Po šio balsavimo Latvija taptų pirmąja Europos Sąjungos (ES) šalimi, pasitraukusia iš Stambulo konvencijos, kurią tas pats parlamentas ratifikavo pernai lapkritį.
Už pasitraukimą balsavo 56 parlamentarai, prieš – 32, susilaikė 2. Įstatymo projektą Saeima svarstė daugiau nei 13 valandų. Įstatymas buvo priimtas skubos tvarka, tačiau nebuvo patvirtintas 2/3 dauguma, todėl prezidentas gali nuspręsti jo nepasirašyti ir grąžinti antram svarstymui.
Dabar sprendimas keliaus ant prezidento Edgaro Rinkevičiaus stalo. Valstybės vadovas yra sakęs, kad nepritaria pasitraukimui, tačiau taip pat užsiminė, kad gali neatšaukti parlamento sprendimo.
Priešininkai taip pat siūlo kitus būdus, kaip sustabdyti ar atidėti įstatymo įsigaliojimą – kreiptis į Konstitucinį teismą arba prašyti prezidento laikinai sustabdyti pasirašymą, suteikiant laiką surinkti parašus referendumo iniciatyvai.
Dešiniųjų opozicinės partijos balsavo už pasitraukimą iš sutarties, o valdančioji koalicija, vadovaujama centro dešiniųjų ministrės pirmininkės Evikos Silinos, buvo susiskaldžiusi: Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovai balsavo už pasitraukimą iš sutarties, o kitos partijos balsavo už pasilikimą.
Pasak įstatymo projekto, dabartinė Stambulo konvencijos įgyvendinimo praktika neužtikrina aiškumo, ar valstybės ir savivaldybių institucijos kiekvienu atveju tikrai imasi priemonių prieš smurtą ir jo riziką pagal konvencijos principus.
Davė gerų rezultatų
Europos Taryba ne kartą atmetė kaltinimus, kad sutartis primeta lyčių teorijas, ypač 2022 metais pareikšdama, kad „Stambulo konvencija nenustato jokių naujų normų dėl lytinės tapatybės ar seksualinės orientacijos“.
Latvijos dešinieji tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nesusilpnins kovos su smurtu prieš moteris, nes pakanka nacionalinių įstatymų.
Moterų teisių gynimo grupės pastarosiomis savaitėmis Rygoje surengė keletą demonstracijų.
„Stambulo konvencijos ratifikavimas Latvijoje davė reikšmingų rezultatų, kurie nėra tik žodžiai popieriuje, bet ir išgelbėtos gyvybės“, – teigė MARTA centras, ginantis moterų ir migrantų teises.
Latvijos dešinieji taip pat pritaria neseniai pasiūlytai pataisai, kuria būtų apribota prieiga prie abortų šalyje.
Toks Saeimos sprendimas jau sulaukė kritikos tiek iš tarptautinių organizacijų, tiek iš žmogaus teisių aktyvistų, kurie teigia, kad pasitraukimas gali pakenkti moterų saugumui ir prevencijos mechanizmams šalyje.
