Pasak prezidento, yra šių belaisvių dokumentai, banko kortelės, asmens duomenys.

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Maskva ir Pekinas sustiprino politinį, karinį ir ekonominį bendradarbiavimą.

„Yra informacijos, kad tokių Kinijos piliečių okupanto daliniuose yra gerokai daugiau nei du. Dabar mes išsiaiškiname visus faktus. Dirba žvalgyba, SBU, atitinkami ginkluotųjų pajėgų padaliniai“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis sakė, kad pavedė užsienio reikalų ministrui nedelsiant susisiekti su Pekinu ir išsiaiškinti, kaip Kinija ketina reaguoti.

„Tai, kad Rusija į šį karą Europoje tiesiogiai ar netiesiogiai įtraukė ir Kiniją, yra aiškus signalas, kad Putinas ketina daryti bet ką, tik ne nutraukti karą. Jis ieško būdo, kaip kariauti toliau. Neabejotinai reikia į tai reaguoti. Jungtinių Valstijų, Europos ir visų pasaulio žmonių, kurie nori, kad būtų taika, reakcijos“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Jis pažymėjo, kad sulaikyti Kinijos piliečiai yra Ukrainos saugumo tarnybos SBU žinioje.

Prie V.Zelenskio žinutės socialiniame tinkle buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti vienas iš įtariamų belaisvių kinų.

Pekinas ar Maskva kol kas nekomentavo šios informacijos.

Ukrainos diplomatijos vadovas antradienį pareiškė, kad kinų sulaikymas kelia abejonių dėl Pekino deklaruojamo taikos siekio.

„Kinijos piliečiai, kariaujantys Ukrainoje kaip Rusijos invazinės kariuomenės dalis, kelia abejonių dėl Kinijos deklaruojamo taikos siekio ir mažina Pekino, kaip atsakingos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, patikimumą“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Rusams padeda ir šiaurės korėjiečiai

Sausio 11 d. tapo žinoma, kad Ukrainos gynybos pajėgos Rusijos Kursko srityje paėmė į nelaisvę pirmuosius Šiaurės Korėjos karius. Du diktatoriaus Kim Jong Uno kariuomenės kovotojai buvo nugabenti į Kyjivą, kur juos apklausė SBU tyrėjai.

Vasario 6 d. pranešta, kad Ukraina pasirengusi su Pietų Korėja aptarti dviejų paimtų Šiaurės Korėjos karių perdavimą, atsižvelgdama į galimas grėsmes, jei jie būtų repatrijuoti, taip pat jei atsisakytų grįžti namo.

Kinija sako esanti neutrali

Kinija save laiko neutralia karo Ukrainoje klausimu šalį ir teigia, kad nesiunčia letalinės pagalbos nė vienai pusei, priešingai nei Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys.

Tačiau ji yra artima politinė ir ekonominė Rusijos sąjungininkė, o NATO narės yra pavadinusios Pekiną „lemiamu Maskvos invazijos, kurios ji niekada nepasmerkė, įgalintoju“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo pat atėjimo į valdžią siekia kuo greičiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą, tačiau jo administracijai dar nepavyko pasiekti proveržio, nors buvo surengti keli derybų raundai.

Kyjivas ne kartą ragino Pekiną spausti Maskvą nutraukti dešimtis tūkstančių gyvybių pareikalavusią invaziją.

Ukraina jau anksčiau ragino savo Vakarų partnerius reaguoti į Rusijos tūkstančių Šiaurės Korėjos karių dislokavimą vakariniame Rusijos Kursko regione, kur Kyjivas stengiasi išlaikyti pozicijas po to, kai praėjusių metų rugpjūtį pradėjo ten puolimą.

VIDEO: Ukrainiečiai sučiupo du kinus, kovojusius Rusijos kariuomenės gretose

Ukrainiečiai sučiupo du kinus, kovojusius Rusijos kariuomenės gretose