„Susitikau su kai kuriais JAV pareigūnais ir D.Trumpo komandos nariais įvairiais humanitariniais klausimais, pavyzdžiui, dėl galimo apsikeitimo kaliniais – prie šito klausimo dirba JAV pusė“, – telefonu sakė jis.
Rusija tikisi, kad tokie mainai pademonstruotų jos gerą valią ir sustiprintų pasitikėjimą tarp šalių, „Axios“ sakė su situacija susipažinęs šaltinis.
Šaltinis taip pat sakė, kad K.Dmitrijevas šią idėją aptarė su D.Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, kuris ne kartą vyko į Maskvą derybų, ir kitais administracijos pareigūnais. Pokalbiai Vašingtone buvo teigiami, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas, „Axios“ sakė JAV pareigūnas.
„Jungtinės Valstijos pritaria bet kurio sulaikyto amerikiečio paleidimui“, – pridūrė jis.
Mažiausiai aštuoni amerikiečiai laikomi Rusijos kalėjimuose ir ikiteisminio sulaikymo centruose. Nei JAV pareigūnas, nei K.Dimitrijevas nenurodė, kas konkrečiai galėtų būti įtraukti į mainus.
Žinoma, kad tarp kalinių yra vienas asmuo, kurį JAV valdžios institucijos laiko „neteisėtai suimtu“. Tai 73 metų Stephenas Jamesas Hubbardas, kuris 2024 m. buvo nuteistas 6 metams ir 10 mėnesių kalėjimo už tariamą tarnavimą samdiniu Ukrainos pusėje. Anglų kalbos mokytojas S.J.Hubbardas iš tikrųjų gyveno Išumoje, kur 2022 m. jį užėmus Rusijos pajėgoms pateko į nelaisvę. S.J.Hubbardo giminaičiai neigia, kad jis kovojo Ukrainos pusėje, be kita ko, nurodydami jo amžių.
JAV valstybės departamentas gali pripažinti, kad JAV pilietis yra neteisėtai suimtas kitoje šalyje, jei jis buvo nuteistas be teisinio pagrindo ar tinkamo teismo proceso. JAV valdžios institucijos deda ypatingas pastangas, kad tokie asmenys būtų paleisti. Tarp asmenų, kuriems suteiktas „neteisėtai suimtųjų“ statusas, buvo „Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas, įtrauktas į 2024 m. apsikeitimą kaliniais, kai valdė Joe Bideno administracija, ir Ksenija Karelina iš Los Andželo, JAV ir Rusijos pilietė, gavusi 12 metų už 51 dolerio auką Niujorko labdaros organizacijai, teikiančiai humanitarinę pagalbą Ukrainai.
K.Karelina buvo paleista per balandžio mėn. įvykusį apsikeitimą kaliniais jau valdant D.Trumpui.
15min primena, kad D.Trumpas netikėtai atsisakė susitikti su V.Putinu Budapešte spalio mėn. po to, kai pats taip pat netikėtai paskelbė apie susitikimą. Vienas iš veiksnių buvo nesėkmingas valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbis telefonu. Po to D.Trumpas įvedė pirmąsias reikšmingas sankcijas per savo antrąjį prezidentavimo laikotarpį – bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“.
O pirmadienį jis pareiškė, kad yra pasirengęs pasirašyti teisės aktą dėl „gniuždančių“ ekonominių sankcijų, kuriam pritaria didžioji dauguma Kongreso senatorių.
