2025-02-10 11:12

L.Kojala įvertino tendencijas dėl Ukrainos taikos plano: „Gali nutikti bet kas“

Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas politologas Linas Kojala sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotose įžvalgose įvertino dvi atsargiai pozityvias ir dvi negatyvias ryškėjančias tendencijas dėl taikos Ukrainoje plano prieš šią savaitę vyksiančią Miuncheno saugumo konferenciją.
Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas / „Reuters“/„Scanpix“

Politologas atkreipė dėmesį į ankstesnes savo pastabas dėl naratyvo apie karą pokyčio tarp dalies Respublikonų partijos elito. Anot jo, nuo kartojimo, kad Ukraina beatodairiškai siekia kariauti, vis dažniau konstatuojama, jog problema visgi yra agresorius.

„Bet visa tai mažai ko verta neturint aiškaus plano, kaip laiduoti Ukrainos ilgalaikį saugumą“, – pabrėžė L.Kojala.

Pasak jo, viena iš „atsargiai pozityvių“ tendencijų yra JAV prezidento patikėtinio karo Ukrainoje klausimams Keitho Kelloggo prieš kelias dienas padarytas pareiškimas apie sankcijų Rusijai nepakankamumą.

Anot jo, dabartinis sankcijų režimas vertas vos 3 balų iš 10, nors nedetalizavo, ką ir kaip daryti toliau. Jis užsiminė, kad esą apie tai buvo diskutuojama Ovaliajame kabinete, į kurį Donaldas Trumpas sukvietė artimiausius komandos narius kalbėti apie Ukrainą.

„Nebūtų netikėta, jei tai buvo pirmas kartas, kai karui D.Trumpo aplinkoje skirta laiko ir dėmesio. Akcentas – svarstyti, kaip spausti Rusiją – teigiamas. Nors sunku įsivaizduoti viceprezidentą J.D.Vance’ą nebandantį kreipti pokalbio kita linkme“, – rašė politologas.

Teigiama tendencija L.Kojala taip pat laiko D.Trumpo kalbas apie Ukrainos naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos turtus, kurie reikalingi naujausių technologijų, pramonės vystyme.

„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Keithas Kelloggas
„Scanpix“/AP nuotr./Donaldas Trumpas ir Keithas Kelloggas

„Pats faktas apie litį, manganą, retuosius žemės metalus nėra jokia naujiena, bet politiniame diskurse nebuvo aukštai. Tai – kryptingo ukrainiečių diplomatinio darbo – pabrėžtinai toli gražu ne visada sėkmingo – rezultatas“, – pastebėjo jis.

Galima moralizuoti, kaip Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kad „Ukrainai reikia padėti nesiekiant iš to naudos“, bet, anot L.Kojalos, vargu, ar Ukrainai rūpės jai žūtbūt reikalingų sprendimų motyvai: „Svarbiausia, kas daroma“.

Tačiau Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas pažymėjo, kad išties problema yra net ne tai, kad naratyvas ir vėl gali keistis.

„Esminis iššūkis – nėra rimtų postūmių svarstymuose apie saugumo garantijas Ukrainai, kurie blokuoja – arba Ukrainai labai nepalankia linkme kreipia – perspektyvą bent laikinoms paliauboms. K.Kelloggas nei viešai, nei, kiek girdžiu, privačiai šito klausimo nevysto, nes tai – D.Trumpo prerogatyva. Tad gali nutikti bet kas – nuo „Gazos Rivjeros" iki Vladimiro Putino teiginių atkartojimo“, – pastebėjo L.Kojala.

„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas
„Reuters“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

Tuo pačiu jis vertina, kad JAV įsipareigojimai Ukrainai atrodo sunkiai tikėtini, o Europos – nerealistiški.

„Jokioje Europos sostinėje, kad ir kaip skambėtų viešoji erdvė, niekas rimtai nesvarsto dešimčių tūkstančių karių dislokavimo įsivaizduojamoms paliauboms palaikyti. Ir net nebūtinai dėl politinės valios stygiaus – tų karių nėra. Ką jau kalbėti apie siuntimą į karo zoną. Visi žvalgosi į Vašingtoną ir laukia“, – reziumavo politologas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą