Kinijos pusė organizavo JAV prezidento vizitą, ypatingą dėmesį skirdama abiejų valstybių lygybei.
Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ teigimu, Pekinas pasinaudojo susitikimu, kad pasauliui parodytų, jog Kinija dabar atrodo stabilesnė ir nuspėjamesnė jėga, palyginti su užsienio politikos krizėmis, susijusiomis su D.Trumpo administracija.
Tai tapo ypač pastebima vykstančio JAV ir Irano konflikto fone, kurį Pekinas laiko Vašingtono chaotiškos politikos pavyzdžiu.
Kinijos valdžia veiksmingai pasinaudojo situacija, siekdama sustiprinti savo įvaizdį kaip „stabilumo salos“ pasaulio politikoje, pažymi leidinys.
Po derybų D.Trumpas pabrėžė prekybos susitarimus ir būsimus kontraktus, įskaitant susitarimus, naudingus „Boeing“, bei JAV įmonių prieigos prie Kinijos rinkos išplėtimą.
Tačiau Europos analitikai mano, kad nebuvo pasiekta jokių realių proveržių, o dauguma pareiškimų lieka tik politiniais pažadais.
Tuo pačiu metu Xi Jinpingas pasinaudojo derybomis.
„Le Monde“ mano, kad dabartinė D.Trumpo politika nesąmoningai stiprina Pekino pozicijas. Tarp nurodytų priežasčių – konfliktai su sąjungininkais, spaudimas tradicinėms tarptautinėms sąjungoms, Amerikos „minkštosios galios“ nuosmukis ir atsisakymas ankstesnių strategijų, nukreiptų prieš Kiniją.
Pasak „Le Monde“, viršūnių susitikimas parodė ne tiek JAV ir Kinijos suartėjimą, kiek laipsnišką pasaulinės jėgų pusiausvyros poslinkį, kurio metu Pekinas vis labiau stengiasi įtvirtinti savo statusą kaip pagrindinio Vašingtono konkurento pasaulyje.
