Ministras atkreipė dėmesį, kad trečiadienio įvykiai Lenkijoje yra akivaizdus NATO oro erdvės pažeidimas ir Latvija privalo imtis atitinkamų veiksmų.
A.Sprūdas patvirtino, kad šiuo metu Latvijai nėra tiesioginės grėsmės, tačiau būtina imtis prevencinių priemonių.
Jis taip pat pabrėžė, kad oro erdvės ir piliečių apsauga yra vertinama labai rimtai ir kad tarnybos imasi atitinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, anksčiau palei rytinę sieną buvo dislokuoti ginkluotųjų pajėgų daliniai, kad prireikus galėtų numušti agresyvios valstybės orlaivius.
NATO oro patruliavimo misija taip pat buvo sustiprinta ir yra pasirengusi bet kokiai situacijai. Latvija taip pat įdiegė naujas sistemas, įskaitant akustinę aptikimo sistemą ir ginklus, galinčius numušti dronus.
Kitais metais planuojama įdiegti papildomas priešdronines priemones, paaiškino ministras.
A.Sprūdas mano, kad Rusija bando NATO ir Europą, įskaitant Latviją, jų atsparumą iššūkiams, ir kad Rusijos agresijos pasekmės regiono saugumui šiuo metu yra matomos.
100 proc. oro erdvės apsauga yra labai sudėtingas uždavinys, tęsė politikas, kurio vertinimu, šiuo metu nė viena šalis pasaulyje negali garantuoti tokio saugumo, tačiau tai nereiškia, kad nereikėtų toliau stiprinti pajėgumų.
Apribojimai bus taikomi iki 6 km aukštyje skraidantiems orlaiviams
Šiuo metu vertinama būtinybė visiškai uždaryti rytinę sausumos sieną, tačiau tai turi būti sprendžiama kartu su Estija ir Lietuva, pridūrė A.Sprūdas.
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadas generolas majoras Kasparas Pudanas paaiškino, kad apribojimai bus taikomi tik iki šešių kilometrų aukštyje skraidantiems orlaiviams, o kiti orlaiviai galės skraidyti per šią zoną.

