„Dar prieš kelias savaites rašiau, kad esminis klausimas – referendumas. Jei Grenlandija skelbia nepriklausomybę, kurią Danija įsipareigojusi pripažinti, JAV (ir NATO) saugumo interesas išsaugoti strateginę teritorijos priklausomybę nuo Vakarų tampa nekvestionuojamas.
Problema, kad pokalbiai tarp JAV ir Danijos aštrėja. Retorika, kuri cituojama privačiuose pokalbiuose, neprimena sąjungininkų diplomatijos. Kalbama net apie tikslingas paskatas referendumui surengti, kurios akivaizdžiai kertasi su Danijos interesais“, – pastebi politologas.
Pasak jo, neverta pamiršti ir Grenlandijos gyventojų pykčio dėl kadaise Danijos vykdytos politikos, įskaitant priverstinės kontracepcijos. Tad aštrių kampų netrūksta.
„Visgi taip pat aiškėja, kad 85 proc. Grenlandijos gyventojų – nauja apklausa – atsiskyrę nuo Danijos nenorėtų tapti JAV dalimi. To pageidautų vos 6 proc. Kadangi visiškas atsiskyrimas atrodo nepraktiškas net referendumo skatintojams – pusę Grenlandijos biudžeto sudaro Danijos dotacijos, galimybių ginti 33 kartus didesnę nei Lietuvos teritoriją 57 tūkst. vietos gyventojų neturi, Rusijos ir Kinijos ambicijos tokiu atveju plėsti įtaką dramatiškai išaugtų – situacija itin komplikuota“, – sako L.Kojala.
O kur dar aplinkybė, kad Danija – viena artimiausių JAV sąjungininkių. Šalies gynybos biudžetas pernai perkopė 2,3 proc. BVP ribą. Pasak L.Kojalos, Danijos karių netektys Afganistane – didžiausios tarp NATO valstybių, vertinant santykį su gyventojų skaičiumi.
„Grenlandijoje jau yra JAV karinė bazė, ir būtų sunku įsivaizduoti Kopenhagą prieštaraujant plėtrai. Ir, be abejo, Grenlandiją jau dabar dengia NATO saugumo skėtis, apribojantis galimybes priešiškų šalių įtakos plėtrai.
Toks spaudimas sąjungininkams – itin rizikinga strategija“, – apibendrina politologas.
