L.Kojala paaiškino, kodėl V.Putino karas prieš Ukrainą yra fiasko

Anot jo, pats faktas, kad Kremlius turi siųsti tankus į Ukrainą, yra didžiulio geopolitinio pralaimėjimo konstatavimas.

„Ukraina prieš mažiau nei du dešimtmečius buvo persunkta Rusijos įtakos: politiniame elite, versle, saugumo struktūrose, rusakalbėje ir rusiškos žiniasklaidos erdvėje gyvenančioje visuomenėje. 2008 m. 70 proc. ukrainiečių buvo prieš narystę NATO. ES – kiek mažiau, bet toli gražu proeuropietiškos daugumos“, – dėstė politologas.

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Linas Kojala

Jis pabrėžė, kad situacija, kurią turime šiandien yra „dramatiškai pasikeitusi“.

„Kurį laiką kaita buvo laipsniška; net ir Kremliaus remiamas ir sofistikuotumu nepasižymėjęs prezidentas Janukovyčius flirtavo su idėja gilinti ryšius su ES, nes suvokė Rusijos ribotumus: ekonominius, technologinius, rinkos“, – rašė L.Kojala.

Agresija būtent užbrėžė juodą brūkšnį su praeitimi, mano politologas: „Karo randai negis dar ilgai. Ukraina bus visos Europos gynybos nuo Kremliaus forpostas. Putinui reikėjo pridaryti gausybę strateginių ir taktinių klaidų, kad atsidurtų tokioje situacijoje.“

V.Putino noras susėsti su Vakarais ir persidalinti Europą yra suprantamas, atkreipė dėmesį politologas ir pridūrė, kad tai atitinka „didžiosios galios naratyvą“.

„Bet reikėtų visiškai neadekvataus Vakarų reagavimo į geopolitinę realybę ir absurdiško priešo pervertinimo, kad tą bent pradėtume svarstyti. Diktatoriaus armija, su 600-700 tūkst. žuvusiųjų/sužeistųjų mėnesių mėnesius bando okupuoti Pokrovską, o mes pradedame įtikėti Baltijos šalių – per pastaruosius metus gerokai sustiprėjusių nacionalinių ir NATO sprendimų dėka – padalijimo scenarijais“, – aiškino jis.

Reziumuodamas L.Kojala pabrėžė, kad agresorių svarbu atgrasyti ir darant būtinus žingsnius gynybos stiprinimui, ir – ne mažiau svarbu – nepasiduodant agresoriaus bandomam primesti „jūs bejėgiai, aš nesustabdomas“ pasakojimui.

„Nes primestas pasakojimas – pirmas žingsnis prieš tam virstant realybe“, – rašė politologas.