Nors prekių stygius dar netapo kasdieniu galvos skausmu ir šalies ekonomika sugeba kol kas atlaikyti didesnius smūgius, tačiau vyriausybės įsakymai cenzūruoti žiniasklaidos pranešimus apie šalies ekonomikos būklę rodo kylančią visuotinę įtampą šalyje.
Per pastarąsias dvi savaites Rusijos ekonomika susidūrė su rimtais sunkumais, kurių padarinius jau gali pastebėti didžiųjų prekybos centrų lankytojai. Parduotuvėse jau imama pasigesti kai kurių rūšių prekių. Pietvakarių Rusijoje esančiose „Samokhval“ parduotuvėse klientai, stumdami tuščius vežimėlius, klaidžioja po pustuščius skyrius, kurie dar neseniai buvo prikimšti importuotų prekių. Dabar lentynose užsilikę tik keletas pakuočių pupelių, vodkos ir pigaus vyno butelių.
Skirtingai nei sovietmečiu, prekių stygių atnešė ne ydinga šalies politika bei ideologija, o šalyje įsitvirtinęs kapitalizmas. Minėtas šešiasdešimties parduotuvių tinklas tapo vienu iš pasaulį krečiančios finansinės krizės aukų, o tokių nukentėjusių visuose šalies ekonomikos sektoriuose jau yra apstu.
Eilių prie duonos dar nematyti ir dauguma prekybos centrų kol kas dirba visu pajėgumu, bet prisimenant Maskvos, kaip vieno brangiausių pasaulio miestų, statusą, tokie prekių stygiaus atvejai siunčia pavojaus signalą valdžiai.
Tačiau Rusijos valdžia, atrodo, tokiam pavojaus signalui kol kas kurčia ar bent dedasi tokia. Kremlius nenori griauti visuotinio pasitikėjimo valdžia ir atidengti savo politikos silpnųjų vietų. O jos vis labiau ryškėja ir prie to nemažai prisidėjo tokie veiksniai, kaip šalies vykdoma agresyvi užsienio politika, atstūmusi dalį investuotojų, bei Kremliaus vengimas kištis į privatų ekonomikos sektorių.
Ekonomikos nuosmukis neaplenkė ir Rusijos milijardierių. Olegas Deripaska, žurnalo „Forbes“ paskelbtas turtingiausiu Rusijos asmeniu, sukaupusiu apie 28 mlrd. turtą, dar neseniai džiaugėsi lyg ant mielių augančia kasybos ir gamybos pramone. Tačiau dabar verslo magnatas priverstas mažinti savo verslo imperiją. Milijardieriui teko parduoti didžiausio Amerikos automobilių detalių gamintojo „Magna International“ akcijas. Jam priklausantis bankas „Sojuz“ nutraukė paskolų teikimą, o automobilių gamintojas „GAZ“, kurio dalis akcijų jam priklauso, laikinai sustabdė gamybą. Į turtingiausių sąrašo viršų patenkantis Romanas Abramovičius taip pat neišvengė nuostolių. Jam priklausiančių akcijų vertė krito net 20 milijardų dolerių. Panašu, kad tviskantis Maskvos turtuolių gyvenimas kiek priges. Jau dabar pastebima, kaip tuštėja prabangiausi sostinės naktiniai klubai, garsėjantys tūkstantinėmis koktelių kainomis ir auksiniais unitazo dangčiais.
Šalies ekonomika susvyravo taip staigiai, kad dauguma Rusijos gyventojų užgulusio krizės šešėlio dar nespėjo pajusti. Šalies vyriausybė tautos apšviesti nenori ir toliau mėgina gyventojus užliūliuoti pranešimais apie ekonominį stabilumą. Valdžia netgi uždraudė skelbti bet kokias su krize šalyje susijusias naujienas, taip bandydama įtikinti tautą, jog su ekonominiais sunkumai susiduria tik Vakarai. Bulvariniuose laikraščiuose pasitaikė istorijų, tvirtinančių, kad britai tiek nuskrudo, jog nebeturi lėšų mirusiųjų laidojimui.
Krizės akivaizdoje šalies gyventojai kol kas lieka ramūs. Kalbintas gydytojas apie pokyčius šalyje kalbėjo: „Gyvenimas tai palengvėja, tai pasunkėja. Po sunkių laikų ateina šviesios dienos. Koks skirtumas, kad sumažėjo prekių, juk pagrindinių produktų nestinga. Praeityje patyrėm daug didesnių bėdų.“
