Dienraštis „Komsomolskaja pravda“ paskelbė straipsnį, kuriame, remdamasis Kremliui palankiais ekspertais, paskelbė apie Europos Sąjungos neva turimus planus 2027 m. pulti Rusiją. Siekdami išvengti konflikto, jie pasiūlė šiaurinėje Rusijos dalyje atlikti branduolinių ginklų bandymus, atkreipė dėmesį nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Neįtikėtinas versijas pristato kaip realybę
Buvęs Baltarusijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos vadovas Aleksandras Zimovskis, kurį laikraštis pristatė kaip karo ekspertą ir žiniasklaidos konsultantą, sakė, kad „Briuselis rimtai svarsto 2027 m. kaip karo veiksmų pradžios datą“. Tai neva rodo Europos Sąjungos išteklių mobilizavimas ir pratybų Baltijos regione pobūdis, porino jis.
A.Zimovskio nuomone, „NATO strategai“ neva priėjo prie išvados, kad Rusiją galima nugalėti karo veiksmuose ribotoje teritorijoje ir tai nesukels branduolinio smūgio iš Maskvos pusės. „Tai įvyko po to, kai jie suplanavo operaciją prie Charkivo 2022 m. ir puolimą Kursko srityje praėjusių metų rugpjūtį“, – sakė jis.
Prokremliško Karinių ir politinių konfliktų tyrimo centro vadovas ir buvęs Rusijos prezidento administracijos darbuotojas Andrejus Klincevičius leidiniui sakė, kad ES tariamai bando išprovokuoti Maskvą tiesioginiam konfliktui. Tai neva gali įvykti 2028–2030 m., pridūrė jis.
Toliau straipsnyje aprašomi keli Europos Sąjungos „provokacijų“ scenarijai.
1 scenarijus: „Kaliningradas“. „Komsomolskaja pravda“ jį pavadino „akivaizdžiausiu“. A.Klincevičius sakė, kad ES neva pradėtų operaciją nuo Kaliningrado blokavimo iš oro ir jūros, o tada ignoruotų Rusijos protestą ir ultimatumą. „Mūsų kariuomenė turės prasibrauti prie savųjų per Suvalkų koridorių“, – sakė jis.
2 scenarijus: „Moldova“. Laikraštis priminė Užsienio žvalgybos tarnybos SVR pranešimą, kad neva „NATO spartina Moldovos pavertimą karine baze“. Konfliktas regione prasidėtų artimiausiu metu nuo smūgių į Padniestrę ir vadinamąją „Gagauziją“, sakė Karo mokslų akademijos narys korespondentas Sergejus Sudakovas. „Rusija turės atsakyti – ir ne tik diplomatiškai. Raketų smūgiai bus neišvengiami, nes norint prasiveržti sausumos koridoriumi per Odesą ir Nikolajivą reikės daug jėgų ir laiko“.
3 scenarijus: „Pavojus iš šiaurės“. „Komsomolskaja pravda“ pavadino „mūšį Arktyje“ mažai tikėtinu dėl Kinijos interesų, „o Suomija – tai kryptis, iš kurios gali kilti problemų“. A.Zimovskis pridūrė, kad suomiai „išsaugojo gerą karinę infrastruktūrą, kurią Aljansas gali panaudoti puolimui prieš Sankt Peterburgą, Kareliją ir Murmansko sritį“. Laikraštis mano, kad tokiu atveju Trečiojo pasaulinio karo būtų neišvengta.
Netikėti karo išvengimo sprendimai
Europos Sąjungą neva galėtų sustabdyti „Rusijos pergalė Ukrainos konflikte“, mano S.Sudakovas.
A.Klincevičius yra įsitikinęs, kad tam reikia sugrąžinti europiečiams baimę dėl branduolinio ginklo, atlikus jo bandymus poligone šiaurės Rusijoje. „Jie turi suprasti, kad Europoje nėra vietos, į kurią mes negalėtume garantuotai smogti branduoliniais ginklais“, – pažymėjo jis.
Ką sako tikri ekspertai
Europos žvalgybos vertinimu, Rusija gali atkurti savo kariuomenę per kelerius metus po aktyvaus konflikto Ukrainoje pabaigos, po to Maskva gali įsitraukti į karinį konfliktą su NATO.
Kovo mėnesį Europos Sąjungos lyderiai susitarė, kad ES turi būti visiškai pasirengusi apsiginti nuo Rusijos puolimo jau iki 2030 m. Birželio mėnesį vykusio NATO viršūnių susitikimo metu Europos šalys susitarė iki 2035 m. padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc.
Birželio mėnesį agentūra „Bloomberg“ remdamasi interviu su aukšto rango vyriausybės pareigūnais sudarė galimo karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų. Tekste teigiama, kad Rusijos invazija į NATO gali prasidėti nuo Baltijos šalių, tačiau Rusija gali smogti ir tikslams už buvusios TSRS teritorijos ribų.
Tokios publikacijos, kaip šiandienos „Komsomolskaja pravda“ straipsnis, gali ruošti Rusijos visuomenės nuomonę galimam karui su NATO, tvirtina „Agentstvo“.
