Pažymima, kad naujas represijų etapas kelia nuostabą, nes pavasarį kurį laiką atrodė, jog atsivėrė retas langas nepritarimui reikšti – valdžia buvo sukūrusi savotišką apsauginį vožtuvą augančiam nepasitenkinimui karu išleisti. Tačiau dabar viršų ima griežtosios linijos šalininkai.
Pastarosiomis savaitėmis liberalių pažiūrų partija „Jabloko“, mėginanti vykdyti rinkimų kampaniją su šūkiu „Už taiką ir laisvę“, visoje šalyje patiria vis didesnį spaudimą. O žinomiausiam Rusijos tariamai „prieš karą“ pasisakančiam politikui Borisui Nadeždinui, mėginusiam kandidatuoti kaip nepriklausomam kandidatui, uždrausta dalyvauti rinkimų kampanijoje.
„Rusijos valdžia neketina rinkimuose suteikti platformos žmonėms, turintiems prieš karą nukreiptų pažiūrų. Šiuo metu nėra nė vieno reikšmingo balso prieš karą“, – sakė nepriklausomas politikos analitikas iš Maskvos Andrejus Kolesnikovas.
Analitikai mano, kad pastaruoju metu keliamos kliūtys „Jabloko“ registracijai keliuose regionuose gali baigtis tuo, jog partija apskritai bus pašalinta iš federalinių rinkimų. Toks žingsnis galėtų sustiprinti Putino „Vieningosios Rusijos“ pozicijas.
Pasak B. Nadeždino, Kremliaus jėgos nusprendė padaryti galą viešam nepritarimui.
„Žmonės vis mažiau pasitiki Putinu ir „Vieningąja Rusija“, nes karas atėjo pas juos. Kasdien sprogsta sandėliai ir naftos bazės. Žmonės žūsta. Ir tokioje situacijoje jie bando atsikratyti ryškiausių politinių veikėjų, tokių kaip aš ir „Jabloko“, kurie pasisako prieš karą ir už taiką bei laisvę“, – sakė jis.
Svarbu tai, kad nuo tada, kai visuomenės nepasitenkinimas dėl smūgių virto atviromis diskusijomis, Putino populiarumo reitingai toliau mažėjo. Analitikai ir opozicijos politikai mano, kad smunkantis jo populiarumas padidino parlamento rinkimų svarbą.
„Vis daugiau žmonių nesupranta, ar valdžia apskritai turi planą, kaip išeiti iš situacijos, susidariusios dėl karo, ir ar visos aukos bei nuostoliai, kuriuos patiria Rusijos visuomenė ir ekonomika, yra pateisinami“, – sakė Carnegie Rusijos ir Eurazijos centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja.
Pasak jos, 2026-ieji yra lūžio metai.
„Per pirmuosius ketverius karo metus žmonės gyveno manydami, kad valdžia žino, ką daro. Dabar jie nežino, ko tikėtis rytoj, ir susidaro įspūdis, kad situacija tampa nebekontroliuojama, o valdžia neturi jokio plano. Visi gyvena šia diena, o Putinas, regis, yra atitrūkęs nuo realybės“, – sakė T. Stanovaja.
Pažymima, kad Kremliuje vis dar nėra bendro sutarimo, kaip elgtis vis labiau aštrėjant situacijai.
„Putino artimiausioje aplinkoje vyksta diskusija, ką daryti. Saugumo tarnybos tiesiog bando visus užgniaužti... O likusi administracijos dalis mėgina kažkaip dirbti... ir pasiekti bent kokį priimtiną rezultatą rinkimuose. Tačiau tai darosi vis sunkiau“, – sakė B. Nadeždinas.
Kas vyksta Putino artimiausioje aplinkoje?
Neseniai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad idėją užbaigti karą Ukrainoje palaiko ne tik jos tarptautiniai partneriai, bet ir žmonės iš Putino artimiausios aplinkos.
Jis pabrėžė, kad Ukraina jau pasiūlė savo iniciatyvas, kurios turėtų priartinti taiką, o Kremliaus nenoras užbaigti karo tik dar labiau blogina pačios Rusijos padėtį.
