„Le Monde“: Lenkiją atakavo ne tik 20 dronų, tuo pačiu metu Varšuva gynėsi nuo dar vieno išpuolio

Pasak straipsnio, įrašuose dėl incidento buvo kaltinama Ukraina arba NATO.

Tą naktį lenkiškasis interneto segmentas tiesiog sproginėjo, o ekspertai prabilo apie tikrą „dezinformacijos cunamį“, pažymėjo „Le Monde“.

„Išanalizavome apie 200 tūkst. pranešimų, statusų ir komentarų, skleidžiančių prorusiškus naratyvus, t.y. 200-300 paminėjimų per minutę“, – teigė tyrimų grupės „Res Futura“ vadovas Michalas Fedorowiczius.

Shutterstock nuotr./Facebook patyrė nesklandumus

Ekspertai taip pat aptiko kampanijos pėdsakų Prancūzijos, Vokietijos ir Rumunijos socialiniuose tinkluose.

Anksčiau, M.Fedorowicziaus teigimu, jokioje skaitmeninėje erdvėje per tokį trumpą laiką nebuvo įvykdyta tokia galinga informacinė ataka.

„Vos per kelias valandas priešui pavyko perkrauti mūsų socialinių tinklų algoritmus ir perkonfigūruoti juos savo naudai“, – įvertino ekspertas.

Kampanijai pajungtos paskyros dronų įsiveržimą į Lenkiją vadino Ukrainos provokacija, kuria siekiama įtraukti lenkus į „svetimą karą“ ir pastūmėti NATO pradėti Trečiąjį pasaulinį karą.

Įvairiuose įrašuose taip pat buvo teigiama, kad Lenkijos kariuomenė ir NATO, nepaisant turimų didžiulių išteklių, yra neveiksmingos ir bejėgės, o valdžia slepia nuo visuomenės tiesą apie tai, kas vyksta.

„Tikslas buvo užtvindyti informacinę erdvę daugybe teorijų ir pasėti chaosą, kuriame žmonės nustotų skirti tiesą nuo melo“, – paaiškino M.Fedorowiczius.

Jo nuomone, „šių išpuolių koordinavimas su kariniais veiksmais Lenkijos danguje nekelia abejonių“.

Pasak ekspertų, rytą po invazijos Lenkijos skaitmeninėje erdvėje vyravo melas. 38 proc. išanalizuotų pranešimų dėl incidento kaltino Ukrainą, 34 proc. – Rusiją, o nemaža dalis kaltino NATO.

Jaroslaw Wolski/ „X“/Rusijos dronas Lenkijoje

Ne visi į kampaniją įtrauktų paskyrų paskelbti įrašai yra visiškai melagingi, pažymėjo Lenkijos nacionalinio civilinio kibernetinio saugumo instituto (NASK) išorinių grėsmių analizės skyriaus ekspertas Filipas Glowaczas.

„Kartais jos remiasi tikrais faktais, kurie sąmoningai iškraipomi. Pavyzdžiui, teiginys, kad Baltarusijos valdžios institucijos įspėjo Lenkiją apie Rusijos bepiločių orlaivių artėjimą, yra teisingas – tačiau kariškiai įsitikinę, kad tai nebuvo padaryta sąžiningai.

Paslėpta žinutė akivaizdi: baltarusiai yra geranoriški, Lenkijos kariuomenė meluoja, o lenkai klysta uždarydami savo sienas“, – dėstė jis.

Dezinformacijos ataka tą pačią naktį, kai į Lenkiją įsiveržė Rusijos dronai, tapo informacinio karo lūžio tašku, įvertino „Le Monde“.

„Nauja dominuojanti žinia, skirta Europos auditorijai, skamba taip: „Piliečiai turėtų suabejoti NATO veiksmingumu ir naudingumu“, – rašoma straipsnyje.

„Strateginis tikslas – pasėti abejonių dėl Aljanso patikimumo, kad žmonės pradėtų abejoti didesnių karinių išlaidų poreikiu“, – mano M.Fedorowiczius.

„Shutterstock“/Asociatyvi nuotr.

Lenkijos nacionalinio civilinio kibernetinio saugumo instituto ekspertas teigė, kad veiksmingų priemonių kovai su „trolių“ armija nėra.

„Bendradarbiaujame su tokiomis bendrovėmis kaip „Facebook“, „X‘ ir „TikTok“. Tačiau, nepaisant mūsų raginimų, turinį pašalinti labai sunku: tai turi įtakos jų verslo modeliui. Dėl to dabartinis karas yra toks asimetriškas“, – sakė F.Glowaczas.

Rugsėjo 10 d. naktį Lenkijoje įvykęs maždaug 20 bepiločių orlaivių įsiveržimas į šalies teritoriją buvo rimčiausias iš visos serijos incidentų Europos oro erdvėje nuo rudens pradžios.

Kai kurie bepiločiai orlaiviai galėjo būti nukreipti į NATO bazes – tai pirmas kartas, kai Aljanso pajėgos panaudojo ginklus prieš Rusijos bepiločius orlaivius.

Rugsėjo 11 d. rytą Lenkijos skaitmeninimo ministerija paskelbė skubų pareiškimą, kuriame įspėjo apie plataus masto dezinformacijos ataką. Tačiau tikrasis jos mastas vis dar nebuvo žinomas.