Paprasti piliečiai, politikai ir net realybės šou žvaigždės sukritikavo šiuos apribojimus. Prabildami, jie įpūtė gyvybės Rusijos politinei sistemai, kurioje nebeliko tikros opozicijos, bet dar yra mažas tarpelis kitokiam požiūriui.
Įprastai apolitiški „Instagram“ nuomonės formuotojai trimituoja už skaitmenines teises. Politikai iš „sisteminės opozicijos“ – Potiomkino frakcijų, kurioms Kremlius leidžia parlamente prieštarauti valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“, bet kurios vis tiek beveik visada balsuoja kartu su ja, – papriekaištavo vyriausybei, kad ši apribojo plačiausiai šalyje naudojamą platformą „Telegram“.
Nusivylimas verda, likus vos keliems mėnesiams iki pirmųjų Rusijos parlamento rinkimų po 2022 m. pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą. Kartu su nepasitenkinimu dėl šlubuojančios ekonomikos ir mokesčiu didinimo tai smogė V.Putino reitingams. Šis rodiklis mažėjo septynias savaites iš eilės ir dabar, valstybinės apklausos bendrovės VCIOM duomenimis, siekia 65,6 proc., t.y. maždaug tiek pat, kiek buvo prieš pat karą.
„Interneto apribojimai didelį skaičių žmonių nuteikė prieš valdančiąją klasę, jeigu ne asmeniškai prieš patį Vladimirą Putiną, – įvertino Michailas Kominas, Europos politikos analizės centro (CEPA) politologas. – Štai kodėl mes matome, kaip krenta palaikymo reitingai, o žmonės, kurie niekada nėra pasisakę politiniais klausimais, staiga ėmė politikuoti.“
Karo metu Rusija įvedė ir sustiprino represijas, bet vos kelios sulaukė tokio atgarsio kaip Kremliaus pastangos visiškai perimti šalies interneto kontrolę.
Prisidengdamos saugumo problemomis, valdžios institucijos daugelyje Rusijos regionų per pastaruosius kelis mėnesius ištisas dienas blokavo prieigą prie mobiliojo interneto. Jos taip pat užblokavo arba riboja vis daugiau užsienio programėlių, įskaitant „Facebook“, „YouTube“, „WhatsApp" ir „Telegram“, spausdamos rusus naudoti vietines alternatyvas, kurias lengviau sekti. Dėl to daugelis rusų pradėjo naudotis technologijomis, leidžiančiomis apeiti ribojimus – virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN).
Rusijos gyventojų kasdienybę taip pat trikdo elektros energijos tiekimo nutraukimai ir blokados, tad kai kuriuose miestuose rusai bandė surengti protestus. Valdžios institucijos užkirto tam kelią, įsibaiminusios, kad tam tikros demonstracijos gali peržengti ribas.
Vietoje to rusai savo skundus nukreipė į socialinius tinklus. Skaitmeninės plėtros ministerijos paskyras užplūdo įniršusių vartotojų komentarai. Kai interneto ryšio sutrikimai pasiekė piką, „Google“ paieškos sistemoje padaugėjo ir tokių paieškos kombinacijų – „Kaip palikti Rusiją“.
Kritiką išsakė ir tie, kurios iš jų nesitikėta. Monake gyvenanti nuomonės formuotoja ir buvusi realybės šou žvaigždė Victoria Bonia „Instagram“ paskyroje paskelbė trumpą vaizdo įrašą, kuriame pareiškė, kad dėl interneto apribojimų „Rusijoje neįmanoma gyventi“.
Tačiau tiesiogiai kritikuodama V.Putiną, ji buvo atsargi: tam ji pasitelkė rusišką tropą, kad užsimintų, jog galbūt jo patarėjai tiesiog tinkamai jo neinformavo. Verta nepamiršti, kad ji prabilo iš santykinai saugaus prieglobsčio užsienyje.
„Nemanau, kad žmonės turėtų bijoti savo pačių prezidento“, – pabrėžė moteris.
Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 30 mln. peržiūrų. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dvi dienas iš eilės buvo spaudžiamas žurnalistų sureaguoti ir galiausiai pasakė, kad V.Bonia gali jaustis rami, nes Kremlius jau dirba ties klausimais, kuriuos ji iškėlė.
Rusijos komunistų partijos lyderis Genadijus Ziuganovas, sakydamas kalbą parlamente, pagyrė V.Bonią. Jis įspėjo, kad Rusijos ekonomikai stagnuojant ir didėjant interneto apribojimams, sniego gniūžtės principu augantis nepasitenkinimas gali kelti grėsmę dabartinei valdžiai. Anot jo, lygiai kaip nepopuliarus karas, ekonominiai sunkumai ir laisvių suvaržymas nuvertė Rusijos monarchiją 1917 m.
V.Bonia išreiškė ilgai slopintą daugelio rusų frustraciją, pastebėjo buvęs Kremliaus kalbų rašytojas Abbasas Galiamovas, išvykęs iš šalies po Rusijos invazijos į Ukrainą.
„Išpuolis prieš internetą laikomas išpuoliu prieš privatų gyvenimą, – sakė jis telefonu. – Žmonės netenka prieigos prie būtiniausių paslaugų. Tai kelia labai didelį pasipiktinimą.“
Savo nuomonę išsakė net ir ištikimi paties V.Putino partijos „Vieningoji Rusija“ nariai.
Viačeslavas Gladkovas, vakarų Rusijoje esančios Belgorodo srities, kurią beveik kasdien atakuoja Ukrainos kariuomenė, gubernatorius, socialiniuose tinkluose išreiškė nerimą, kad „Telegram“ apribojimai gali kelti pavojų gyventojų, kurie kliaujasi šia platforma dėl perspėjimų apie oro antskrydžius, gyvybei.
Daugiau kaip 100 mln. rusų kiekvieną mėnesį naudojosi „Telegram“ platforma bendravimui, naujienoms ir verslui. Kremlius jiems daro spaudimą pereiti prie „MAX“ – nešifruotos vyriausybės sukurtos „superprogramėlės“.
Rusai prašo opozicinių partijų, ko nors griebtis. Komunistus „užplūdo skundai iš visos šalies“, telefonu pripažino ilgametis šios partijos įstatymų leidėjas Aleksandras Juščenka. Rinkėjų reakcija į apribojimus, jo teigimu, svyruoja nuo „pasibaisėjimo iki atviro radikalizmo“.
Pasak jo, žmonės labiausiai piktinasi dėl to, kad šių priemonių imtąsi slapta. Bandydama pateisinti interneto apribojimus, vyriausybė tik miglotai užsiminė apie jo keliamas grėsmes saugumui.
Šį mėnesį Komunistų partija užregistravo prašymą įpareigoti Skaitmeninės plėtros ministeriją pateikti oficialų paaiškinimą dėl interneto sutrikimų ir jo blokavimo. Prašymas buvo atmestas, nes „Vieningosios Rusijos“ nariai nubalsavo „prieš“.
-
Paaiškino, kam iš tikrųjų gali ruoštis Maskva blokuodama „Telegram“
-
Interneto kontrolę griežtinanti Rusija įvedė naujus VPN ribojimus
-
Putinas nesusiturėjo – pripažino tiesą dėl vieno dalyko
-
EK vadovė: Kremlius rusams nuleido naujo tipo geležinę uždangą
-
Prieš Pergalės dieną Maskvoje iš viso neveiks mobilusis internetas
Vienas iš posūkių – nuosekli kritika dėl interneto blokavimo suteikė galimybę marionetinei partijai, sukurtai dar prieš 2021 m. parlamento rinkimus, taip bandant nukreipti jaunimo balsus po to, kai Kremlius susidorojo su tikruoju opozicijos judėjimu, kuriam vadovavo Aleksejus Navalnas.
Anksčiau partija „Naujoji liaudis“ siekė pasisakyti kur kas mažiau jautriais klausimais, tokiais kaip biurokratijos mažoms įmonėms panaikinimas. Dabar ji daugiausia dėmesio skiria interneto laisvėms, tačiau atsargiai manevruoja, bandydama tiesiogiai nekaltinti V.Putino.
„Naujoji liaudis“, 2021 m. gavusi 5 proc. balsų, dabar aplenkė kitas tris Kremliui palankias opozicines partijas ir neseniai atliktoje apklausoje sulaukė 13 proc. rinkėjų palaikymo.
Nors po 2022 m. opozicinės partijos daugiausiai buvo nutildytos, jos išlaiko tam tikrą nepriklausomybę ir bando ribas prieš rugsėjį planuojamus parlamento rinkimus.
Laikraštis „Nezavisimaja gazeta“, kuris kartais švelniai kritikuoja Rusijos vyriausybę, redakciniame straipsnyje rašė, kad „internetas iš esmės yra vienintelė problema, šiuo metu kiekvienai partijai suteikianti progą pasikelti savo reitingus“.
Kad ir kaip bebūtų, šios politinės veiklos kibirkštys nepakeis rusų nusivylimo sistema, kuri plačiai matoma kaip nesąžininga.
„Aš nedalyvauju šiame spektaklyje“, – pareiškė į pensiją išėjusi 50 metų buvusi inžinierė Sviatlana, prisimindama savo patirtį vietos rinkimų organizavimo komisijoje.
Sviatlana, kuri baiminosi pasakyti savo pavardę, buvo Raudonojoje aikštėje, kad pagerbtų Vladimirą Leniną per Komunistų partijos organizuotą renginį.
„Su dabartine valdžia mes iš esmės esame uždaryti atvirame kalėjime, ir viskas eina tik blogyn ir blogyn“, – sakė ji.
Renginyje taip pat dalyvavęs Komunistų partijos įstatymų leidėjas Denisas Parfionovas pakomentavo, kad visuomenės nepasitenkinimas taip išaugo, jog „galbūt liko ne tiek jau daug laiko“ iki tol, kol rusai bus pasirengę „daug ryžtingesniems žingsniams“.
Tačiau kol kas atrodo, kad V.Putino sukurta valdžios sistema yra apsaugota nuo tokių revoliucinių pokyčių, kuriuos techniškai švenčia Rusijos komunistai.
„Mes matome prasidėjusį naują politinį procesą, tai neabejotina, tačiau jis nekelia grėsmės politinio režimo stabilumui“, – reziumavo M.Kominas.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
