Savo publikacijoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas tvirtina, kad, jo nuomone, pastarųjų metų patirtis tariamai rodo, kad Europa derybas su Rusija naudoja kaip „apgaulingą taktiką“.
S.Lavrovas taip pat pareiškė, kad Europos šalys be pagrindo priskiria Maskvai „agresyvius planus“, o tai, jo nuomone, neleidžia užmegzti konstruktyvaus dialogo, rašo naujienų portalas „Ukrajinski nacionalni novini“.
Rusijos diplomatijos vadovas be užuolankų dėstė, kad dabartinis Europos kursas esą yra nukreiptas į konfrontaciją su Maskvą. Jo teigimu, tariama tolesnė karinė ekspansija kelia rimtą grėsmę pasauliniam stabilumui.
„Tokia padėtis kelia rimtą grėsmę pasauliniam saugumui. Tiesioginė konfrontacija tarp NATO ir Rusijos gali greitai peraugti į branduolinių smūgių mainus, turinčius katastrofiškas pasekmes“, – dėstė jis.
Propagandinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad straipsnį iš pradžių planavo paskelbti Briuselyje įsikūręs leidinys „Politico“, tačiau paskutinę minutę redakcija atšaukė straipsnio išleidimą.
S.Lavrovas tikino, kad Europos galios, nepaisydamos didėjančios įtampos žemyne, toliau siekia geopolitinės ekspansijos.
„Suvienyta Europa ir toliau svajoja apie plėtrą. Ji ketina įtraukti Ukrainą, Moldovą, Armėniją – įtraukti į savo įtakos sferą. NATO jau išsiplėtė į rytus, įtraukdama Suomiją ir Švediją“, – rašė jis.
Pasak S.Lavrovo, kai kurie Europos lyderiai neva vis dažniau žiūri į Ukrainą kaip į būsimus bendrus karinius pajėgumus.
„Kalbant apie Ukrainą, ji vis dažniau vertinama kaip būsimos Europos karinių pajėgų, nepriklausomų nuo Jungtinių Valstijų ir NATO, „smogiamasis kumštis“, – įsitikinęs ministras.
Jis įspėjo, kad Europos vyriausybės neva ruošiasi ilgalaikiam susidūrimui su Maskva.
„Visiems gerai žinoma, kad Europos elitas investavo savo „politinį kapitalą“ į konfrontaciją su Rusija, skirdamas šimtus milijardų dolerių Kyjivo režimo rėmimui ir ES valstybių narių bei NATO karinių biudžetų didinimui“, – aiškino S.Lavrovas.
Komentuodamas Europos žvalgybos agentūrų skelbiamus vertinimus apie galimą Rusijos agresiją prieš NATO šalis iki šio dešimtmečio pabaigos, Užsienio reikalų ministerijos vadovas tvirtino, kad Europa esą siekia iki šio dešimtmečio pabaigos pasiekti karinę parengtį prieš Rusiją.
„Europa dabar siekia iki 2030 m. pasiekti gynybinį pasirengimą prieš Rusiją. Iki tol jie ketina bet kokiomis priemonėmis laimėti laiko“, – tradicinę Kremliaus propagandą skleidė S.Lavrovas.
Rusija ne kartą teigė, kad ilgalaikę taiką galima pasiekti tik pašalinus pagrindines konflikto priežastis, įskaitant NATO plėtrą į rytus, rusakalbių gyventojų teises Rytų Ukrainoje ir būtinybę užtikrinti ilgalaikes saugumo garantijas.
„Žodžių nepakanka“
Po vienos didžiausių atakų prieš Maskvą, kurią ketvirtadienį surengė Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kalbėjo apie viską, bet ne apie tai, kas įvyko Rusijos sostinėje.
Tačiau į smūgį sureagavo S.Lavrovas. Jis pagrasino, kad Rusija suduos masinius smūgius Ukrainos objektams, nuo kurių priklauso Ukrainos kovinis pajėgumas.
„Šis Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsibrėžtas tikslas yra įgyvendinamas“, – ketvirtadienį pabrėžė ministras.
„Neatsitiktinai prieš kurį laiką, po dar vieno Kyjivo teroristų išpuolio, prezidentas paskelbė, kad nuo šiol reguliariai rengsime masinius grupinius smūgius. Į taikinius, nuo kurių būklės tiesiogiai priklauso Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis pajėgumas. Šią užduotį iškėlė vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, mūsų ginkluotosios pajėgos ją vykdo ir vykdys toliau“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Kaip pažymėjo S.Lavrovas, į Ukrainos puolimą Maskvos srityje turėtų būti atsakyta realiais veiksmais, skelbia agentūra TASS.
„Manau, kad visi teisingi žodžiai buvo pasakyti, tačiau jau seniai įsitikinau, kad žodžių nepakanka“, – pabrėžė Rusijos diplomatijos vadovas.



