Svarbiausios naujienos
- D.Trumpo taikos planas Ukrainai pristabdytas: „The Telegraph“ atskleidė, kodėl
- „Viso gero, Leninai“: Ukraina sveikina Lietuvą ir sako, kad laikas priversti Rusiją sumokėti
- Niekas nebenori važiuoti į Rusiją: net ir „draugiškos“ šalys spaudžia stabdžius
- Latvija: jei uždarytume sieną su Rusija, tai būtų ne dienų, o valandų klausimas
- M.Zacharova svaidosi žaibais: pyktį sukėlė Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL tinklo
- Kaliningradas nebeturi kitų išeičių: tapo energetine sala
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
D.Trumpo taikos planas Ukrainai pristabdytas: „The Telegraph“ atskleidė, kodėl
21:56
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pristabdė savo taikos planą Ukrainai, kad Europa galėtų sėsti prie derybų stalo, skelbia „The Telegraph“.
JAV prezidento specialusis pasiuntinys Ukrainos ir Rusijos karo klausimais Keithas Kelloggas Ukrainai pažadėjo surengti individualias kalbas su NATO sąjungininkais prieš baigiant rengti ilgai lauktą karo užbaigimo planą.
Generolas K.Kelloggas teigė, kad derybose su Europos diplomatais sieks išklausyti nuomones dėl bet kokio taikos susitarimo formato ir vyriausybių indėlio į šį procesą.
Jis pažadėjo surengti šias derybas su NATO aljanso „ministrais pirmininkais ir prezidentais“, taip nuramindamas tuos, kurie baiminasi, kad Vašingtonas įšaldys jų dalyvavimą derybose.
K.Kelloggas anksčiau užsiminė, kad Vokietijoje vyksiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje pristatys taikos plano elementus.
„The Telegraph“ žiniomis, tai bus pasiūlymas pratęsti karinę paramą Kyjivui mainais į galimybę naudotis Ukrainos žemių ištekliais.
Su K.Kelloggu kalbėjęsi europiečiai buvo patikinti, kad Vašingtonas nori sustiprinti Ukrainos pozicijas bet kokiose būsimose derybose su Rusija, leidiniui teigė su diskusijomis susipažinę šaltiniai.
D.Trumpo pirminis planas karą užbaigti per parą kiek atitolo, kai K.Kelloggui buvo duota 100 dienų tarpininkauti sudarant taikos susitarimą po to, kai jis buvo paskirtas D.Trumpo specialiuoju atstovu.
„Planas dar gali būti atidėtas, nes pasiuntinys planuoja susitikimus su kitų 31 NATO valstybės lyderiais“, – pastebi „The Telegraph“.
„Taip pat buvo pastebėti D.Trumpo ir jo pasiuntinio nesusikalbėjimo požymiai: jis nežinojo, kad JAV prezidentas suplanavo derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“, – rašo leidinys.
Pasak jo, tai sukėlė nuogąstavimų, kad taikos pasiuntinys gali neturėti pakankamos įtakos D.Trumpui ar net kompetencijos tarpininkauti sudarant galutinį susitarimą.
Maskva teigė, kad dar negavo jokio pasiūlymo, kuris įtikintų ją sėsti prie derybų stalo.
Praėjusį savaitgalį D.Trumpas sakė, kad jis kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir kad Rusijos prezidentas „nori, kad žmonės nustotų mirti“.
Tačiau interviu laikraščiui „New York Post“ JAV prezidentas atsisakė pasakyti, kada kalbėjosi su V.Putinu.
„Bloomberg“: K.Kelloggas artimiausiomis savaitėmis planuoja pristatyti karo Ukrainoje užbaigimo scenarijus
00:43
Donaldo Trumpo specialusis atstovas Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas planuoja JAV prezidentui pristatyti Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo scenarijus. Tai turėtų įvykti artimiausiomis savaitėmis, rašo „Bloomberg“.
Penktadienį Vokietijoje prasidėsiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje, taip pat vizitų Kyjive ir kitose Europos sostinėse metu rinks informaciją iš pareigūnų.
Anksčiau „Semafor“ pranešė, kad K.Kelloggas rengia pasiūlymus D.Trumpui. „Bloomberg“ šaltiniai pažymėjo, kad tai sudarytų prielaidas Baltųjų rūmų vadovui surengti tiesiogines derybas su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tikimasi, kad jis su Europos pareigūnais aptars jų pasirengimą vadovauti atgrasomosioms pajėgoms, kad būtų užtikrintas bet koks taikus susitarimas. Ir nors mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos tokiose situacijose skirs karius, jos galėtų teikti kitokią paramą.
Be to, tikimasi, kad K.Kelloggas ragins sąjungininkus skirti daugiau lėšų gynybai, ko ne kartą reikalavo D.Trumpas. Kalbant apie spaudimą Maskvai, kai kurie Europos pareigūnai pataria Jungtinėms Valstijoms sugriežtinti priemones, nukreiptas prieš Rusijos energetikos sektorių, įskaitant naftos kainų viršutinės ribos sumažinimą ir įšaldyto Rusijos turto panaudojimą.
K.Budrys: 70 proc. informacijos apie D.Trumpo taikos planą yra be pagrindo
23:17
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad 70 proc. informacijos viešojoje erdvėje apie JAV prezidento Donaldo Trumpo planą užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje yra be pagrindo.
„Kokie 70 procentų informacijos viešojoje erdvėje apie neva plano nuotrupas ar ketinimus iš vienos ar kitos pusės, galiu patvirtinti, yra be pagrindo. Yra testavimas, (...) bandydamas patikrinti vieną ar kitą idėją ir panašiai“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė ministras.
Praėjusią savaitę Lietuvos diplomatijos vadovas su Baltijos šalių ministrais viešėjo Jungtinėse Valstijose. Anot jo, vizito metu amerikiečių kolegoms rekomenduota derybų metu „nieko nenumesti nuo stalo“.
„Kalbame apie (Ukrainos – BNS) narystę NATO, dedame narystę NATO ant stalo, tai, ką visą laiką ir sakėme, reikia daryti. Ne tik dėl to, kad tai yra lengviausias, tiesiausias būdas Ukrainos saugumui užtikrinti, bet vien dėl to, kad nurašydamas patį sumanymą, silpnini derybines bet kokias pozicijas“, – sakė K.Budrys.
„Parsivežiau įspūdį, kad nebus JAV administracija ta tokia, kuri išeis su planu, sakys, štai, paskaitykite planą, ir dabar su tuo planu mes einame į derybas. Taip derybos nevyksta, tu turi pasilikti kozirių savo kišenėje, derybines pozicijas reikia formuluoti stipriai“, – kalbėjo jis.
K.Budrio teigimu, svarbi aplinkybė yra tai, kad Rusija kol kas nerodo noro derėtis.
„Vieni kiti signalai, kad sankcijų paketas gali būti smarkiai išplėstas, kad nesutikus, Ukrainai karinė parama gali būti tokia, kokios nėra dar Ukraina gavusi, yra tikri. Kokie bus pasirinkti svertai, matysime“, – sakė ministras.
„Noras nutraukti kovos veiksmus ir užtikrinti taiką tikrai yra tikras, nes matau, kiek daug pastangų, kiek daug žmonių į tai yra įsitraukę Vašingtone“, – teigė jis.
Sausio pabaigoje D. Trumpas pavedė savo specialiajam pasiuntiniui Ukrainai ir Rusijai, atsargos generolui leitenantui Keithui Kelloggui per 100 dienų užbaigti karą Ukrainoje.
Apie tai pranešęs JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad K.Kelloggas turi planą, bet derybas kontroliuos D.Trumpas.
Žiniasklaidoje skelbta, kad parengtame taikos plane numatyta įšaldyta fronto linija Ukrainoje, ilgam atidėtas Ukrainos priėmimas į NATO ir iš dalies panaikintos sankcijos Rusijai.
K.Budrys viešnagės Vašingtone metu susitiko su K.Kelloggu.
„Galiu patikinti, kad tikrai generolui K.Kelloggui, jo komandai yra labai svarbios mūsų įžvalgos dėl to, kas veiktų, kas neveiktų atgrasant agresorių – Rusiją. Mes kalbame ne vien apie karo pabaigimą, kad viskas tiesiog sustoja ir mes užšaldome kažkokią situaciją, kalbame apie tai, kad agresija vėl nepasikartotų“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
D.Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje, tačiau nesakė, kaip tikisi tai padaryti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pateikęs keletą pasiūlymų, kaip užbaigti konfliktą, įskaitant jo vadinamąjį pergalės planą, pristatytą pernai vykusiame Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvavo dešimtys šalių ir tarptautinių organizacijų.
Praėjusią savaitę jis pakartojo, kad Ukrainos prisijungimo prie NATO planas tebėra Kyjivo pageidaujamas būdas nutraukti kovas ir gauti saugumo garantijas.
V.Zelenskio greitu metu laukia susitikimai su JAV atstovais
20:10 Atnaujinta 20:34
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šią savaitę, dar prieš prasidedant Miuncheno saugumo konferencijai, Ukrainoje lankysis JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos atstovai, skelbia ukrainiečių dienraštis „Ukrinform“.
„Šiandien svarbu sutelkti dėmesį į praktinį Ukrainos ir JAV komandų darbą, į bendrą svarbiausių dalykų viziją. Žinoma, gali būti skirtingų nuomonių, bet (turi būti) bendra pagrindinių dalykų vizija – kaip sustabdyti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną ir kaip suteikti saugumo garantijas Ukrainai. Šią savaitę, dar prieš Miuncheno konferenciją, Ukrainoje bus keletas rimtų žmonių iš prezidento D.Trumpo komandos. Tada vyks Miuncheno konferencija, ten turėsiu keletą susitikimų, ypač su JAV viceprezidentu“, – cituojamas V.Zelenskis.
Susitikimas su J.D.Vance'u
V.Zelenskis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje susitiks su JAV viceprezidentu J.D.Vance'u, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė jo atstovas Serhijus Nikiforovas.
Susitikimas su J.D.Vance'u siejamas su JAV prezidento D.Trumpo pažadais.
D.Trumpas per savo rinkimų kampaniją pažadėjo greitai užbaigti jau beveik trejus metus trunkantį karą Ukrainoje, tačiau nesakė, kaip tikisi tai padaryti.
D.Trumpas praėjusią savaitę taip pat pareiškė, kad artimiausiomis dienomis tikriausiai susitiks su V.Zelenskiu.
Susitikimas su K.Kelloggu
D.Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainos ir Rusijos karo klausimais Keithas Kelloggas vasario 20 dieną lankysis Ukrainoje, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis ukrainiečių prezidentūroje.
D.Trumpas pažadėjo greitai užbaigti karą Ukrainoje ir pavedė specialiajam pasiuntiniui K.Kelloggui, kurio vizitas įvyks prieš trečiąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines, parengti planą, kaip sustabdyti kovas.
„Būkite žiaurūs“: Rusijos pareigūnams karo pradžioje įsakyta nukankinti Ukrainos belaisvius
20:06
Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, Federalinės kalėjimų tarnybos (FSIN) pareigūnams buvo įsakyta kankinti karo belaisvius, atskleidė amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis trimis buvusiais kalėjimų prižiūrėtojais.
Anot jų, pirmosiomis karo savaitėmis Federalinės kalėjimų tarnybos viršininkas Sankt Peterburgo ir Leningrado sričiai generolas majoras Igoris Potapenka sukvietė savo vadovaujamas specialiąsias pajėgas ir pareikalavo, kad jos „būtų žiaurios“ ir negailėtų į nelaisvę paimtų Ukrainos karių.
Nurodoma, kad jis esą paskelbė, jog įprastos taisyklės šiuo atveju nebus taikomos, panaikino visus smurto apribojimus ir atšaukė pareigūnams privalomas prie kūno montuojamas vaizdo kameras.
Šaltiniai tikino, kad panašūs nurodymai buvo duoti FSIN specialiesiems padaliniams visoje šalyje, įskaitant Buriatiją, Maskvą ir Pskovą. Už kankinimus atsakingi sargybiniai privalėjo dirbti su balaklavomis ir pamainomis, kas mėnesį keisdami vienas kitą, kad vėliau jų nebūtų galima identifikuoti.
Plačiau skaitykite čia.
„Viso gero, Leninai“: Ukraina sveikina Lietuvą ir sako, kad laikas priversti Rusiją sumokėti
18:47
„Goodbye, Russia. Goodbye, Lenin! (Viso gero, Rusija. Viso gero, Leninai“), – sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo paskelbtame vaizdo įraše, darytame po spaudos konferencijos, kurioje buvo pranešta apie Baltijos šalių atsijungimą nuo Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos BRELL.
Į šią žinią sureagavo ir Ukrainos užsienio reikalų ministerija bei šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Sveikina Lietuvą ir įspėja Rusiją
Strateginis Europos tikslas turėtų būti nulinės priklausomybės nuo Rusijos politika, būtina priversti Rusiją sumokėti už tai, kad ji naudoja energiją kaip ginklą.
Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, sveikindamas Lietuvą, Latviją ir Estiją sėkmingai prisijungus prie Europos elektros tinklų.
„Tai ne tik Baltijos šalių prisijungimas prie Europos, bet ir Rusijos atsijungimas nuo jos. Nulinės priklausomybės nuo Rusijos politika turėtų būti strateginis Europos tikslas. Atėjo laikas priversti Rusiją sumokėti už ilgus metus trukusį energijos naudojimą kaip ginklo“, – teigė A.Sybiha savo socialinio tinklo „X“ paskelbtame įraše.
A.Sybiha paragino „atjungti“ Rusijos suskystintas dujas, šešėlinį laivyną ir branduolinę energetiką nuo Europos. Be to, pasak jo, būtina pakeisti Rusijos energiją JAV ir kitų partnerių energija, amerikietiškas suskystintas dujas laikyti didžiausioje Europoje požeminėje saugykloje Ukrainoje.
„Tam yra visa infrastruktūra“, – pabrėžė Ukrainos užsienio reikalų ministras.
V.Zelenskis: Rusija neteko vieno ginklo prieš Baltijos šalis
Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos elektros tinklų atėmė iš Maskvos galimybę panaudoti elektrą kaip ginklą prieš jas ir padarė Europą dar labiau vieningą, sekmadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsijungimas nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir elektros energijos sistemos sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklais yra reikšmingas įvykis regionui ir visai Europai.
„Ukraina tai jau padarė 2022 metais, o dabar Baltijos šalys taip pat išsivadavo iš priklausomybės. Maskva nebegalės panaudoti energijos kaip ginklo prieš Baltijos šalis. Tai taip pat reiškia, kad Europa tapo dar darnesnė“, – sakė prezidentas savo vakariniame kreipimesi socialiniuose tinkluose.
V.Zelenskio teigimu, visos Europos šalys turėtų ir toliau laikytis šio kurso, ypač tos Centrinės Europos valstybės, kurios vis dar turi susitarimų su Rusija.
„Turime glaudžiau bendradarbiauti su Amerika kalbant apie SGD, naftą. Turime glaudžiau bendradarbiauti su mūsų partneriais Europos Sąjungos kaimyninėse šalyse, šiame regione, kad importuotume reikiamą energiją. Tai – Kaukazas, Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas mano, kad kuo mažiau europiečiai bus priklausomi nuo Rusijos, tuo greičiau bus galima užtikrinti patikimą saugumą visiems Europoje.
„Sveikinu mūsų draugus – Lietuvą, Latviją ir Estiją – su šios dienos pasiekimu. Svarbu, kad padeda ir Lenkija, dar kartą įrodydama, kad mūsų visų bendradarbiavimas reiškia kiekvieno iš mūsų nepriklausomybę“, – sakė V.Zelenskis.
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sėkmingai sinchronizavo savo energetikos sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona.
Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.
Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.
Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.
Latvija: jei uždarytume sieną su Rusija, tai būtų ne dienų, o valandų klausimas
17:30
Latvijos vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis paragino savo tautiečius saugumo sumetimais atsisakyti lankytis Rusijoje ir Baltarusijoje. „Suprantu, kad žmonės ten turi giminių ir verslo reikalų, tačiau tokias keliones reikėtų sumažinti iki minimumo. Iškilus grėsmei iš rytų kaimynių, sieną galime uždaryti net ne per kelias dienas, o per kelias valandas“, – perspėjo jis visuomeninio transliuotojo LSM eteryje.
Pasak R.Kozlovskio, „hibridinio karo sąlygomis“ išlieka sabotažo ir kišimosi iš išorės rizika. Be to, jos suintensyvėjo Baltijos šalių atjungimo nuo Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos BRELL fone, tačiau kol kas jokių incidentų neįvyko, pridūrė jis.
Šiuo metu Latvijos pasienyje su Rusija veikia Terechovo ir Grebnevo pasienio kontrolės punktai. Latvija 2023 m. spalio mėn. sustabdė kitų dviejų pasienio punktų – Vientulių ir Pededzės – veiklą. Priežastis – Rusija įvedė specialias taisykles Ukrainos piliečiams, atvykstantiems iš trečiųjų šalių: jiems leista atvykti tik per Vientulių-Ludonkos kelio postą Pskovo srityje ir Šeremetjevo oro uostą. Latvijos vidaus reikalų ministerija tokius apribojimus laikė grėsme nacionaliniam saugumui ir baiminosi eilių pasienyje.
Anksčiau Latvijos gynybos ministras Andris Sprūdas sakė, kad atsižvelgiant į „įvairias hibridines grėsmes“, įskaitant žvalgybos tarnybų verbavimą, būtina paaiškinti galimą riziką piliečiams, vykstantiems į Rusiją ir Baltarusiją. „Jie turėtų būti apie jas informuoti, o žmonės turėtų atsižvelgti į raginimus ten nevažiuoti“, – sakė jis.
Latvijos valstybės saugumo tarnybos duomenimis, 2024 m., palyginti su 2023 m., šalies piliečių kelionių į Rusiją skaičius padvigubėjo. Vidutiniškai kas mėnesį į tokias keliones vykdavo iki 2 000 žmonių, palyginti su 1 000 prieš metus.
Sausio pradžioje pranešta, kad Latvijos valdžios institucijos įpareigos NVS šalių piliečius, įskaitant rusus, prieš atvykstant į šalį pranešti apie savo vizito tikslą, buvimo sąlygas ir vietą, maršrutą ir pareigas. Už melagingų duomenų nuslėpimą ar pateikimą bus skiriama iki 2 000 eurų bauda.
Anksčiau Estijos prezidentas Alaras Karis paskelbė esąs pasirengęs uždaryti sieną su Rusija „per kelias minutes, jei iškiltų poreikis“. Pasak jo, tokių priemonių bus imtasi, „jei iš tos pusės prasidės tikslinė migracija“. Tačiau kol kas vienintelė problema Estijos ir Rusijos pasienyje yra eilė prie Narvos pasienio perėjos, sakė A.Karis.
2023 m. lapkritį Suomija visiškai uždarė savo sausumos sieną su Rusija. Taip atsitiko dėl nelegalių prieglobsčio prašytojų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdžio. 2025 m. pradžioje ministras pirmininkas Petteri Orpo pareiškė, kad šios priemonės liks galioti, nes „grėsmės vertinimas“ nepasikeitė. Rusijos valdžios institucijos teigė, kad jos „neturi galimybių“ neleisti trečiųjų šalių piliečiams keliauti prie Suomijos sienos.
Niekas nebenori važiuoti į Rusiją: net ir „draugiškos“ šalys spaudžia stabdžius
16:40
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusija sparčiai praranda patrauklumą kaip šalis, į kurią galėtų persikelti gyventojai iš, kaip vadinama šioje šalyje, artimojo arba tolimojo užsienio. 2021 m. pagal užsienyje gyvenančių vadinamųjų „tėvynainių“ savanoriško persikėlimo programą į Rusiją persikėlė 49 193 žmonės, o 2024 m. – 28 374. Tai matyti iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenų, į kuriuos atkreipė dėmesį leidinys „Viorstka“.
Pernai šis skaičius buvo mažiausias per pastaruosius ketverius metus, o nuo 2017 m., nuo kurių statistiniai duomenys skelbiami „Rosstat“ interneto svetainėje, mažiau žmonių pagal šią programą persikėlė tik 2020 m. – koronaviruso pandemijos metu.
Repatriantų iš Tadžikistano skaičius pastebimiausiai sumažėjo 2024 m. – iki 5 244 žmonių, nors 2021-2023 m. jis laikėsi daugiau nei 10 000. Repatriantų iš Armėnijos skaičius sumažėjo nuo 5 866 žmonių 2023 m. iki 2 129 žmonių. Taip pat repatriantų iš Moldovos skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik perpus – nuo 1 105 iki 567 žmonių.
Norinčių persikelti iš Ukrainos į Rusiją rado tik 52
Iš Ukrainos į Rusiją 2024 m. persikėlė 52 žmonės. Tai 13 daugiau nei 2023 m. (39), bet 369 mažiau nei 2022 m. (421). Prieš plataus masto invaziją 2021 m. į Rusiją persikėlė 1270 ukrainiečių.
2024 m. perkeltųjų skaičius toliau mažėjo, nepaisant to, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Rusija oficialiai įvedė repatriacijos institutą. Pagal atitinkamą Rusijos prezidento Vladimiro Putino dekretą, nuo 2022 m. vasario 24 d. repatriacijos gali siekti užsienyje nuolat gyvenantys „tėvynainiai“. Netrukus po to Rusijos vyriausybė supaprastino repatriantams taikomas sąlygas, atleido juos nuo reikalavimo mokėti rusų kalbą. 2024 m. rugpjūtį V.Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį norintieji grįžti į Rusiją galės gauti leidimą gyventi supaprastinta tvarka, be laikino leidimo gyventi.
Kaip skelbia laikraštis „The Moscow Times“, ekspertai jau anksčiau buvo įvardinę Rusijos „tėvynainių“ perkėlimo programos populiarumo sumažėjimą – tai lėmė karas Ukrainoje ir valdžios institucijų antiimigracinė politika. Ypač potencialius repatriantus atbaido nauji naujai emigravusių piliečių karinės registracijos mechanizmai, sakė Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos docentas, Pasaulio rusų liaudies tarybos Maskvos skyriaus ekspertų tarybos narys Michailas Burda.
Be to, vadinamieji „tėvynainiai“ susiduria su finansiniais ir biurokratiniais sunkumais prašydami leidimų gyventi, pilietybės, sveikatos draudimo, pensijų ir leisti vaikus į mokyklą, sakė Jungtinio tautiečių užsienyje paramos koordinavimo centro viceprezidentas Aleksejus Jesakovas. „Visa tai yra būtina visavertei integracijai į visuomenę, tačiau pareigūnai ne tik nėra suinteresuoti padėti šiems žmonėms, bet netgi atvirkščiai“, – sakė ekspertas.
Sėkminga pasala: pamatykite, kaip sunaikinama miške paslėpta Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema
15:26
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Specialiųjų operacijų pajėgų padalinio „Requiem Group“ spaudos tarnyba paskelbė dar vieną vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip FPV (first person view – angl.) dronų operatoriai sunaikina dar vieną Rusijos karinės technikos vienetą, rašo „Defense Express“.
Įdomu tai, kad FPV dronai buvo paleisti iš pasalos, vienas iš jų sugebėjo sugadinti rusų priešlėktuvinės gynybos sistemos „Strela-10“ variklį, o kitas ją sunaikino.
Plačiau skaitykite ČIA.
Maskva: D.Trumpo komanda reiškia susidomėjimą dialogo atnaujinimu
15:07 Atnaujinta 15:55
Rusijos valdžia teigia, kad palaiko tam tikrus ryšius su Jungtinėmis Valstijomis užsienio politikos klausimais, pirmadienį valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė šalies užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
„Neturiu ką pridurti prie to, ką pasakė prezidento atstovas spaudai. Yra tam tikrų kontaktų, ir aš neturiu pagrindo šia tema atskleisti jokių detalių. Bet apskritai procesas vyksta“, – pažymėjo jis.
Pasak S.Riabkovo, šiuo metu nėra suderintų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kontaktų grafikų, tačiau esą „situacijai aiškėjant, šalys gali susitarti“.
„D.Trumpo komanda reiškia susidomėjimą JAV ir Rusijos dialogo atnaujinimu, ir Maskva yra tam pasirengusi“, – pridūrė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.
S.Riabkovas taip pat pabrėžė, kad Rusija šiuo metu nemato jokių pokyčių JAV pozicijoje karo Ukrainoje sprendimo klausimu.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį išsakytame komentare Rusijos žurnalistams pakartojo savo teiginį, sakydamas, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar jau įvyko V.Putino ir D.Trumpo pokalbis telefonu.
„Daugiau nieko negaliu pasakyti. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė jis.
Ragina nelaukti greitos karo pabaigos
Tuo tarpu Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas dėl Vašingtono ir Maskvos kontakto paragino nesitikėti, kad Rusija artimiausiu metu užbaigs plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Neverta jos [pabaigos – 15min] laukti. Verta prie to intensyviai dirbti. Ir toks darbas vyksta“, – sakė jis komentare, paskelbtame žurnalo "Blausch Digest" numeryje.
A.Jusovas pažymėjo, kad Ukrainos politinė, karinė vadovybė, Ukrainos diplomatai, viešasis sektorius ir Vakarų partneriai dirba tam, kad karas būtų užbaigtas.
Anot jo, artimiausiu metu įvyks svarbių įvykių, visų pirma Miuncheno saugumo konferencija, kuri, pasak jo, atneš gerų naujienų Ukrainai.
„Kas padėjo ir toliau padeda, tas elgiasi teisingai. Kas remia Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgas, padeda, aukoja. Kas negali paaukoti, remia kitu būdu. Tiesą sakant, neturėtume atsipalaiduoti. Negalime sau leisti sėdėti prie televizoriaus ir laukti gerų naujienų. Geros žinios turi būti pasiektos darbu“, – pabrėžė A.Jusovas.
M.Zacharova svaidosi žaibais: pyktį sukėlė Baltijos šalių atsijungimas nuo BRELL tinklo
14:23
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova Baltijos šalių atsijungimą nuo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos) energetinio žiedo pavadino šių šalių, kadaise neva „turėjusių visas sąlygas klestinčiam vystymuisi“, žlugimo tęsiniu.
„Laisvė“ nuo mokslo ir švietimo, suvereniteto ir vystymosi Baltijos šalyse jau atsitiko. Tai logiška šalių ir tautų, kurios kadaise turėjo visas klestėjimo ir nepriklausomybės prielaidas, naikinimo tąsa“, – piktinosi M.Zacharova propagandinei Rusijos agentūrai TASS.
Taip ji reagavo į Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen žodžius, kuri Baltijos šalių atsijungimą pavadino „laisve nuo grasinimų ir šantažo“. Apie tai ji rašė savo paskyroje socialiniame tinkle „X“.
Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
15min primena, kad Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa.
Trys Baltijos šalys šeštadienio rytą be trikdžių atsijungė nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) ir iki sekmadienio popietės dirbo izoliuotu režimu.
Su kontinentinės Europos sinchronine zona Baltijos šalys sujungtos per Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtį „LitPol Link“.
Veikdamos sinchroniškai su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija savarankiškai bei koordinuotai su kitomis šios zonos šalimis valdys savo elektros sistemų dažnį, pačios rūpinsis tinklų balansavimu.
Veikus rusiškoje IPS/UPS sistemoje, dažnis centralizuotai reguliuotas Maskvoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
