2025-07-16 23:18

Kurdai sudeda ginklus, o Erdoganas turi planą: kas slepiasi už istorinio taikos susitarimo

Viena iš žinomiausių ir prieštaringiausių ginkluotų grupuočių pasaulyje, Kurdistano darbininkų partija (PKK), oficialiai paskelbė apie savo ketinimą išsiskirstyti. Po daugiau nei 40 metų karo su Turkijos valstybe, per kurį žuvo apie 40 tūkst. žmonių, grupuotės ginklai sudėti. O ketvirtį amžiaus kalėjime praleidęs grupuotės lyderis Abdullah Ocalanas sugrįžta į viešąjį gyvenimą su netikėtu pareiškimu. Kodėl tai vyksta dabar ir ką Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas tikisi gauti mainais už „taikos iniciatyvą“?

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Kurdistano darbininkų partija degina savo ginklus
Kurdistano darbininkų partija degina savo ginklus / „Reuters“/„Scanpix“

PKK yra kurdų separatistinė organizacija, įkurta 1978 m.

1984 m. ji pradėjo ginkluotą kovą prieš Turkijos valstybę, iš pradžių reikalaudama nepriklausomo Kurdistano, vėliau – didesnės autonomijos ir kurdų teisių pripažinimo. Per konfliktą žuvo daugiau nei 40 tūkst. žmonių.

PKK yra įtraukta į Turkijos, Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą, tačiau ji apima didelę kurdų visuomenės dalį.

A.Ocalanas nuo 1999 m. kalinamas Imrali saloje, tačiau vis dar laikomas simboliniu grupuotės lyderiu.

Kurdai dažnai apibūdinami kaip didžiausia pasaulyje tauta be valstybės – jų skaičius siekia 30-45 mln. žmonių, kurie istoriškai yra pasiskirstę tarp Turkijos, Irako, Irano ir Sirijos.

Nepaisant ilgalaikio neigimo ir represijų, kurdams pavyko išsaugoti savo tapatybę ir dešimtmečiais kovoti už politinį atstovavimą regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą