu, taigi nebus įmanoma tiesiog „įjungti“ šalies.

Kitaip nei daugelyje Vakarų šalių, Jungtinėse Valstijose sprendimą dėl karantino pirmiausia priima vietos institucijos, o ne prezidentas. Daugelis stipriai nukentėjusių ir tankiai apgyvendintų regionų vadovų pažadėjo, kad apribojimo priemonės bus taikomos tol, kol reikės.

Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose gyvena 4,25 proc. pasaulio gyventojų, užfiksuota beveik penktadalis iš beveik 110 tūkst. mirčių nuo koronaviruso atvejų.

Jungtinėse Valstijose per parą užregistruota 1514 mirties nuo koronaviruso atvejų. Bendras COVID-19 aukų JAV skaičius padidėjo iki 22 020 ir yra didžiausias pasaulyje.

JAV taip pat pirmauja pasaulyje pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių, kuris sekmadienį vakare buvo 555 313.

Latvijoje sekmadienį išaiškinti keturi nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių padidinę iki 655, pirmadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Anksčiau centras skelbė, kad sekmadienį buvo nustatyti tik du nauji COVID-19 atvejai.

Ėminius testams dėl COVID-19 praėjusią parą davė 562 žmonės, o bendrai nuo protrūkio pradžios – 28 776 žmonės.

Šiuo metu šalies ligoninėse gydomi 44 COVID-19 pacientai. Trijų iš jų būklė sunki.

Ligų prevencijos ir kontrolės centro atstovė Ilzė Araja naujienų agentūrai BNS paaiškino, kad iš pradžių buvo gauta informacija apie du naujus užsikrėtimo atvejus, bet vėlesnė informacija apie testų rezultatus parodė, kad koronavirusu užsikrėtė dar du latviai.

Vienas naujai užsikrėtęs žmogus dirba vaikų ir jaunimo socialiniame centre. Kiti trys yra vyresni nei 70 metų asmenys. Du iš jų užsikrėtė nuo šeimos narių.

Naujų užsikrėtimo atvejų sumažėjimą Ligų profilaktikos ir kontrolės centras aiškina mažesniu ėminių testams skaičiumi, Velykų šventėmis ir šeimos gydytojų darbo grafikų pasikeitimu.

Bendrai Latvijoje nuo COVID-19 mirė penki žmonės. Ligų profilaktikos ir kontrolės centras laukia išvadų dėl dar dviejų ligoninėje mirusių žmonių mirties priežasties.

Vyriausybė dėl koronaviruso paskelbtą ekstremalią padėtį pratęsė iki gegužės 12 dienos.

Estijoje per praėjusią parą COVID-19 diagnozuotas dar 24 žmonėms, užregistruoti trys nauji su koronavirusu susiję mirties atvejai, pranešė pareigūnai.

Mirus 59 metų vyrui, kuriam Rytų Virumos Centrinėje ligoninėje buvo prijungtas kvėpavimo aparatas, 75 metų moteriai, gydytai Kuresarės ligoninėje, ir 85 metų moteriai, gyvenusiai Saremos senelių namuose „Sudamekodu“, bendras mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius Estijoje padidėjo iki 28.

Per pastarąsias 24 valandas šalyje buvo atlikta 416 testų dėl koronaviruso. 24 iš jų – 5,8 proc. – atsakymai buvo teigiami. Nuo protrūkio pradžios Estijoje iš viso atlikti 30 764 testai, kurių 1332 – 4,3 proc. – rezultatai buvo teigiami. 

Pirmadienį ryte Estijos ligoninėse buvo gydomi 157 COVID-19 pacientai, kurių devyniems reikalinga intensyvioji slauga ir dirbtinė plaučių ventiliacija. Iš ligoninių iš viso išrašyti 102 pacientai.

Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį turi perspėti Prancūziją, kad kovojant su COVID-19 įvestos karantino priemonės turės būti taikomos dar bent kelias savaites, bet taip pat išdėstys, kaip šalis atsigaus po krizės.

Kelios minutės po 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku E.Macronas iš Eliziejaus rūmų per televiziją kreipsis į šalies gyventojus. Kovo 17 dieną jis per tokį kreipimąsi paskelbė apie visoje šalyje įvedamas karantino priemones.

Pirmadienio kalba planuojama pasirodžius pirmiesiems požymiams, kad koronaviruso krizė Prancūzijoje galbūt švelnėja ir kad karantino priemonės pradeda duoti rezultatų. Sergamumo kreivė ima plokštėti, nors ir aukštame lygmenyje.

Sekmadienį Prancūzija paskelbė mažesnį per parą ligoninėse užregistruotų mirties nuo COVID-19 atvejų skaičių – 315. Ankstesnę parą šis skaičius buvo 345.

Bendrai nuo COVID-19 Prancūzijos ligoninėse ir senelių namuose jau mirė 14 393 žmonės, nurodo Sveikatos apsaugos ministerija.

Nors ketvirtą dieną iš eilės mažėjo pacientų, kuriems reikalinga intensyvioji slauga, skaičius, pareigūnai perspėjo, kad padėtis išlieka rimta, ypač Paryžiaus regione.

E.Macronas turi perspėti, kad pirmalaikis karantino priemonių sušvelninimas gali turėti katastrofiškų padarinių, bet taip pat patikins žmones, kad vyriausybė turi planą, kaip sugrąžinti šalį į normalaus gyvenimo vėžes.

Prancūzai jau beveik mėnesį priversti būti namie; išeiti jiems leidžiama tik nusipirkti maisto ir dėl kitų svarbių priežasčių.

Pasak šaltinių, E.Macronas paskelbs, kad karantiną, kuris turėjo baigtis balandžio 15-ąją, būtina pratęsti galbūt iki gegužės vidurio.

Laikraštis „Journal du Dimanche“ pranešė, kad suvaržymai gali būti pratęsti iki gegužės pabaigos, o mokyklos būtų vėl atidarytos tik rugsėjį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį nepriėmė savo vidaus reikalų ministro atsistatydinimo dėl panišką pirkimą išprovokavusio staigaus karantino įvedimo visoje šalyje.

Ministro Suleymano Soylu atsistatydinimas nepriimtas, sakoma prezidento pareiškime.

„Jis toliau vykdys savo funkcijas“, – pridūrė R.T.Erdoganas.

S.Soylu sulaukė griežtos kritikos, kai penktadienį vakare buvo paskelbta, kad vos po dviejų valandų šalyje dviem paroms įvedamas griežtas karantinas koronaviruso plitimui stabdyti. Po šio pranešimo žmonės nepaisydami socialinio atstumo taisyklių puolė į turgus ir kepyklas. Gatvėse Stambule ir Ankaroje driekėsi ilgos eilės prie maisto parduotuvių ir bankų.

Reaguodamas į šias chaotiškas scenas S.Soylu sakė, kad karantino priemonės įvestos nurodžius prezidentui, bet sekmadienį ministras prisiėmė „visą atsakomybę dėl šios priemonės įgyvendinimo“.

50 metų S.Soylu vidaus reikalų ministru tapo 2016 metų rugpjūtį – praėjus mėnesiui po kruvino nesėkmingo bandymo įvykdyti valstybės perversmą ir nušalinti R.T.Erdoganą.

Dėl chaotiško karantino įvedimo vyriausybę griežtai kritikavo opozicija ir socialinės žiniasklaidos vartotojai.

Po pradinio chaoso šalies uždarymo priemonių, kurios baigė galioti sekmadienį vidurnaktį (ir Lietuvos laiku), daugiausia buvo laikomasi.

Turkijoje užregistruota beveik 57 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir maždaug 1,2 tūkst. mirties atvejų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiai.

Jungtinėse Valstijose per parą užregistruota 1514 mirties nuo koronaviruso atvejų, rodo sekmadienį 20.30 val. vietos (pirmadienį 3.30 val. Lietuvos) laiku paskelbti Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenys.

Per parą užregistruotų mirties atvejų skaičius yra mažesnis nei ankstesnę dieną, kai mirė 1920 žmonių. Bendras COVID-19 aukų JAV skaičius padidėjo iki 22 020 ir yra didžiausias pasaulyje.

JAV pirmauja pasaulyje ir pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių, kuris sekmadienį vakare buvo 555 313.