Leidinio kariniai šaltiniai teigė, kad Kinijos pilietis skundėsi blogu rusų elgesiu. Žurnalistai susipažino su dokumentais, kurie buvo rasti pas Kinijos pilietį per kratą, ir sakė, kad 33 metų Henano provincijos gyventojas pasirašė sutartį su Rusijos kariuomene metams.
Į Rusijos Šeremetjevo oro uostą jis atvyko vasario 8 d. Vos po kelių dienų – vasario 17 d. – jis užsiregistravo kariškių registre, kad gautų mokesčių kodą ir nacionalinio draudimo numerį. Jo viza galiojo 16 dienų, tačiau kada jis spėjo pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene, nežinoma.
Wang Guangjunas Ukrainos kariškiams pasakojo, kad sumokėjo 300 tūkst. rublių tarpininkui, kad patektų į Rusijos kariuomenę. Pasak jo, jis norėjo gauti Rusijos pilietybę.
Belaisvis okupuotoje Luhansko srities teritorijoje dalyvavo kariniuose mokymuose, priklausydamas grupei, sudarytai iš Kinijos piliečių, kurių daugelis turėjo problemų su įstatymais savo šalyje.
Mokymai apėmė pagrindinius karinius įgūdžius ir vyko be vertėjo – naudojant gestus ir teksto vertimo programėlę telefone. Užpuolimo metu Kinijos pilietis dėl kalbos barjero negalėjo greitai orientuotis. Per mūšį netoli Belohorivkos Donecko srityje jo grupė patyrė didelių nuostolių ir, negalėdama toliau priešintis, nusprendė pasiduoti.
Skelbė apie save socialiniuose tinkluose
Pažymima, kad kai kurie užverbuoti kinai socialiniuose tinkluose skelbė vaizdo įrašus iš Ukrainos.
„Rusai mūsų nelaiko žmonėmis. Mes kovojame kaip savižudžių būrys ir jiems nerūpi, ar mes mirsime, ar būsime sužeisti“, – sakė vienas iš samdinių ir pridūrė, kad jiems mokėjo apie 2 500 JAV dolerių per mėnesį.
Balandžio 9 d. Ukrainos saugumo tarnybos tyrėjai apklausė du sučiuptus Kinijos piliečius. Ukraina aiškinasi faktus dėl šių ir kitų Kinijos piliečių buvimo Rusijos kariuomenėje.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos kariuomenėje prieš Ukrainą kovoja mažiausiai 155 Kinijos piliečiai. Apie juos žino Ukrainos specialiosios tarnybos.
Balandžio 8 d. V.Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos gynybos pajėgos sulaikė du Kinijos piliečius, kovojusius Rusijos kariuomenėje Donecko srityje.
Užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha sakė, kad ministerija iškvietė Kinijos reikalų patikėtinį dėl šios šalies piliečių dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą.
Vėliau JAV valstybės departamentas informaciją apie sulaikytus kinus pavadino „nerimą keliančiu“ signalu ir pareiškė, kad Kinija yra pagrindinė Rusijos rėmėja kare prieš Ukrainą.
Kinija perspėjo dėl Zelenskio pastabų apie kinų karius
Kinija ketvirtadienį perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“, V.Zelenskiui pareiškus, kad Pekinas žino, jog Rusija verbuoja savo piliečius kovoti kare Ukrainoje.
Paklaustas apie šias pastabas, Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas sakė, kad Kinija „visada reikalavo, kad jos piliečiai laikytųsi atokiau nuo ginkluoto konflikto zonų“.
„Patariame atitinkamoms šalims teisingai ir aiškiai pripažinti Kinijos vaidmenį ir susilaikyti nuo neatsakingų pastabų“, – teigė jis, nors nepaminėjo V.Zelenskio pavardės.
„Kinija nėra Ukrainos krizės kūrėja ar dalyvė. Mes tvirtai palaikome ir aktyviai skatiname taikų sprendimą“, – sakė Lin Jianas.
Kinija, nepaisant Vakarų vyriausybių kritikos, kad jos glaudūs ryšiai su Rusija suteikia Maskvai itin svarbią ekonominę ir diplomatinę paramą, vaizduoja save kaip neutralią šalį ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo klausimu.
V.Zelenskis trečiadienį sakė, kad „atviras Kinijos piliečių dalyvavimas kovinėse operacijose (...) yra sąmoningas žingsnis siekiant išplėsti karą“.
„Ji įtraukia kitas šalis į karą“, – sakė V.Zelenskis apie Rusiją.
„Manau, kad dabar ji į šį karą įtraukia Kiniją“, – teigė jis.
