Vladimiro Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Sergejus Riabkovas pareiškė, kad JAV pasiūlymuose dėl karo užbaigimo neatsižvelgiama į kai kuriuos svarbiausius Rusijos reikalavimus, o tai buvo retas pripažinimas iš Rusijos pusės, kad pastarosiomis savaitėmis derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainos įstrigo.
„Mes labai rimtai vertiname amerikiečių siūlomus modelius ir sprendimus, tačiau negalime visko priimti dabartine forma“, – Rusijos valstybinė žiniasklaida citavo S.Riabkovo žodžius Rusijos žurnalui „International Affairs“.
Šis pareiškimas pasirodė po to, kai D.Trumpas sekmadienį atskleidė savo nusivylimą V.Putinu, sakydamas, kad yra „įsiutęs“, ir pagrasino įvesti muitus Rusijos naftos eksportui.
„Viskas, ką turime šiandien, yra bandymas rasti tam tikrą sistemą, kuri pirmiausia leistų nutraukti ugnį – bent jau tokią, kokią įsivaizduoja amerikiečiai“, – aiškino S.Riabkovas.
„Kiek matome, joje šiandien nėra vietos mūsų pagrindiniam reikalavimui, t.y. išspręsti problemas, susijusias su pagrindinėmis šio konflikto priežastimis“, – pridūrė jis.
V.Putinas ne kartą minėjo, jo teigimu, „pagrindines konflikto priežastis“, kad pateisintų savo griežtą poziciją dėl bet kokio galimo susitarimo, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
Kaip išankstines paliaubų sąlygas Rusijos vadovas primygtinai reikalavo sąlygų, kurios iš esmės išardytų Ukrainą kaip nepriklausomą, veikiančią valstybę – ji būtų įsiukta į Rusijos įtakos sferą.
Jis pareikalavo, kad Kyjivas pripažintų Rusijos įvykdytą Krymo ir keturių iš dalies okupuotų regionų aneksiją, išvestų savo pajėgas iš tų teritorijų, įsipareigotų niekada nestoti į NATO ir sutiktų su demilitarizacija.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos prezidentas taip pat atvirai siekė pakeisti režimą Ukrainoje, teigdamas, kad Volodymyras Zelenskis neturi teisėtumo pasirašyti taikos susitarimą, ir siūlydamas, kad Ukrainai reikia išorinio valdymo.
„Atrodo, kad D.Trumpas tampa vis nekantresnis dėl nepakankamos pažangos kare, kurį jis žadėjo užbaigti per 24 valandas, ir reiškia nusivylimą Rusijos ir Ukrainos lyderiais, nes stengiasi sudaryti paliaubas“, – rašo „The Guardian“.
D.Trumpo komentaras, kad jis „pyksta“ ant V.Putino dėl Rusijos vadovo požiūrio į galimas paliaubas Ukrainoje, buvo pastebimas tono pasikeitimas iš lyderio, kuris anksčiau reiškė susižavėjimą V.Putinu. Tačiau vėliau D.Trumpas sušvelnino savo retoriką, o pirmadienį jau kaltino Ukrainą bandymu iš naujo derėtis dėl ekonominio susitarimo su JAV.
Baltieji rūmai antradienį vėl pareiškė, kad D.Trumpas nusivylęs abiejų karo pusių lyderiais.
Grigorijus Karasinas, atstovavęs Rusijai derybose su JAV Saudo Arabijoje, praėjusią savaitę pripažino, kad šalims nepavyko padaryti didelės pažangos ir kad derybos gali užsitęsti iki kitų metų.
Tačiau D.Trumpo komanda pareiškė, kad ir toliau yra pasiryžusi sustabdyti karą, o JAV vadovas sakė NBC, kad šią savaitę jis ir V.Putinas planuoja dar kartą pasikalbėti.
Tačiau Kremliui artimi asmenys mano, kad Maskva vargu ar sutiks su visiškomis paliaubomis, neužtikrinusi kai kurių savo reikalavimų, tarp kurių yra visų ginklų ir žvalgybos duomenų tiekimo Ukrainai iš JAV ir kitų sąjungininkių nutraukimas.
„Esame pasirengę kurį laiką tęsti kovą, – sakė Fiodoras Lukjanovas, žymus Rusijos užsienio politikos analitikas, vadovaujantis Kremliui patariančiai tarybai. – Karo, kurį pamažu, bet užtikrintai laimime, tęsimas atitinka mūsų interesus. Ypač atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis rėmėjas [JAV], atrodo, traukiasi... Kodėl turėtume skubėti tokioje situacijoje?“


