Interviu naujienų portalui „New Voice“ Ukrainos didvyris generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas, kuris pirmosiomis karo savaitėmis vadovavo Jungtinių pajėgų operacijai, o vėliau buvo paskirtas Kyjivo srities karinės administracijos vadovu, pasakojo apie tai, kas buvo prieš Rusijos puolimą, apie pasirengimą invazijai bei Kyjivo srities išlaisvinimą.
„Plataus masto invazija 2022 m. vasario 24 d. nustebino labai daug žmonių. Bet ne Ukrainos karius. Jie aiškiai suprato priešo ketinimus ir padarė viską, kad sužlugdytų jo planus.
Jungtinių pajėgų operacijai pradėjau vadovauti 2021 m. liepą. Ir likus daugiau nei šešiems mėnesiams iki invazijos supratau, kad ji neišvengiama. Rudenį įdiegėme procesus, kurie galiausiai padėjo mums sėkmingai pasitikti priešą ir sukelti maksimalų pralaimėjimą. Pasirengimas buvo tęsiamas, nors jėgų ir priemonių pusiausvyra buvo ne Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudai“, – pasakojo buvęs Kyjivo srities karinės administracijos vadovas.
Pasak jo, nuo lemtingojo vasario buvo gerokai sustiprintos pozicijos, apskaičiuotos galimos veiksmų kryptys, perkelti rezervai.
O.Pavliukas įsitikinęs, kad tai tikriausiai suvaidino lemiamą vaidmenį.
„Juk vasario 24 d. priešo atakos, smogusios svarbiems vadovavimo, valdymo, dislokacijos ir sandėliavimo punktams, nepasiekė savo tikslų“, – kalbėjo jis.
Nors iš pradžių Rusijos pajėgos sparčiai judėjo Kyjivo link, efektyvūs Ukrainos gynėjų veiksmai ir įnirtingas pasipriešinimas Kyjivo srityje privertė rusus pripažinti, kad jie negali tęsti puolimo daugeliu krypčių.
„Priešas negalėjo sustabdyti spaudimo Rytų Ukrainoje – vadinamasis Luhansko ir Donecko sričių išlaisvinimas buvo jo prioritetas. Todėl okupantai ten metė visus savo išteklius. Be to, daliniai, kuriuos jie atitraukė iš Kyjivo srities, persigrupavę ir pergrupavę pajėgas taip pat buvo pasiųsti į rytus“, – pasakojo O.Pavliukas.
Praėjus mėnesiui po invazijos O.Pavliukas buvo paskirtas Kyjivo srities karinės administracijos vadovu. Žurnalistų paklaustas, koks buvo jo veiksmų planas, kaip apsaugoti šalies sostinę ir visą regioną, Ukrainos didvyris paaiškino, jog atstumti rusų kariuomenę ir išlaisvinti Kyjivo sritį pavyko dėl aiškaus karinės ir civilinės valdžios institucijų veiksmų koordinavimo ir bendro darbo.
„Didžiulį vaidmenį suvaidino vietos gyventojų pasipriešinimas – jie padėjo kariškiams rinkti žvalgybinę informaciją ir sudaryti nepakeliamas sąlygas okupantams. Kyjivo srities išlaisvinimas – racionalių, bendrų visų gynybos pajėgų sudedamųjų dalių veiksmų rezultatas. Pirmiausia – veiksmingas Kyjivo kryptimi sukurtos grupuotės vadovaujančio štabo vadovavimas ir veiksmų koordinavimas.
Didelį vaidmenį suvaidino gyventojų parama sprendžiant humanitarinius klausimus ir kuriant evakuacijos koridorius. Bendromis jėgomis pastatėme galingas įtvirtinimų linijas, kurios gerokai sumažino priešo galimybes veržtis į priekį. Pirmosiomis karo dienomis ukrainiečiai pradėjo informuoti kariškius apie priešo judėjimą. Pranešimai ir vaizdo įrašai apie rusų tankus ir transporto priemonių kolonas, važiuojančias per apgyvendintas Kyjivo regiono vietoves, atliko svarbų vaidmenį ginant Kyjivą ir regioną“, – atskleidė generolas leitenantas.
Užsienio žiniasklaida entuziastingai rašė apie didvyriškus ukrainiečius, naikinančius priešo transporto priemones Molotovo kokteiliais, šaudančius į užpuolikus iš langų. Išstūmus rusus, Kyjivo sritis buvo sparčiai tvirtinama: pastatyta apie tūkstantis kilometrų įtvirtinimų, sukurti trys sostinės gynybos žiedai.
O.Pavliukas taip pat papasakojo apie Rusijos pajėgų padarytą žalą. Pasak jo, 2022 m. vasario-kovo mėn. buvo užimta 270 Kyjivo srities gyvenviečių.
Dėl apšaudymų, oro antskrydžių ir raketų smūgių nukentėjo 65 proc. teritorinių Kyjivo srities bendruomenių – 46 iš 69. Buvo apgadinta apie 27 tūkst. objektų: 1 702 daugiaaukščiai pastatai; 22 417 privačių namų; 141 mokykla; 83 vaikų darželiai; 122 sveikatos priežiūros įstaigos; 137 kultūros ir religiniai objektai; 10 socialinės apsaugos įstaigų; 725 gyvybės palaikymo įstaigos.
„Kai kuriose gyvenvietėse buvo sugadinta arba sunaikinta beveik viskas“, – atkreipė dėmesį jis.
Paklaustas, ar dar vieno galingo puolimo atveju, Rusija galėtų greitai prasiveržti į sostinę, kaip tai bandė padaryti 2022 m. pradžioje, O.Pavliukas pažymėjo, kad priešui „Kyivas buvo pagrindinė užkariavimo svajonė“.
„Bent jau 2022 m. antrojo puolimo grėsmė egzistavo nuolat. Tai reikėjo nuolat turėti omenyje ir neatmesti galimybės, kad Kyjivo ir Černihivo kryptimis bus bandoma suformuoti naujas smogiamąsias grupes, pasitelkiant Rusijos rezervistų „totalinę mobilizaciją“, pasinaudojant sovietinių laikų įrangos ir ginklų atsargomis, kurių jie turėjo pakankamai savo sandėliavimo bazėse.
Tuo metu daugiausia dėmesio buvo skiriama regiono saugumui nuo galimų pavojų užtikrinti. Galiausiai pasienyje su Baltarusija buvo sukurta grupuotė. Aplink Kyjivą buvo pastatyti keli įtvirtinimai, kurių bendras ilgis siekė apie 1000 km. Visi kariniai inžineriniai statiniai ir nesprogusios užkardos linijos buvo statomos vadovaujant karinei vadovybei. Pasienyje su Baltarusija buvo įrengti nuolaužų ir minų laukai. Buvo planuojama artilerijos ugnis, snaiperių ir mobiliųjų ugnies grupių darbas.
-
V. Zelenskis: Rusija tyčia puola Ukrainos energetikos infrastruktūrą
-
Maskva rado pasiteisinimą, kodėl vilkina D.Trumpo pasiūlymą dėl paliaubų
-
Serbijos prezidentas užsiminė apie du pasaulio lyderius, kurie slapta kalbėjosi su V.Putinu
-
Kremlius: tikėtina, kad aukšto rango Rusijos derybininkas šią savaitę lankysis JAV
-
Rusijoje duris atvers Šiaurės Korėjos universitetas
-
Tomas Tomilinas. Pasaulio tvarkos griūtis ir atgimimas: kokią Europą norime turėti po karo?
-
Ukrainos naikintuvų pilotas parodė, kaip naktį medžioja rusų dronus
Šiandien apie pakartotinį puolimą prieš Kyjivą nekalbama. Tačiau sostinė ir regionas yra pasirengę hipotetiniam pakartotiniam įsiveržimui. Tačiau tikiu, kad mūsų kariai neleis pasikartoti 2022 m. pradžios scenarijui. Ukraina sustiprėjo, įgijo neįkainojamos karinės patirties. Be to, visas civilizuotas pasaulis yra mūsų pusėje“, – reziumavo buvęs Ukrainos jungtinių pajėgų operacijų vadovas.
