Visas žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Virš Maskvos – juodų dūmų stulpai: Ukraina surengė galingą ataką
07:38
Ketvirtadienio rytą Maskvą pažadino masinė dronų ataka – visame mieste aidėjo sprogimai, o virš sostinės pakilo dūmų stulpas.
Nurodoma, kad Ukrainos bepiločiai orlaiviai pažeidė miesto oro gynybos sistemą ir dar kartą atakavo Kapotnios naftos perdirbimo gamyklą. Dėl smūgio joje kilo keli gaisrai.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas patvirtino smūgius naftos perdirbimo gamyklai ir nurodė, kad virš Rusijos sostinės esą buvo numušti 33 dronai.
„Priešlėktuvinės gynybos pajėgos toliau atremia masinę ataką. Keletas dronų sugebėjo pasiekti naftos perdirbimo gamyklą. Imamasi priemonių padariniams likviduoti“, – pabrėžė sostinės meras.
Pasak pranešimų „Telegram“ kanaluose, birželio 18 d. rytą Maskvos ir Maskvos srities gyventojai pranešė apie masinį dronų antskrydį. Nepaisant Rusijos valdžios institucijų teiginių, kad dronai esą buvo sėkmingai numušti, keli iš jų vis dėlto pasiekė savo taikinius.
Internete pasirodžiusiuose vaizdo įrašuose matyti gaisras Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje. Virš miesto pakilo didžiuliai juodų dūmų stulpai, matomi iš visų Maskvos pusių.
Ši naftos perdirbimo gamykla yra vos už 15 km nuo Kremliaus ir yra itin svarbi aprūpinant maskviečius degalais. Nurodoma, kad ji patenkina apie 40 proc. Maskvos regiono benzino ir 50 proc. dyzelino poreikių, taip pat tiekia aviacinį kurą karinėms reikmėms.
Pasak S.Sobianino, avarinės tarnybos dirba smūgių vietose. Taip pat pranešta apie nedidelius pažeidimus Sadovodo prekybos centro rajone pietrytinėje Maskvos dalyje.
Dėl atakos laikinai buvo įvesti skrydžių apribojimai Vnukovo, Šeremetjevo ir Žukovskio oro uostuose.
Žukovskio rajone buvo apgadintas daugiabutis, o gyventojai evakuoti. Elektrostalyje lengvai sužeista moteris.
Ši ataka įvyko praėjus dviem dienoms po to, kai Ukraina birželio 16 d. tolimojo nuotolio dronais smogė sudavė smūgį Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Prezidentas Volodymyras Zelenskis šį smūgį pavadino „teisingu atsaku į Rusijos atakas“.
Anot Ukrainos Generalinio štabo, ši gamykla tiekia aviacinius degalus visiems keturiems pagrindiniams Maskvos oro uostams, o jos metiniai perdirbimo pajėgumai siekia daugiau kaip 12 mln. tonų naftos.
Remiantis naujienų agentūra „Reuters“,, birželio 16-osios Ukrainos ataka sustabdė gamyklos veiklą. Ankstesnis Ukrainos smūgis gegužės 17 d. taip pat buvo laikinai sustabdęs gamybą.
Paveikti visi Maskvos oro uostai: atšaukti arba atidėti 527 skrydžiai
11:19
Visuose Maskvos oro uostuose buvo atšaukti arba atidėti 527 skrydžiai.
Tokius skaičiavimus paskelbė Rusijos „Telegram“ kanalas „Shot“. Kalbama apie Šeremetjevo, Vnukovo, Domodedovo, Žukovskio oro uostų išvykimo ir atvykimo skrydžius.
ES vadovė užsiminė apie galimus apribojimus daliai ukrainiečių
10:58
Europos Sąjunga (ES) planuoja leisti ukrainiečių pabėgėliams likti Bendrijoje dar vienus metus, tačiau su tam tikromis išimtimis, trečiadienį nurodė Europos Komisijos (EK) vadovė, užsimindama apie tikėtinus apribojimus šaukiamojo amžiaus vyrams.
27 valstybių blokas suteikė ukrainiečiams laikinąją apsaugą Rusijai 2022 metais pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą. Ši priemonė buvo ne kartą pratęsta ir šiuo metu jos galiojimo terminas yra kitų metų kovas.
Šiuo metu šia schema naudojasi daugiau nei 4,3 mln. ukrainiečių. Ji suteikia jiems leidimus gyventi, teisę dirbti bei prieigą prie medicinos pagalbos, socialinės paramos ir švietimo.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen laiške ES lyderiams prieš šią savaitę Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą teigė, kad Bendrija „siūlys apsaugą ukrainiečiams tol, kol jos reikės“, tačiau su tam tikrais apribojimais.
„Komisija pasiūlys pratęsti laikinąją apsaugą nuo karo Ukrainoje bėgantiems žmonėms, kartu apribojant jos taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad joks tolesnis pratęsimas nepakenktų teisėtam Ukrainos gebėjimui gintis“, – rašė U. von der Leyen.
Paragino išbraukti šaukiamojo amžiaus vyrus, kuriems neleidžiama išvykti iš Ukrainos
Šis žingsnis žengtas po to, kai kai kurios valstybės narės, kurios turi patvirtinti schemos pratęsimą, paragino iš jos išbraukti šaukiamojo amžiaus vyrus, kuriems neleidžiama išvykti iš Ukrainos.
Kol kas neaišku, ar tokie apribojimai būtų taikomi tik naujai atvykstantiems asmenims, ar ir tiems vyrams, kurie jau gyvena ES.
Ukrainos kariuomenė susiduria su dideliu personalo trūkumu po daugiau nei ketverius metus trunkančios varginančios Rusijos invazijos, o savanoriškai stoti į tarnybą norinčiųjų yra nedaug.
Mobilizacija yra nepopuliari, o agresyviais vadinami šaukimo į kariuomenę veiksmai karo metu kelia nepasitenkinimą.
ES duomenimis, suaugę vyrai sudaro apie 27 proc. visų ukrainiečių, šiuo metu besinaudojančių ES apsauga. Moterys sudaro 43 proc., o nepilnamečiai – 30 procentų.
Didžiausios ukrainiečių bendruomenės gyvena Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
Pernai EK pirmą kartą pareiškė, kad apsaugos režimas kada nors baigsis, ir nurodė valstybėms narėms pradėti rengtis perėjimui iš šios sistemos.
Zelenskis: naujas smūgis Maskvai – tai tolimojo nuotolio sankcijos
10:29 Atnaujinta 10:54
Į sėkmingas Ukrainos atakas Maskvos naftos perdirbimo gamyklai sureagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pavadinęs jas tolimojo nuotolio sankcijomis.
„Atėjo laikas užbaigti šį karą, ir Rusija turėtų imtis būtinų žingsnių diplomatijos srityje“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.
„Šią naktį mūsų tolimojo nuotolio smūgiai vėl pasiekė Maskvos regioną: antrą kartą per savaitę buvo smogta Maskvos naftos perdirbimo gamyklai. Taip pat buvo smogta taikiniams Rostovo srityje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Tai visiškai pateisinamas atsakas į Rusijos smūgius mūsų miestams ir bendruomenėms ir dar vienas svarbus mūsų karių darbo prieš Rusijos karo mašiną palaikančius objektus rezultatas. [...] Šiomis dienomis visi mūsų partneriai pastebėjo mūsų vidutinio nuotolio smūgių ir ilgojo nuotolio sankcijų tikslumą ir veiksmingumą. Atėjo laikas užbaigti šį karą, ir Rusija turėtų imtis būtinų žingsnių diplomatijos srityje“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas padėkojo smūgį atlikusioms gynybos pajėgoms už smūgius ir tikslumą bei pasidalino vaizdo įrašu iš Maskvos.
Iš didžiausio Maskvos oro uosto buvo evakuoti žmonės
Ukraina ketvirtadienį surengė didžiausią per kelerius metus dronų ataką prieš Maskvą, jos metu kilo keli gaisrai sostinėje ir jos apylinkėse, o iš didžiausio šalies oro uosto buvo evakuoti žmonės, pranešė pareigūnai.
Nepatvirtintuose vaizdo įrašuose socialiniuose tinkluose matyti dideli juodų dūmų stulpai virš miesto panoramos, virš galvų zvimbiantys dronai.
Smogta naftos perdirbimo gamyklai Maskvos Kapotnios rajone. Tai pačiai naftos perdirbimo gamyklai Ukrainos dronas smogė ir antradienį.
Intensyviausiai dirbantis Rusijos oro uostas – Maskvos Šeremetjevo – paskelbė, kad per ataką evakavo keleivius į „saugias vietas“ ir apribojo skrydžius.
Rusijos oro gynyba numušė 180 dronų, artėjusių prie Maskvos, sakė meras Sergejus Sobianinas, o Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad per naktį perėmė daugiau nei 500 Ukrainos bepiločių.
Ši ataka buvo didžiausia prieš Maskvą per mažiausiai dvejus metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Nuo karo pradžios 2022 metų vasarį Rusija beveik kasdien atakuoja Ukrainą dronais ir raketomis.
„Visa Maskva dega, po velnių“: rusus ištiko panika dėl Ukrainos atakų
10:20
Rusijos sostinės gyventojai yra pasibaisėję ir labai nepatekinti vis dažnesnėmis Ukrainos dronų atakomis. Jie piktinasi, kaip dronai gali skraidyti į Rusijos sostinę. Įvairūs jų komentarai girdimi vaizdo įrašuose, kuriais rusai pasidalijo socialiniuose tinkluose po ketvirtadienį rytą surengto ukrainiečių smūgio, rašo naujienų portalas „Unian“.
Pastebėta, kad kai kuriuose birželio 18 d. internete paskelbtuose vaizdo įrašuose net matyti žmonių panika. Rusijos kariams bandant šaudyti į Ukrainos dronais iš šautuvų, pro juos bėga paklaikę Maskvos gyventojai.
Vienas liudininkas, filmuodamas Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje kilusius gaisrus, už kadro kalba, kad „visa Maskva dega“, ir pareiškė, jog būtina evakuotis. Tačiau dėl savo emocinės būsenos jis nesirenka žodžių ir pusė jo kalbos – vien keiksmažodžiai.
„Visa Maskva, po velnių, dega. Viskas dega. Aš išvažiuoju“, – pareiškė vyras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kubilius: Rusija mato silpniausias Baltijos šalių vietas ir gali mėginti jomis pasinaudoti
09:46
Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius stebisi, kad su dronų atakomis susidūrusi Lietuva vis dar klaidžioja tamsoje. Buvęs premjeras ragina nelaukti, kol Europa pasiūlys sprendimus, o patiems parodyti daugiau ambicijų.
Jam nesuprantama, kodėl Lietuva tik dabar pradeda aiškintis, kaip reikėtų gintis nuo bepiločių orlaivių, kurie Ukrainos frontuose masiškai pradėti naudoti jau prieš trejus metus.
Tokį nusistebėjimą, komentuodamas kilusią reakciją, kai dėl į Lietuvą įskridusio drono pirmą kartą mūsų šalies istorijoje buvo paskelbtas oro pavojaus signalas, 15min laidoje „Apkalbėkime. Su Tadu Ignatavičiumi“ išdėstė A.Kubilius.
„Mums trūksta gebėjimo permąstyti karo doktrinas ir suprasti, kad tai, kas vyksta Ukrainoje yra pavyzdys to, kaip gali atrodyti agresija prieš Baltijos valstybes ar net prieš Lietuvą“, – mano Europos Komisijos narys.
Plačiau skaitykite ČIA.
Tokios atakos Maskva dar nematė: į Rusijos sostinę – 180 dronų
09:32 Atnaujinta 09:42
Ketvirtadienio ataka prieš Maskvą – didžiausia nuo plataus masto invazijos pradžios, rašo naujienų portalas „Agentstvo“. Po Ukrainos pajėgų dronų smūgių kilo didelio masto gaisrai, o miestą atakavo beveik 180 bepiločių orlaivių.
Kaip skelbia Rusijos propagandinė naujienų agentūra TASS, remdamasi Maskvos mero Sergejaus Sobianino informacija, Ukrainos dronų ataka prieš Maskvą buvo didžiausia per pastaruosius dvejus metus.
Nurodoma, kad iki 8 val. ryto Maskvos oro gynybos pajėgos esą numušė 137 dronus. Iki šiol didžiausias skaičius – 81 dronas – buvo numuštas gegužės 17 d. pirmojoje dienos pusėje.
Rusijos sostinės valdžios teigimu, atakos metu be Kapotnios naftos perdirbimo gamyklos nukentėjo dar keli objektai, įskaitant prekybos centrą ir gyvenamuosius namus.
Tačiau socialiniuose tinkluose išplatintuose vaizdo įrašuose matyti, kad žala padaryta dėl Rusijos priešlėktuvinės gynybos: filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip vienas iš bepiločių orlaivių numušamas pakeliui į taikinį, o po to sudūžta.
Žinoma, kad sprogimas įvyko vienoje iš naftos perdirbimo gamyklos cisternų, jos dangtis buvo nuplėštas, tą patvirtina liudininkų paskelbtos nuotraukos ir vaizdo įrašai.
Kaip teigė atvirųjų šaltinių analitikas Kirilas Michailovas pagal numušytų dronų skaičių šis išpuolis pranoksta kitus antpuolius prieš Rusijos sostinę. Jo vertinimu, šis smūgis tik patvirtina augančias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybes.
„Agentstvo“ priminė, kad iki šiol didžiausia bepiločių orlaivių ataka prieš Maskvą buvo surengta 2025 m. kovo 11 d., kai valdžios institucijos pranešė apie 74 sunaikintus bepiločius orlaivius, 2026 m. kovo 14-17 d. – 310 bepiločių orlaivių per keturias dienas, ir gegužės 17 d., kai miestą atakavo daugiau kaip 120 bepiločių orlaivių.
Kanalas „VČK-OGPU" paskelbė Raudonosios aikštės ir Kremliaus nuotraukas, kuriose matyti kulkosvaidžiai ant bokštų, sienų ir mauzoliejų, taip pat šarvuotis su kulkosvaidžiu prie Kremliaus. Nurodoma, kad Raudonoji aikštė buvo užblokuota.
Kaip sakė Ukrainos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, dabar tai, kas vyksta Maskvoje yra naujoji norma, nes Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas „nenori nutraukti karo“.
„Telegram“ kanalas „Exilenova+“ skelbia, kad Kapotnios naftos perdirbimo gamykloje yra mažiausiai penki gaisro židiniai. Kanalas taip pat paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota, kaip Rusijos oro gynybos sistemos bando numušti dronus, kurie šiandien būriais atakuoja Maskvą.
Kaip pažymėjo ekspertas K.Michailovas, antrasis per tris dienas sėkmingas dronų išpuolis prieš Kapotnios naftos perdirbimo gamyklą rodo, kad Ukraina vis geriau sugeba įveikti Maskvos oro gynybos sistemas.
„Padėtis su Maskvos oro gynybos sistemomis vargu ar blogėja, greičiau atvirkščiai – juk matėme, kaip pastarosiomis savaitėmis buvo įrengti papildomi kompleksai. Tačiau Ukrainos pajėgumai iš tiesų žengė žingsnį į priekį. Atrodo, anksčiau nematėme tokių nuolat veiksmingų smūgių į Maskvą. Dar viena problema gali būti raketų trūkumas – jų atsargos gali vietovėse išsekti dėl pasikartojančių masinių antpuolių“, – įvertino karinis žinovas.
08:58
Po G7 susitikimo – Zelenskio skambutis Trumpui ir Macronui
08:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė aptaręs ką tik pasibaigusio Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo Prancūzijoje rezultatus su JAV lyderiu Donaldu Trumpu ir Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu.
G7 šalių lyderiai sutarė didinti spaudimą Rusijai, kad ši užbaigtų daugiau nei ketverius metus trunkantį karą prieš Ukrainą. D. Trumpas pareiškė, kad Maskva turėtų „sudaryti susitarimą“, ir užsiminė, kad Vašingtonas gali vėl įvesti atšauktas sankcijas.
„Ką tik kalbėjausi su @POTUS ir @EmmanuelMacron. Tai buvo svarbus koordinavimo skambutis, galintis atnešti reikšmingų pokalbių. Peržiūrėjome mūsų derybų G7 viršūnių susitikime rezultatus“, – turėdamas omenyje D.Trumpą ir E.Macroną socialiniame tinkle „X“ rašė V.Zelenskis.
„Esu dėkingas prezidentui D.Trumpui už dėmesį Ukrainai ir pasirengimą padėti priartinti taiką“, – teigė jis.
„Dirbame stiprindami Ukrainą, mūsų bendradarbiavimą ir diplomatines perspektyvas. Mums reikia taikos. Ir mes darome viską, kad ją priartintume“, – tvirtino prezidentas.
Rusija smogė Kyjivui netrukus po Zelenskio pokalbio su Trumpu
06:56
Rusija surengė raketų smūgį Kyjivui praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Europos lyderiais.
„Reuters“ korespondentas pranešė girdėjęs sprogimus Kyjive. Tuo metu Sumų miesto valdžia šalies šiaurės rytuose paskelbė, kad per drono ataką žuvo vienas žmogus, o didžiojoje Ukrainos teritorijos dalyje buvo paskelbtas oro pavojus.
Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka teigė, kad priešas sostinę atakuoja balistinėmis raketomis, ir paragino gyventojus likti slėptuvėse iki oro pavojaus pabaigos.
Prancūzijoje viešėjęs V.Zelenskis pranešė, kad po susitikimų su kitų Didžiojo septyneto (G7) valstybių vadovais telefonu kalbėjosi su Donaldu Trumpu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Jis šį pokalbį pavadino „koordinaciniu“ ir teigė, kad jo tikslas – užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Smūgis Kyjivui yra jau antrasis Rusijos oro išpuolis šią savaitę. Pirmadienį per plataus masto ataką, nusinešusią dešimties žmonių gyvybes ir sulaukusią Europos lyderių pasmerkimo, buvo smarkiai apgadintas tūkstančio metų senumo vienuolynas – Ukrainos dvasinio ir kultūrinio paveldo simbolis“, – pažymi „Reuters“.
