Jis priminė, kad 2022 m. Baltarusija atvėrė savo teritoriją ir oro erdvę Rusijai, kad ši galėtų surengti puolimą prieš Kyjivą. Tuo metu pati Baltarusijos kariuomenė liko nuošalyje, o privačiuose pokalbiuose Baltarusijos pareigūnai tvirtino, kad nieko negali padaryti dėl Rusijos puolimo iš jų teritorijos.
„Taigi, iš esmės, pirmoji išvada: Rusija laiko Baltarusiją antruoju frontu, kurį norėtų atidaryti prieš Ukrainą“, – pažymi D.Kuleba.
Buvęs ministras išvardijo keletą požymių, rodančių, kad V.Putinas greičiausiai rengia Baltarusiją tiesioginiam įsitraukimui į karą.
Pirmasis požymis – nuolatinės karinės pratybos, kurias Baltarusijos kariuomenė vykdo jau penkerius metus. Be to, šios pratybos vyksta prižiūrint Rusijos instruktoriams.
Antrasis požymis – aiškus Baltarusijos vadovybės dėmesys visos Baltarusijos, o ne tik jos ginkluotųjų pajėgų, mobilizacijos parengčiai.
D.Kuleba taip pat nurodo kitus nerimą keliančius požymius: didelio masto vadų ir karinius manevrus, Baltarusijos stiprinimą Rusijos oro gynybos sistemomis bei vis glaudesnį tiesioginį Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių bendradarbiavimą.
„Esu įsitikinęs, kad rusai rimtai padeda Baltarusijai ruoštis. Mūsų stebimų veiksnių derinys rodo naują Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo lygį konkretiems veiksmams, vykdomiems Rusijos Federacijos kontrolėje,. Ar tai reiškia, kad Baltarusija ruošiasi pradėti puolimą? Mano nuomone, dar ne“, – tvirtino buvęs ministras.
Pasak D.Kulebos, A.Lukašenka yra pakankamai gudrus ir protingas, kad suprastų Baltarusijos tiesioginio įsitraukimo į karą pasekmes.
„Jo svajonė – išsaugoti Baltarusiją kaip savotišką pusiau salą, išlikusią Sovietų Sąjungą. Ir apsaugoti savo karius nuo mirties, savo miestus nuo sunaikinimo. Tačiau V.Putinas įtraukia jį į šią sumaištį“, – tvirtina buvęs diplomatas.
