JAV: sprogimą Lenkijoje greičiausiai sukėlė Ukrainos pajėgų raketa

Jungtinės Valstijos trečiadienį pritarė Varšuvos vertinimui, kad Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečių pajėgos, tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą, pasak Vašingtono, tenka Maskvai.

„Nesame matę nieko, kas prieštarautų prezidento [Andrzejaus] Dudos išankstiniam vertinimui, kad šį sprogimą greičiausiai sukėlė ukrainiečių priešraketinės gynybos raketa“, – rašoma Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime.

„Akivaizdu, kad galutinė atsakomybė už šį tragišką incidentą tenka Rusijai, masiškai raketomis atakavusiai taikinius visoje Ukrainoje“, – pridūrė Baltieji rūmai.

Rusija antradienį surengė daugybę raketų atakų prieš Ukrainą ir šios šalies civilinę infrastruktūrą, bet tvirtina, kad nėra atsakinga už sprogimą Lenkijos teritorijoje, privertusį nuogąstauti, kad konfliktas galėtų išplisti.

Per sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos žuvo du žmonės.

Lenkų prezidentas A.Duda trečiadienį sakė, jog nėra požymių, kad šis raketos sprogimas Lenkijoje buvo „tyčinė ataka“, ir nurodė, kad tai tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas.

„Tai nebuvo išpuolis prieš Lenkiją“, – teigė A.Duda ir pridūrė, kad antradienį įvykęs incidentas „greičiausiai buvo susijęs su Rusijoje pagaminta raketa“.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Anrdzejus Duda

„Šiuo metu neturime jokių įrodymų, kad raketą paleido Rusijos pusė“, – sakė prezidentas.

A.Dudos teigimu, labiausiai tikėtina, kad jo šalies teritorijoje nukrito ukrainiečių raketa, tačiau galiausiai atsakomybė už tai tenka Rusijai, antradienį masiškai raketomis atakavusiai taikinius visoje Ukrainoje.

Jis pridūrė: „Didelė tikimybė, kad tai buvo priešraketinės gynybos raketa, tai yra, ją naudojo Ukrainos gynybos pajėgos.“

„Ukrainos gynyba leido savo raketas įvairiomis kryptimis ir labai tikėtina, kad viena iš šių raketų, deja, nukrito Lenkijos teritorijoje“, – teigė A.Duda.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Lenkijoje nukritusi ir dviejų gyvybių pareikalavusį sprogimą sukėlusi raketa yra Rusijos.

„Neabejoju, kad tai nėra mūsų raketa“, – pareiškė jis per televiziją. 

„Manau, tai buvo Rusijos raketa, remiantis mūsų kariuomenės pranešimais.“

V.Zelenskio žodžiai prieštarauja Lenkijos ir NATO pareiškimams, kuriuose nurodoma, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant apginti Ukrainos teritoriją nuo Rusijos sparnuotųjų raketų atakų.

„Zuma Press“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pareiškė, jog Kyjivas nėra matęs įrodymų, kad raketa yra ukrainietiška, ir pridūrė, jog yra būtina, kad Ukraina dalyvautų šio incidento tyrime.

Rusija antradienį surengė daugybę raketų atakų prieš Ukrainą ir šios šalies civilinę infrastruktūrą, bet tvirtina, kad nėra atsakinga už sprogimą Lenkijos teritorijoje, privertusį nuogąstauti, kad konfliktas galėtų išplisti.

Per sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos žuvo du žmonės.

Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės.

„Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad tikėtina, jog raketą paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to kalta Rusija.

Kyjivas anksčiau trečiadienį paprašė leisti jo atstovams patekti į gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijos kaime vietą, Vakarų pareigūnams pareiškus, kad sprogimą ten greičiausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.

„Ukraina prašo nedelsiant leisti patekti į sprogimo vietą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas ir pridūrė, kad yra pasirengę perduoti „įrodymus“, susijusius su kaltinimais Rusijai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau trečiadienį pareiškė, kad dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas Lenkijoje tikriausiai įvyko dėl ukrainiečių priešlėktuvinės ugnies, tačiau „didžiausia atsakomybė“ už tai tenka Rusijai.

Pastaroji neigia esanti kaip nors susijusi su antradienio incidentu.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Twitter" paskelbė incidento Lenkijoje vertinimą.

„Nors nėra jokių įrodymų apie Rusijos planuojamas atakas NATO teritorijoje, tai, ką matėme Lenkijoje, yra Rusijos karo Ukrainoje išplitimas.

Nors tyrimas vis dar vyksta, akivaizdu, kad apie šį atvejį nediskutuotume, jei nebūtų Rusijos agresijos Ukrainoje.
Vienintelis būdas užkirsti tam kelią ateityje – sustabdyti Putiną dabar.
NATO sąjungininkai turi toliau stiprinti bendrą gynybą. Mūsų vienybė yra tvirta kaip uola“, – rašo G.Nausėda.

Anot jo, NATO oro gynybos pajėgumai turi būti gerokai sustiprinti visame rytiniame NATO flange, o sąjungininkų parama Ukrainai oro gynybos srityje turi būti padidinta.

„Turi būti įdiegtas nenumatytų atvejų planavimas, jei panašūs incidentai įvyktų ateityje“, – teigia Lietuvos prezidentas.
 

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas trečiadienį užsiminė, kad galutinė atsakomybė už gyvybių pareikalavusį sprogimą Lenkijoje tenka Rusijai, sakydamas, kad jis įvyko Maskvos pajėgoms atakuojant Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą.

Pirminiuose pranešimuose dėl sprogimo, per kurį žuvo du žmonės ir kuris sukėlė baimę, kad karas Ukrainoje gali smarkiai eskaluotis, buvo kaltinamos Rusijos raketos, tačiau vėliau Lenkija pareiškė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė paklydusi Ukrainos pajėgų paleista raketa „žemė–oras“.

„Toliau glaudžiai bendradarbiausime su savo sąjungininke Lenkija ir kitomis šalimis, kad surinktume daugiau informacijos, ir toliau glaudžiai konsultuosimės su savo NATO sąjungininkais ir vertinamais partneriais“, – sakė L.Austinas, pradėdamas virtualų Ukrainos gynybos kontaktinės grupės, kurią sudaro kelios dešimtys Kyjivą remiančių šalių, posėdį.

„Žinome, kokiame kontekste visa tai vyksta. Rusija patiria vieną nesėkmę po kitos mūšio lauke, o jos taikiklyje atsiduria Ukrainos civiliai gyventojai ir civilinė infrastruktūra“, – pridūrė jis.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, kuris taip pat turėjo dalyvauti Ukrainos kontaktinės grupės posėdyje, kalbėjo tiesiau ir bedė pirštu į Rusiją pareikšdamas: „Tai ne Ukrainos kaltė.“

„Didžiausia atsakomybė tenka Rusijai, kuri tęsia neteisėtą karą prieš Ukrainą“, – sakė jis, po NATO ambasadorių susitikimo, kuriam pirmininkavo.

Sprogimas Lenkijos rytuose įvyko Rusijai antradienį surengus dešimtis raketų smūgių visoje Ukrainoje, dėl kurių, Kyjivo teigimu, milijonai žmonių liko be elektros.

Daugiasluoksnės oro gynybos kūrimas, siekiant apsisaugoti nuo tokių smūgių, yra pagrindinis Ukrainos sąjungininkų, kurie Kyjivui atsiuntė įvairių raketų sistemų, tikslas.

L.Austinas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtono atsiųstos pažangiosios NASAMS sistemos jau veikia Ukrainoje.

„Mūsų oro gynybos sistemos NASAMS jau veikia ir 100 proc. sėkmingai stabdo Rusijos raketas, Kremliui toliau negailestingai bombarduojant Ukrainą, įskaitant vakarykštes atakas“, – sakė jis.

Ukrainos saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi perduoti Rusijos atsakomybės dėl sprogimų Lenkijoje įrodymus. 

„Pritariame bendram raketos incidento Lenkijos teritorijoje tyrimui. Esame pasirengę perduoti Rusijos atsakomybės įrodymus. Tikimės, kad mūsų partneriai pateiks informaciją, kuria remiantis buvo padaryta išvada, kad tai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa“, – rašė  O.Danilovas.

Jis pažymėjo, kad Ukraina prašo „nedelsiant patekti į sprogimo vietą“ ir kartu atlikti tyrimą.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime.

„Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas. – Tai gali vykti nuo rytojaus, jei Lenkija to pageidaus.“

Jis teigė, kad skrydžiai būtų vykdomi „iš Vokietijos oro bazių“ ir lėktuvų nereikėtų perkelti į Lenkiją.

Toks patruliavimas vyksta „konkrečiose oro erdvėse“, dėl kurių „tiksliai susitarta su Lenkijos puse“, sakė ChThielsas.

Jis pridūrė, kad Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht  trečiadienį turėtų šiuo klausimu pasikalbėti su Lenkijos kolega.

Pareigūnai stengiasi išsiaiškinti raketos smūgio netoli Lenkijos Pševoduvo kaimo prie Ukrainos sienos, per kurį žuvo du žmonės, aplinkybes.

Lenkų prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį sakė, jog nėra požymių, kad raketos sprogimas Lenkijoje buvo „tyčinė ataka“, ir nurodė, kad tai tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas.

A.Dudos teigimu, labiausiai tikėtina, kad jo šalies teritorijoje nukrito ukrainiečių raketa, tačiau galiausiai atsakomybė už tai tenka Rusijai, antradienį masiškai raketomis atakavusiai taikinius visoje Ukrainoje.

Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas anksčiau trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje.

O.Scholzas akcentavo, jog svarbu „aiškiai pasakyti, kad to nebūtų buvę be Rusijos karo su Ukraina, be raketų, nuolat dideliais kiekiais leidžiamų į ukrainiečių infrastruktūrą“.

Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kaminskis pranešė, kad visos jam pavaldžios tarnybos ir specialiosios tarnybos nuo vakar yra pervestos į padidintą parengtį.

Jis pridūrė, kad į įvykio vietą atvyko dar pusė tūkstančio policijos pareigūnų.

 

Lenkijos policijos nuotr./Pareigūnai sprogimo Lenkijoje vietoje

Du JAV pareigūnai, susipažinę su pirminiais vertinimais, teigė, kad panašu, jog Rusijoje pagaminta raketa, kuriai nukritus Lenkijos pasienyje žuvo du žmonės, atskriejo iš Ukrainos. 

Vienas iš pareigūnų atkreipė dėmesį, kad apie šį vertinimą kiek anksčiau užsiminė JAV prezidentas Joe Bidenas, pasak kurio, „mažai tikėtina“, kad raketa buvo paleista iš Rusijos.

Anot pareigūnų, žvalgybos vertinimai buvo aptarti J.Bideno sušauktame nepaprastajame posėdyje, vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikimo Balyje kuluaruose.

Šia tema diskutuojama 11 val. Lietuvos laiku prasidėjusiame NATO ambasadorių susitikime Briuselyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Incidento vietoje dirbantys pareigūnai

Bendrame pareiškime, paskelbtame po G7 susitikimo sąmoningai dviprasmiškai kalbama apie šį incidentą, daugiau dėmesio skiriant dešimtims smūgių, įvykdytų likus kelioms valandoms prieš raketai nukrentant į Lenkijos teritoriją, rašo CNN.

Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos.

„Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pridurdamas, kad „Rusija neturi nieko bendra su incidentu Lenkijoje“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

J.Bidenas anksčiau teigė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa buvo paleista iš Rusijos, kuri vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Savo ruožtu Prancūzija paragino būti „labai atsargiems“ nustatant sprogimo kaltininkus.

Indonezijos kurortinėje Balio saloje vykstančio G-20 viršūnių susitikimo kuluaruose Vakarų lyderiai surengė „skubią apskritojo stalo“ diskusiją, kurioje paragino nedaryti skubotų išvadų dėl smūgio kilmės.

Prieš įvykstant deryboms Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą, pietrytiniame Pševoduvo kaime pražudžiusią du žmones.

Kremliaus atstovas D.Peskovas trečiadienį daugumą reakcijų į raketą pavadino „isteriškomis, beprotiškomis“.

NATO sąjungininkės aiškinasi, kaip ir kodėl raketa, kuri, Lenkijos teigimu, yra rusų gamybos, antradienį nukrito Pševoduve, Maskvos pajėgoms intensyviai apšaudant taikinius visoje Ukrainos teritorijoje.

J.Bidenas sakė, jog „mažai tikėtina“, kad raketa buvo paleista iš Rusijos. „Bet pamatysime“, – pridūrė jis.

Kitur pareigūnai reiškė nerimą dėl galimos karo eskalacijos ir išplitimo į kaimynines šalis.

D.Peskovas sakė, kad „aukšto rango pareigūnai iš įvairių šalių padarė pareiškimų nė nenutuokdami, kas tiksliai įvyko, kas tai sukėlė ir taip toliau“.

Paprašytas pakomentuoti antradienio masinius smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, D.Peskovas sakė, kad taikytasi į „objektus, tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius su karine infrastruktūra“.

Belgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas.

„Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.

„Remiantis turima preliminaria informacija, smūgiai greičiausiai suduoti Ukrainos priešlėktuvinių sistemų, kurios buvo aktyvuotos siekiant numušti Rusijos raketas iš dangaus“, – teigė ministrė.

L.Dedonder pridūrė: „Tyrimas tęsiamas, tačiau šiuo metu nėra jokių požymių, kad tai buvo tyčinis išpuolis."

JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat išsakė savo spėjimus G7 ir NATO partneriams, kad raketos sprogimą rytų Lenkijoje, ko gero, sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina.

„Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O.Scholzas per G-20 viršūnių susitikimą Indonezijoje.

„Tokiu rimtu klausimu negali būti jokių skubotų išvadų apie įvykių eigą, kol neatliktas kruopštus tyrimas“, – pabrėžė jis.

„DPA“/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas

Lenkija anksčiau pranešė, jog nėra aiškių įrodymų dėl to, kas paleido raketą, nukritusią Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos. Per smūgį ten žuvo du žmonės.

JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, jog „mažai tikėtina“, kad raketa buvo paleista iš Rusijos. Maskva savo atsakomybę neigia.

O.Scholzas akcentavo, jog svarbu „aiškiai pasakyti, kad to nebūtų buvę be Rusijos karo su Ukraina, be raketų, nuolat dideliais kiekiais leidžiamų į ukrainiečių infrastruktūrą“.

Po G-20 derybų Vokietijos kancleris sakė, jog „vienas šio susitikimo rezultatų yra tas, kad Rusijos prezidentas [Vladimiras Putinas] su savo politika yra beveik vienas“.

Šiuo metu Balyje, Indonezijoje vykstančiame G-20 susitikime spaudos konferenciją surengęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas teigė, kad JK ir jos sąjungininkai vis dar bando išsiaiškinti, kas praeitą naktį įvyko Lenkijoje.

Anot Rishi Sunako, sąjungininkai sutarė, jog komandoms svarbu „nustatyti faktus“.

Spaudos konferencijoje premjeras nekartojo JAV prezidento J.Bideno žodžių, kad mažai tikėtina, jog raketa buvo paleista iš Rusijos.

Tačiau jis apkaltino Rusiją rodant „visišką nepagarbą“ tarptautinei sistemai ir išreiškė kaltinimus V.Putinui dėl išpuolių prieš civilius gyventojus Ukrainoje.

„Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.

Iškilus karo išplitimo už Ukrainos sienų į NATO teritoriją perspektyvai, R.Sunakas pabrėžė, kad kol kas dar niekam nepriskirto minimo raketų smūgio, per kurį žuvo du žmonės, nebūtų buvę, jei ne masiniai Rusijos raketų smūgiai Ukrainai.

„Visa tai nebūtų įvykę, jeigu ne Rusijos invazija į Ukrainą“, – teigė R.Sunakas.

„Kol tai tęsiasi, tai kelia grėsmę mūsų ir mūsų sąjungininkių saugumui. Ir kol tai tęsiasi, tai toliau niokos pasaulinę ekonomiką“, – kalbėjo britų ministras pirmininkas.

R.Sunakas su karu Ukrainoje susiejo ir savo šalies ekonominį sąstingį bei 11 proc. viršijančią infliaciją.

„Pasaulyje nėra nė vieno žmogaus, nepajutusio Putino karo poveikio“, – pridūrė politikas.

„Kad ir iš kur raketa būtų atskridusi, nepamirškime, kad Rusija yra agresorė ir nuolatinė melagienų skleidėja“, – sako buvęs Lietuvos karinės žvalgybos vadas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas. Interviu 15min trečiadienį ekspertas atsakė į svarbiausius klausimus apie sprogimus Lenkijoje, kokius rezultatus gali duoti NATO konsultacijos pagal 4-ąjį straipsnį ir Ukrainos oro gynybą.

15min nuotr./Gintaras Bagdonas

„Jeigu pasitvirtintų vienas iš variantų, kad tai Ukrainos raketa, tai turime prisiminti, kad karas yra rūkas, jame daug chaoso, kare visko negali kontroliuoti. Tai tik įrodo, kad šalia, netoli Rusijos esančios šalys pirmiausia, bet ir apskritai visa Europa turi susirūpinti oro gynyba, įskaitant ir mūsų šalį“, – sako jis. 

Visą interviu skaitykite ČIA.

Lenkijos apžvalgininkas, didžiausio nepriklausomo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Bartoszas T.Wielinskis, mano, kad jei paaiškės, kad Pševoduve nukrito Ukrainos priešraketinės sistemos S-300 raketos, tai anaiptol nereiškia, jog Rusija nėra atsakinga už šią tragediją. 

„Iš tiesų ukrainiečiai raketas paleido gindamiesi nuo Rusijos oro antskrydžių. Rusija, taip intensyviai smogdama taikiniams netoli Lenkijos sienos, turėjo numanyti, kad puolimas gali atnešti aukų ir NATO teritorijoje“, – rašė B.T.Wielinskis.

Anot jo, tokio scenarijaus buvo galima tikėtis nuo pirmos Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienos. Jau kovo mėn. iš Rumunijos ir Kroatijos buvo gauta informacijos apie ten rastus rusiškus ir ukrainietiškus bepiločius orlaivius.

Nuo vasario 24 d. Rusija prieš Ukrainą paleido tūkstančius raketų. Po devynių mėnesių Lenkijos pusėje įvyko tragedija.

„Šioje situacijoje negalima tik gūžčioti pečiais. Raketos pataikė į NATO teritoriją, todėl Šiaurės Atlanto aljansas privalo reaguoti. Vien tam, kad niekas Maskvoje negalvotų, jog Lenkijos ir Ukrainos pasienio zonoje, Rumunijoje ar Baltijos šalyse galima surengti nedidelio masto raketų ataką.

Būtiniausias reikalavimas – konsultacijos pagal Aljanso sutarties 4 straipsnį, kuriame numatyta sušaukti NATO narių konsultacijas, kai viena iš Šiaurės Atlanto aljanso valstybių mano, kad jos saugumui gresia pavojus.

Pševoduvo tragedija rodo, kad grėsmė Lenkijai nesumažėjo ir kad NATO, susirinkusi į konsultacijas šiuo klausimu, parodys solidarumą ir pasirengimą ginti mūsų šalį. Tai svarbus simbolinis gestas“, – mano apžvalgininkas. 

Tačiau, anot jo, reikia imtis ir kitų veiksmų.

„Lenkijos teritorijoje sprogus raketai, Aljansas turėtų skubiai dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas rytiniame flange. NATO parodytų, kad gins savo teritoriją.

Taip pat reikėtų peržiūrėti idėją nustatyti neskraidymo zoną virš Vakarų Ukrainos. Jei toks scenarijus būtų įgyvendintas, tai reikštų, kad NATO priešraketinės baterijos sunaikintų Rusijos raketas, jei jos atsirastų prie Lenkijos ar Rumunijos sienų.

Aljansas užtikrintų saugumą ne tik rytinio flango šalių gyventojams, bet ir Lvivo ar Odesos gyventojams. Nes pagal tarptautinę teisę Rusijos raketų atakos yra neteisėtos, tai teroro aktas“, – paaiškino B.T.Wielinskis. 

Pasak jo, užkirsdama kelią šiai nusikalstamai praktikai, NATO aiškiai parodytų Kremliui, kad ji jam neatleidžia.

CNN praneša, kad buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad paleistos raketos sprogimas Lenkijos teritorijoje rodo, jog Vakarai artėja prie pasaulinio karo.

„Incidentas su tariamai Ukrainos paleistos „raketos smūgiu“ į vieną iš Lenkijos ūkių įrodo tik viena: vykdydami hibridinį karą prieš Rusiją, Vakarai artėja prie pasaulinio karo", - trečiadienį tviteryje rašė D.Medvedevas. 

Rusija neigia, kad yra kaip nors susijusi su raketa, kuri antradienį nukrito Lenkijos rytuose ir nusinešė dviejų žmonių gyvybes. Sprogimas įvyko maždaug tuo pačiu metu, kai Maskva pradėjo didžiausią per daugiau nei mėnesį raketų atakų prieš Ukrainos miestus.

Šis smūgis žymi pirmą kartą, kai per Rusijos invaziją į Ukrainą buvo tiesiogiai smogta NATO šaliai. Nežinoma, kas paleido raketą ir iš kur tiksliai ji buvo paleista, nors Lenkijos užsienio reikalų ministerija ją apibūdino kaip „rusų gamybos“.

D.Medvedevas yra Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas. Jis 2008–2012 m. buvo Rusijos prezidentas, o 2012–2020 m. - ministras pirmininkas.

Dėl antradienio sprogimų Lenkijoje 11 valandą Lietuvos laiku surengtas NATO Tarybos pasitarimas, pranešė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.

NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas po to, kai raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius.

Diplomatų teigimu, sąjungininkų būstinėje Briuselyje prasidėjo derybos.

NATO atstovė spaudai anksčiau pranešė, kad susitikimui dėl „šio tragiško incidento“ pirmininkaus Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

J.Siewiera taip pat pranešė, kad 11 valandą Lenkijos (12 val. Lietuvos) laiku Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda surengs dar vieną pasitarimą su šalies premjeru Mateuszu Morawieckiu bei kitais ministrais. 

12 val. Lenkijos (13 val. Lietuvos) laiku bus surengtas Lenkijos Nacionalinio saugumo Tarybos pasitarimas.

Po susitikimo J. Stoltenbergas surengs spaudos konferenciją.

Ji turėtų prasidėti apie 13 val. 30 min. Lietuvos laiku.

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai atsisakė komentuoti pranešimus, kad  „Rusijoje pagamintą raketą“, sprogusią Lenkijos rytuose ir nusinešusią dviejų žmonių gyvybes, paleido Ukrainos pajėgos, bandydamos sulaikyti Rusijos ataką.

„Neturime jokių komentarų ir šio pranešimo nepatvirtinsime. Kaip šiandien sakė prezidentas, mes remiame Lenkijoje vykstantį tyrimą, kuriuo siekiama tiksliai išsiaiškinti, kas įvyko“, – sakė atstovas spaudai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Incidento vietoje dirbantys pareigūnai

Trečiadienį naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad trys JAV pareigūnai teigė, jog preliminariais vertinimais, raketą paleido Ukrainos pajėgos, bandydamos sulaikyti artėjantį Rusijos smūgį. Pasak „AP“, pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgalioti viešai aptarinėti šio klausimo.

Pareiškime, kurio CNN sulaukė trečiadienį iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo, aiškiai nepaneigiama „AP“ pateikta informacija.

Tuo tarpu Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas plačiau pakomentavo situaciją: „Esama tik vienos logikos, kuria reikia vadovautis. Karą pradėjo ir kariauja Rusija. Rusija masiškai puola Ukrainą sparnuotosiomis raketomis. Rusija rytinę Europos žemyno dalį pavertė nenuspėjamu mūšio lauku. Ketinimai, vykdymo priemonės, pavojai, eskalacija – visa tai kyla tik iš Rusijos“.

„Ir negali būti jokio kito paaiškinimo bet kokiam panašiam incidentui. Taigi, kai šalis agresorė savo pasenusia sovietinių laikų ginkluote (Kh klasės raketomis) surengia apgalvotą, masinį raketinį smūgį prieš didelę Europos žemyno valstybę, anksčiau ar vėliau tragedija įvyksta ir kitų valstybių teritorijose“ – teigė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas po susitikimo prezidentūroje sakė, kad Lenkijos prašymas konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį reiškia ne tik pokalbius, bet ir Lenkijos gynybinių pajėgumų stiprinimą. Anot L.Kasčiūno, tikriausiai bus kalbama apie oro gynybos sistemas, kurios būtų dislokuotos prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. Anot L.Kasčiūno, bus kalbama apie visą NATO Rytų flangą, kad ir Lietuva gautų papildomų oro gynybos pajėgumų.

Po antradienio vakarą Lenkijoje įvykusių sprogimų prezidentas Gitanas Nausėda aptarė situaciją su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda.

G. Nausėda Šalies vadovas išreiškė užuojautą dėl dviejų civilių Lenkijos gyventojų žūties pasienyje su Ukraina ir patvirtino Lietuvos solidarumą ir paramą Lenkijai, pranešė Prezidentūra.

Prezidentūros nuotr./Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda

„Kiekvienos NATO valstybės saugumas yra visų sąjungininkų bendras reikalas, mūsų vieningumas yra didžiausia mūsų jėga. Lietuva, kaip ir visas NATO aljansas šią valandą yra kartu su Lenkija. Veikdami išvien mes sustabdysime mirtį ir sugriovimus sėjantį teroristinį režimą“, – pranešime cituojamas prezidentas.

Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina antradienį nukritus raketai šalis padidino savo karinę parengtį.

A.Duda pareiškė, kad tai greičiausiai buvo Rusijoje pagamintos raketos smūgis. Pasak Prezidentūros, Lenkijos vadovas informavo G.Nausėdą, kad incidento pasienyje su Ukraina tyrimas kol kas nėra baigtas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po antradienio vakarą Lenkijoje įvykusių sprogimų kalbėjosi su šios šalies kolega Zbigniewu Rau ir išreiškė paramą.

„Vakar naktį paskambinau Z.Rau patikinti, kad Lietuvos širdys yra su Lenkija. Esame drauge“, – „Twitter“ trečiadienį rašė ministras.

Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina antradienį nukritus raketai ir žuvus dviems žmonėms šalis padidino savo karinę parengtį.

Taip pat skaitykite ČIA. 

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją. 

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Alaras Karis

„Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda [Andžejumi Duda], kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis. 

„Estija, kaip ir visos sąjungininkės, petys į petį stovi kartu už kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“, – sakė Estijos prezidentas. 

JAV prezidentas Joe Bidenas ir pagrindinių sąjungininkių lyderiai trečiadienį surengė skubias derybas po to, kai Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina nukrito raketa, pranešė Baltieji rūmai.

Skubiai surengtame pasitarime Balyje dalyvavo ir Europos Sąjungos bei visų Didžiojo septyneto (G-7) šalių – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – vadovai, atvykę į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.

Baltųjų rūmų interneto svetainėje sesija pavadinta „skubia apskritojo stalo diskusija“. Ji vyko už uždarų durų, paprašius žurnalistų išeiti.

J. Bidenas trečiadienį po skubių pokalbių su sąjungininkais Balyje pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketos smūgis Lenkijai buvo surengtas iš Rusijos.

„Sutarėme paremti Lenkijoje atliekamą sprogimo tyrimą“, – sakė J.Bidenas žurnalistams po paskubomis surengto susitikimo G-20 renginių kuluaruose.

Baltųjų rūmų nuotr./JAV prezidentas Joe Bidenas ir sąjungininkai surengė skubias derybas

„Užtikrinsime, kad tiksliai išsiaiškintume, kas nutiko, ir tada kartu nuspręsime, ką daryti toliau“, – tvirtino jis.

Paklaustas, ar raketa buvo paleista iš Rusijos, J.Bidenas atsakė, kad yra „preliminarios informacijos, kuri tai paneigia“.

„Mažai tikėtina, kad ji buvo paleista iš Rusijos. Bet pamatysime“, – teigė jis.

Sprogimas Lenkijoje, NATO narėje, iš karto sukėlė susirūpinimą, kad Aljansas gali būti įtrauktas į beveik devynis mėnesius trunkantį Rusijos karą prieš Vakarų remiamą Ukrainą.

Baltieji rūmai kol kas reaguoja atsargiai ir nepriskiria niekam kaltės dėl raketos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda taip pat stengėsi nuraminti įtampą, sakydamas, kad nėra „neabejotinų įrodymų“, iš kur buvo paleista raketa, ir kad jis tai laiko „izoliuotu“ incidentu. „Niekas nerodo, kad jų bus daugiau“, – komentavo jis.

Lenkijos ir Ukrainos pasienyje esančiame Pševoduve – gedulas. Kaip skelbia Lenkijos žiniasklaida, yra žinoma, kas buvo žuvusieji – tai džiovyklos darbuotojas ir vairuotojas, atvežęs čia grūdus.

Sprogimas Pševoduve buvo išties galingas, jį girdėjo aplinkinių vietovių gyventojai maždaug keliolikos kilometrų spinduliu.

Daugiau skaitykite čia.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas šįryt socialiniame tinkle „Facebook“ trumpai apžvelgė dabartinę situaciją dėl raketų sprogimo Lenkijoje.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad incidentas įvyko už 160 km nuo paramos Ukrainai logistinio centro, kuris pridengtas priešlėktuvine gynyba. Šios gynybos spindulys yra toli nuo incidento vietos.

Lenkija tiria, vertina ir konsultuojasi, tačiau kol kas dar nepaprašė konsultacijų dėl NATO 4-ojo straipsnio. Tuo pačiu vyksta konsultacijos ir tarp kitų šalių lyderiais įvairiais formatais.

KAM ministras pastebi, jog Lenkijos kariuomenė ir priešlėktuvinė gynyba yra aukštesnėje parengtyje. Jo nuomone, tai normali reakcija ir praktika tokiais atvejais.

Įraše socialiniuose tinkluose A.Anušauskas taip pat atkreipė dėmesį, jog JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad kol kas per anksti daryti vertinimus, kol aiškinamasi, iš kur buvo paleista raketa. 

Tuo tarpu šįryt tarptautinėje žiniasklaidoje po skubaus G7 ir NATO šalių pasitarimo pasirodė pranešimai, jog mažai tikėtina, jog Lenkijoje nukritusi raketa atskriejo iš Rusijos teritorijos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo paskyroje „Facebook“ pareiškė, kad besiaiškinat įvykį svarbu nepamiršti, kad Rusija vakar masiškai atakavo Ukrainą raketomis.

„Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą. Tai dar viena Kremliaus vykdomo teroro prieš Ukrainos civilius akcija ir ženklas G20 lyderiams susirinkusiems Balyje, kad barbariška Rusija spjauna į civilizuotą pasaulį ir jo nuomonę.

Jei ne Rusijos agresija, jokia raketa nebūtų niekada, net ir netyčia, pataikiusi į Lenkijos teritoriją. Todėl dviejų lenkų civilių žūtis yra Rusijos atsakomybė. Jei ne Rusijos karas, niekas nebūtų žuvęs nuo raketų nei Lenkijoje, nei Ukrainoje. Tai esminis dalykas, kurio turime nepamiršti“, – rašo L.Kasčiūnas.

Rusijos pasiuntinybė Jungtinėse Tautose trečiadienį dar kartą pakartojo anksčiau išsakytus Maskvos teiginius, kad ji nėra susijusi su mirtinu sprogimu Lenkijoje, ir pareiškė, kad šis incidentas –nepateikdama įrodymų ir konkrečiai neįvardydama šalių – buvo bandymas įtraukti NATO į karą Ukrainoje, praneša CNN.

Du žmonės žuvo antradienį, kai, Lenkijos valdžios institucijų teigimu, „Rusijoje pagaminta raketa“ nukrito netoli Pševoduvo kaimo, maždaug už 6,4 km į vakarus nuo Ukrainos sienos, maždaug tuo pačiu metu, kai Maskvos pajėgos pradėjo didžiausią daugiau nei per mėnesį raketų atakų bangą prieš Ukrainos miestus.

„Remiantis faktais, Rusija neturi nieko bendro su Lenkijos teritorijoje sprogusiomis raketomis“ – sakė Rusijos ambasadoriaus Jungtinėse Tautose pavaduotojas Dmitrijus Polianskis „Telegrame“.

„Incidentas Lenkijoje yra bandymas išprovokuoti tiesioginį karinį susidūrimą tarp Rusijos ir NATO.“

D.Polianskis teigė, jog trečiadienį vyksiančiame JT Saugumo Tarybos posėdyje pagrindinis dėmesys bus skirtas incidentui Ukrainoje.

Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų.

„Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai... Daug šalių turi tos pačios rūšies ginklų, todėl nustačius raketos tipą nebūtinai bus galima nustatyti, kas už jos stovi“, – sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas, įspėdamas apie „didelę eskalacijos riziką“.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kalbėjosi su Lenkijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais apie sprogimą Lenkijos rytinėje dalyje.

„Pasižadėjome artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir bus nustatyti tolesni veiksmai“, – tviteryje pranešė jis.

JAV prezidentas J.Bidenas po skubaus G-7 ir NATO šalių pasitarimo Balyje vykstančiame G-20 aukščiausiojo lygio susitikime žurnalistams sakė, kad mažai tikėtina, jog Lenkijoje nukritusi raketa atskriejo iš Rusijos teritorijos. Jis taip pat pasmerkė Rusijos raketų atakas prieš Ukrainą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Yra preliminarios informacijos, kuri tai paneigia. Nenoriu to sakyti, kol iki galo neišsiaiškinome. Tačiau pagal trajektoriją mažai tikėtina, kad ji buvo paleista iš Rusijos, bet pamatysime“, – sakė jis.

J.Bidenas taip pat pabrėžė, kad JAV parems Lenkijoje atliekamą incidento tyrimą.

15min primena, kad viena iš keliamų incidento versijų – „pasiklydusi“ į Ukrainą iš Baltarusijos paleista raketa. Neatmetama galimybė, kad Lenkijoje galėjo nukristi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas teigia esąs „labai susirūpinęs“ dėl raketos sprogimo Lenkijoje ir tikisi, kad bus atliktas išsamus tyrimas.

„Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo“, – sakė organizacijos atstovas spaudai Farhanas Haqas.

NATO ir pasaulio lyderiai trečiadienį susitiks po to, kai Rusijoje pagaminta raketa nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje ir nusinešė dviejų žmonių gyvybes, rašo „The Guardian“.

Du Europos diplomatai teigė, kad Lenkija paprašė surengti NATO susitikimą pagal sutarties 4 straipsnį. Anot pareigūno, kalbėjusio su „Reuters“, Aljansas glaudžiai bendradarbiauja su Lenkija.

Buvęs NATO generalinio sekretoriaus biuro politikos planavimo vadovas Fabrice'as Pothieris televizijai „Sky TV“ sakė, kad per NATO susitikimą pareigūnai konsultuosis, „įvertins grėsmę ir imsis konkrečių veiksmų.“

CNN žurnalistas Matthew Chance'as yra sprogimo vietoje. Interviu Lenkijos kanalui TVN24 jis teigė, kad įvykio vietoje yra ekspertų, kurie renka raketų fragmentus, kad nustatytų, kas jas paleido.

Pasak žurnalisto, kaimo, kuriame įvyko sprogimas, gyventojai sukrėsti, aukos buvo visiems žinomos.

M.Chance'as taip pat kalbėjosi su mokyklos, esančios už 200 metrų nuo sprogimo vietos, sargu – sprogimas buvo toks stiprus, kad drebėjo pastato langai.

Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai portalui tvn24.pl sakė, kad pokalbis su Rusijos ambasadoriumi truko 5 minutes.

Neoficialiomis Lenkijos naujienų agentūros PAP žiniomis, aukos yra du 60 ir 62 metų amžiaus vyrai.
 

Trečiadienį Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai rengia skubų aukščiausiojo lygio susitikimą dėl sprogimo Lenkijoje, pranešė naujienų agentūra „Kyodo“, remdamasi Japonijos vyriausybės šaltiniu.

Susitikimas vyks Indonezijoje, Balyje, kur jau vyksta G20 aukščiausiojo lygio susitikimas.

Tai reiškia, kad Jungtinių Valstijų, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybių vadovai aptars incidentą Lenkijos pasienyje ir galimas pasekmes. Visos šios šalys, išskyrus Japoniją, yra NATO narės.

Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai PAP pranešė, kad susitikimas su Rusijos Federacijos ambasadoriumi Sergejumi Andrejevu baigėsi prieš vidurnaktį. Tačiau jis neatskleidė, ką ministerijos vadovas sakė ambasadoriui ir ką atsakė S.Andrejevas.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai.

„Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Lenkijos pasienyje nukrito ir sprogo raketa

+5

Lenkijos vyriausybės atstovas antradienio vakarą patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, ir nurodė, kad didinamas karinės parengties lygis.

Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija.

„Hrubiešuvo apskrityje įvyko sprogimas, per kurį žuvo du Lenkijos piliečiai. Šiuo metu mūsų tarnybos yra įvykio vietoje ir aiškinasi situaciją“, – per spaudos konferenciją po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio sakė vyriausybės atstovas Piotras Muelleris.

Jį cituoja Lenkijos radijas.

„Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo įgyvendintos tokioje situacijoje numatytos procedūros, įskaitant, be kita ko, ką tik priimtą sprendimą padidinti tam tikrų kovinių, karinių dalinių Lenkijoje parengtį ir mūsų šalyje esančių uniformuotų tarnybų dalinių kovinę parengtį“, – sakė vyriausybės atstovas.

„Kartu nusprendėme imtis procedūrų, kad patikrintume, ar yra pagrindas aktyvuoti NATO sutarties 4-e straipsnyje numatytas sąlygas“, – nurodė P.Muelleris.

Šiaurės Atlanto sutarties 4-asis straipsnis numato, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pareiškė užuojautą dėl šios NATO narės teritorijoje nugriaudėjusio sprogimo, pareikalavusio dviejų gyvybių.

Tai jis paskelbė pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija.

„Pareiškiau užuojautą dėl Lenkijos piliečių žūties nuo Rusijos raketų teroro. Apsikeitėme turima informacija ir aiškinamės visus faktus. Ukraina, Lenkija, visa Europa ir pasaulis turi būti visapusiškai apsaugoti nuo teroristinės Rusijos“, – rašoma V.Zelenskio tviterio paskyroje paskelbtoje žinutėje anglų kalba.

Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Muelleris anksčiau antradienį patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas, ir nurodė, kad didinamas kai kurių kovinių dalinių parengties lygis.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda  surengė spaudos konferenciją, kurios metė teigė, kad jam JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą patvirtino, kad Vašingtonas laikosi įsipareigojimų NATO narėms.

„Man, kaip Lenkijos Respublikos Prezidentui, tai yra svarbiausias klausimas“, – kalbėjo A.Duda.

Jis pabrėžė, kad „nėra neginčijamų įrodymų, kas paleido šią raketą“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrzej Duda

„Noriu visus patikinti, kad elgiamės ramiai, apdairiai, jokių skubotų sprendimų nepriimame“, – akcentavo Lenkijos prezidentas ir pridūrė, kad sprogimo vietoje budi ir kariai.

„Mes dalyvausime Šiaurės Atlanto tarybos posėdyje. Labai tikėtina, kad prašysi aktyvuoti NATO sutarties 4-ąjį straipsnį, t.y. sąjungininkų konsultacijas“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat atskleidė, kad pokalbio su Ukrainos prezidentus Volodymyru Zelenskiu išgirdo, jog Kyjivas įsitikinęs, kad sprogusios raketos buvo paleistas Rusijos.

„Tokie buvo prezidento V.Zelenskio patikinimai, tačiau kartoju – laukiame tyrėjų darbo rezultatų“, – kartojo A.Duda.

Po neeilinės Ministrų tarybos sesijos Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis surengė spaudos konferenciją. Jos metu M.Morawieckis pareiškė užuojautą dviejų žuvusių asmenų šeimoms.

Pasak Lenkijos premjero, įvykio šalies pasienyje priežastys tiriamos. Tyrime dalyvauja Lenkijoje jau esantys užsienio ekspertai.

„Nusprendėme padidinti kai kurių Lenkijos kariuomenės dalinių kovinę parengtį, ypatingą dėmesį skirdami oro erdvės stebėjimui“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad vyksta aktyvus konsultavimasis su sąjungininkais.

„Mūsų tarnybos jau kelias valandas dirba įvykio vietoje“, – sakė M.Morawieckis.

„Raginu visus lenkus išlikti ramius. Būkime dėmesingi. Neleiskime, kad mumis manipuliuotų“, – ragino premjeras.

Lenkijos užsienio reikalų ministras iškvietė Rusijos ambasadorių Lenkijoje pasiaiškinti dėl įvykusių sprogimų.

Lenkijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime atstovas spaudai teigė: „Užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau iškvietė Rusijos Federacijos ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją ir pareikalavo nedelsiant pateikti išsamius paaiškinimus“.

Lenkijos prezidento kanceliarija anksčiau pranešė, kad Andrzejus Duda kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Apsikeitėme turima informacija ir aiškinamės visus faktus. Ukraina, Lenkija, visa Europa ir pasaulis turi būti visapusiškai apsaugoti nuo teroristinės Rusijos“, – po pokalbio tviteryje rašė V.Zelenskis.

Trečiadienį NATO misijų vadovai Aljanso būstinėje Briuselyje surengs neeilinį susitikimą, kuriame aptars incidentą Lenkijos pasienio kaime Pševoduve, kur antradienį, kaip įtariama, nukrito Rusijos raketos ir žuvo du žmonės, praneša BBC.

Ambasadorių susitikimo paprašė Lenkija, remdamasi Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsniu, pranešė pasaulio naujienų agentūros, remdamosi Briuselio pareigūnais.

Pagal tą straipsnį bet kuri NATO šalis gali prašyti visų Aljanso narių surengti konsultacijas, jei įžvelgia kylančią grėsmę sau arba bet kuriai kitai Aljanso narei.

„Reuters“ citavo neįvardytą diplomatą, kuris sakė, kad NATO šioje situacijoje turėtų elgtis atsargiai ir laukti tikslios informacijos apie tai, kas įvyko Pševoduve.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, antradienį iš Briuselio atskridęs į Varšuvą, joje neužsibuvo ir po kelių valandų išskrido į Vilnių. Ministras teigia, kad Varšuva kol kas prašo susilaikyti nuo viešų vertinimų po to, kai Lenkijos teritorijoje, kaip manoma, nukrito Rusijos paleistos raketos ir žuvo du žmonės.

„Kol kas prašoma susilaikyti nuo viešų komentarų. Lenkija renka ir tikslina informaciją. Jei priims sprendimą dėl kokių nors konsultacijų pagal 4 str., tai pati paskelbs. Jau esu pakeliui į Vilnių. Labos nakties“, – prieš vidurnaktį „Facebook“ parašė ministras.

Lenkijos dienraščio gazeta.pl žurnalistas Maciekas Kucharczykas teigia, kad Lenkijos rytinį pasienį stebi daug radarų, todėl turėtų būti žinoma, kas nukrito šalies teritorijoje. 

„Jie gali aptikti paklydusią rusišką sparnuotąją raketą, kuri dėl kažkokių priežasčių nukrito ant Pševoduvo ir pražudė du žmones. Taip pat gali aptikti Ukrainos priešlėktuvinę raketą, paleistą į kažkokią Rusijos raketą“, – paaiškino žurnalistas.

Jis taip pat teigė, kad į Lenkijos teritoriją galėjo atskrieti ir sena rusiška priešlėktuvinė raketa, paleista iš Baltarusijos, kad būtų atakuotas koks nors sausumos taikinys Ukrainoje, nes tokius metodus rusai naudoja jau keletą mėnesių.

Anot jo, visus tokius didelius objektus ore NATO turėtų sekti net už daugelio kilometrų nuo Lenkijos sienos, kad būtų galima nustatyti, iš kur jie atsirado ir kaip judėjo.

„Šiuo metu tokius taikinius stebi daugybė NATO radarų. Pradedant tais, kurie sumontuoti ant „E-3 Sentry“ orlaivių. Tai skraidantys radarai ir susiję aviacijos valdymo centrai. Kadangi jų radarai yra maždaug 10 km aukštyje virš žemės, jie labai gerai aptinka taikinius, skrendančius nedideliame aukštyje. Pavyzdžiui, sparnuotosios raketos arba nuo žemės kylantys priešlėktuviniai pabūklai.

Tačiau nėra jokio užtikrintumo, kad E-3 šiuo metu budėjo virš pietryčių Lenkijos. Pavasarį karui persikėlus į pietinę ir rytinę Ukrainos dalį, jų budėjimas nebebuvo nuolatinis“, – vardino M.Kucharczykas.

Anot jo, Net jei „Sentry“ iš tikrųjų neužfiksavo įvykių eigos, tai galėjo padaryti Žešuvo rajone dislokuotos JAV sistemos „Patriot“ baterijos radarai.  

„Atsižvelgiant į tai, kad JAV sistemos „Patriot“ baterija yra Žešuvo rajone būtent tam, kad gintų šį svarbų oro uostą nuo rusų puolimo, tuomet, esant masinei raketų atakai prieš Ukrainą, neabejotinai bent viena iš jų buvo įjungta ir stebėjo situaciją“, – tikino jis. 

Pasak žurnalisto, tikėtina, kad toje pačioje teritorijoje bus ir britų priešlėktuvinė sistema „Sky Sabre“. Jo sudedamoji dalis – modernus AMB radaras „Giraffe“, kuriam teoriškai taip pat neturėtų kilti problemų aptikti tokius taikinius.

„Be to, maždaug už 40 kilometrų nuo Pševoduvo, Labunų mieste, nuolat dislokuotas didelis NATO magistralinio tinklo radaras. Tai yra sąjungininkų sistemos, skirtos kontroliuoti oro erdvę virš jų narių teritorijos ir aptikti grėsmes toli nuo jų sienų, dalis.

Ant aukšto bokšto sumontuotas radaras RAT-31DL turi labai dideles galimybes aptikti įvairius taikinius, esančius už kelių šimtų kilometrų“, – vardino M.Kucharczykas.

Po antradienio vakarą įvykusių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje trečiadienį Vilniuje rengiamas tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione.

„Pasitarimo tema – saugumo situacijos regione pasikeitimai po paskutinių Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą“, – pranešė Prezidentūra.

Prezidentūroje rengiamame pasitarime, be šalies vadovo Gitano Nausėdos, dalyvausianti pranešė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Apie kitus susitikimo dalyvius trečiadienio naktį pranešta nebuvo.

Susitikimas rengimas po to, kai Rusijos pajėgos antradienį į Ukrainą, Kyjivo duomenimis paleido apie šimtą raketų, taikydamosi į energetikos infrastruktūrą.

Per šias atakas daug kur šalyje buvo nutrauktas elektros tiekimas. Apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių pranešė ir Moldova.

Nepatvirtintais duomenimis, dvi rusų raketos nukrito Lenkijos teritorijoje. Varšuva antradienio vakarą patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, ir nurodė, kad didinamas karinės parengties lygis, tačiau daugiau detalių nepateikė.

Balyje vykstančiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime ES vadovai trečiadienį aptars sprogimą Lenkijoje. 

„Trečiadienį pasiūlysiu surengti koordinacinį susitikimą su ES vadovais, dalyvaujančiais G20 susitikime Balyje“, – „Reuters“ cituoja Europos Vadovų Tarybos pirmininką Charles'į Michelį.

Šie žodžiai nuskambėjo po jo pokalbio su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį vidurdienį (13 val. Lietuvos laiku) sušauks Nacionalinio saugumo tarybą dėl antradienį įvykusių sprogimų. 

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „Twitter“ pareiškė užuojautą aukų šeimoms.

„Rusijos raketų teroras Ukrainoje, o dabar labai tikėtina, kad ir Lenkijoje.
(Laukiama daugiau informacijos iš Lenkijos pareigūnų). Kiekvienas NATO teritorijos centimetras turi būti ginamas. Nuoširdžiai užjaučiu aukų šeimas“, – rašė ji. 

Karo analitikas Jaroslawas Wolskis rašo, kad yra tik du įvykių, susijusių su sprogimu Lenkijoje, variantai: arba „pasiklydo“ Rusijos sparnuotoji raketa, arba nukrito Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa (blogai suveikė raketos įrenginys).

„Abi galimybės yra vienodai tikėtinos, tačiau kraterio pobūdis ir tai, kad aplink traktorių ir priekabą nėra išbarstytų nuolaužų, rodo, kad labiau tikėtina pirmoji versija“, – rašė karo analitikas.

„Nesu tikras, kokia raketa nukrito. Dėl to, kad „kažkas“ nukrito, neabejoju. Tačiau nesame sąmoningai užpulti“, – pridėjo J.Wolskis.

Lenkijos prezidento kanceliarija praneša, kad vyksta Andrzejaus Dudos pokalbis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kiek anksčiau V.Zelenskis išplatino vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose, kur kalbėjo apie Rusijos smūgį Lenkijai.

Karo ekspertas Egidijus Papečkys taip pat pakomentavo žinią apie tai, kad dvi Rusijos paleistos raketos nukrito Lenkijoje, maždaug už 8 km nuo Ukrainos sienos.

„Nuotraukose matom traktorių, apverstą priekabą ir sprogimo išmuštą duobę. Pranešama apie du žuvusius žmones. Pranešama, kad buvo matomi du objektai, kuriems nukritus pasigirdo sprogimas. Lenkijoje sušauktas Ministrų tarybos nacionalinio saugumo komiteto posėdis (jis ką tik baigėsi), įvykio vietoje dirba specialistai.

Turiu supratimą apie tyrimą po sprogimo. Ne tik supratimą, bet ir patirtis bei sertifikatą. Iš paviešintų nuotraukų matosi kelios detalės, leidžiančios įvertinti kai kurias aplinkybes, tačiau daug ko ir nesimato“, – feisbuke dėstė E.Papečkys.

Liberalų Sąjūdžio nuotr./Egidijus Papečkys

Pasak jo, galimos kelios įvykių versijos tačiau „jomis dalintis dabar būtų neatsakinga, nes neturima tvirtų įrodymų“. 

„Jeigu tai Rusijos raketos, ar, greičiausiai, viena raketa (tikimybė, kad net dvi nukris šalia to paties traktoriaus – minimali), tai esminis klausimas – jos (ji) nuklydo, ar buvo specialiai paleistos į Lenkiją. Lenkai aktyviai kelia versiją, kad tai galėjo būti NATO ir ES politinio ryžtingumo testavimas.

Prisipažinsiu, kad tyčinio taikymosi į Lenkiją versija man atrodo mažai įtikinama, nes tokia įžūli Kremliaus provokacija net ir beviltiškai neįžvalgiam Putino režimui atrodo per didelė kvailystė.

Labiau panašu į netyčinį pataikymą, kas visiškai suprantama, atsižvelgiant į rusiškų raketų „taiklumą“.

Apie tai kelis kartus rašiau karo pradžioje, kai buvo apšaudomi taikiniai pavojingai arti sienos su Lenkija. Rusiškos raketos dar ir iki karo Ukrainoje yra nuklydę ir gerokai toliau. Tačiau Kremlius atsakingas ir už tyčia, ir už netyčia atskriejusias raketas, čia ne aplieti kava atsitiktinį praeivį. Ir bet kokiu atveju NATO ir ES iš Rusijos pareikalaus pasiaiškinimo ir atsakomybės“, – rašė karo ekspertas. 

Pasak jo, lenkai laikosi principo, kad nesureagavus į Rusijos provokacijas bus tik skatinamos kitos. Tokio principo laikysis ir dabar.

„Lenkija ką tik pakėlė kai kurių kariuomenės dalinių parengtį, tokių rimtų veidų lenkų atstovų dar nemačiau. Tačiau reaguoti ruošiamasi atsakingai.

Greičiausiai bus aktyvuotas 4-asis NATO sutarties straipsnis, numatantis konsultacijas, bet jos ir šiaip jau vyksta. Kol kas aktyviausiai su NATO ir ES vadovybe bei didžiausiomis valstybėmis, bet tuo pačiu kalbama su visais partneriais. Nes vienu metu kalbėtis su visais sąjungininkais pirmiesiems asmenims sudėtinga. Aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, mano nuomone, kol kas dar anksti“, – tvirtino E.Papečkys.

Anot jo, tikėtina, kad jau rytoj ryte NATO valstybės nutars sustiprinti Lenkijos oro gynybos galimybes, ir pasiųs kelias oro gynybos sistemas (greičiausiai „Patriot“), kurias dislokuos prie Ukrainos ir Baltarusijos sienų.

„Neoficialūs Lenkijos atstovai kalba ir apie saugumo zonos Vakarų Ukrainoje sukūrimą. Tai būtų ta „neskraidymo zona“, kurios nuo pat karo pradžios prašė ukrainiečiai.

Šiandieninis įvykis yra rimtas pagrindas tokiam sprendimui apsvarstyti. Taip, tai būtų labai rimta – bet koks Rusijos lėktuvas ar raketa, įskridę į šią zoną, būtų atakuojami NATO pajėgų. NATO naikintuvus ar oro gynybos sistemas apšaudę ar pagrasinę tai padaryti Rusijos lėktuvai ar raketinės sistemos taptų teisėtais taikiniais su labai trumpa gyvenimo trukme“, – paaiškino E.Papečkys.

Jis atkreipė dėmesį, jog rusai „nedelsdami ėmė inkšti, kad čia „pati Lenkija“ save apšaudė, nes nori įvesti kariuomenę į Vakarų Ukrainą“.

„Ne, Lenkija nori apginti savo visuomenę, NATO nori apginti savo narės saugumą, ES, jeigu reiks, politiškai parems sprendimą užtikrinti savo narės saugumą“, – paaiškino ekspertas. 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba perspėjo, kad Rusija skleidžia melagingą sąmokslo teoriją, neva Lenkijoje nukrito Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa.

„Rusija dabar propaguoja sąmokslo teoriją, kad neva tai buvo Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa, kuri nukrito ant Lenkijos teritorijos. Tai netiesa. Niekas neturėtų tikėti Rusijos propaganda ar skleisti jos pranešimų. Šią pamoką jau seniai reikėjo išmokti po MH17 numušimo“, – pareiškė ministras tviteryje.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Lenkijos prezidento kanceliarijos vadovas Pawelas Szrotas pranešė, kad prezidentas Andrzejus Duda apsisprendė trečiadienį, 12 val., sušaukti Valstybės gynimo tarybą.

Lenkijos prezidento kanceliarijos atstovas Jakubas Kumochas tviteryje paskelbė, kad šiuo metu prezidentas Andrzejus Duda kalbasi su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Joe Bidenu.

Baltieji Rūmai pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas buvo informuotas apie įvykius Rytų Lenkijoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas naktį kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Jis sako, kad Aljansas stebi padėtį, o sąjungininkai intensyviai konsultuojasi.

„Scanpix“/AP nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Kalbėjausi su prezidentu Duda apie sprogimą Lenkijoje. Pareiškiau užuojautą dėl žuvusiųjų. NATO stebi padėtį, o sąjungininkai glaudžiai konsultuojasi. Svarbu, kad būtų nustatyti visi faktai“, – pranešė J.Stoltenbergas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl pranešimų apie Lenkijoje nukritusias Rusijos raketas paragino surengti derybas Indonezijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, naujienų agentūrai AFP vėlai antradienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Dedamos pastangos „išnagrinėti galimybę rytoj ryte surengti diskusiją vadovų lygmeniu... atsižvelgiant į tai, kad G-20 susitikime, kuriame dalyvauja E.Macronas, dalyvauja visi mūsų pagrindiniai Europos partneriai ir mūsų pagrindiniai sąjungininkai“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos Nacionalinėje Asamblėjoje valstybės sekretorė Sonia Backes deputatams perdavė ministrės pirmininkės Elisabeth Borne pranešimą: „Vyriausybė kartu su mūsų sąjungininkais lenkais labai atidžiai stebi padėtį vietoje.“

„Bet kuriuo atveju Lenkija gali tikėtis Prancūzijos solidarumo ir mes jus informuosime, kai gausime informacijos“, – sakė ji.

Keletas parlamento narių paprašė informuoti juos realiuoju laiku, vykstant diskusijoms dėl saugumo įstatymo projekto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusiją apšaudžius NATO narę Lenkiją raketomis, o įtariamą ataką pavadino „labai reikšminga eskalacija“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sušaukė neeilinį nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Lenkų vyriausybės atstovas Piotras Muelleris antradienio vakarą patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko dviejų gyvybių pareikalavęs sprogimas, ir nurodė, kad didinamas kai kurių kovinių dalinių parengties lygis.

Tuo metu rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau antradienį paliko Balyje vykstantį G-20 aukščiausiojo lygio susitikimą, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros. Savo šaliai dabar atstovaus finansų ministras.

„Prezidentas Andrzejus Duda kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi. Tikriname, ar galima pradėti konsultacijas pagal Aljanso 4 straipsnio inicijavimo“, – sakė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera.

Lenkijos vyriausybės atstovas antradienio vakarą patvirtino, kad šalyje prie Ukrainos sienos įvyko sprogimas, ir nurodė, kad didinamas karinės parengties lygis.

„Hrubiešuvo apskrityje įvyko sprogimas, per kurį žuvo du Lenkijos piliečiai. Šiuo metu mūsų tarnybos yra įvykio vietoje ir aiškinasi situaciją“, – per spaudos konferenciją sakė vyriausybės atstovas Piotras Muelleris.

„Lenkijoje padidinta kai kurių kovinių dalinių parengtis. Kartu nusprendėme imtis procedūrų, kad patikrintume, ar yra pagrindas aktyvuoti NATO sutarties 4-e straipsnyje numatytas sąlygas“, – sakė P.Muelleris.

Pagal 4-ąjį NATO straipsnį šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė kurios nors Aljanso narės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė paramą kaimyninei valstybei. „Lietuva yra stipriai solidari su Lenkija. Kiekvienas NATO teritorijos colis turi būti ginamas“, – antradienio vakarą savo „Twitter“ paskyroje pareiškė G.Nausėda.

Vėliau savo „Facebook“ paskyroje šalies vadovas atkreipė dėmesį, jog nors sprogimų priežastis kol kas nežinoma, tuo pat metu Rusijos raketos atakavo Ukrainą.

„Šią įtampos valandą palaikome tiesioginį kontaktą su kolegomis Lenkijoje. Teroristinis režimas bus sustabdytas vieninga sąjungininkų jėga“, – teigė prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė „Twitter“ parašė, kad „įdėmiai seka nerimą keliančias žinias iš Lenkijos“.

„Mes tarsimės su Lenkija ir visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms“, – rašė ministrė pirmininkė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė skrendantis iš Briuselio į Varšuvą ir teigė, jog su sąjungininke Lenkija yra palaikomi ryšiai.

Rusijos gynybos ministerija antradienį provokacija pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito Rusijos raketų.

„Lenkijos žiniasklaidos ir pareigūnų pareiškimai apie Rusijos raketų smūgį į Lenkijos teritoriją yra sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, – platformoje „Telegram“ pareiškė ministerija.

„Iš Lenkijos gaunamos žinios yra rimtos. Suomija atidžiai stebi padėtį Lenkijoje ir laukia papildomos informacijos apie įvykius“, – tviteryje parašė Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin.

Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis, pareiškė, kad jį sukrėtė žinia, jog Lenkijoje nuo raketos žuvo žmonės.

„Esu sukrėstas žinios, kad Lenkijos teritorijoje dėl raketos ar kitų šaudmenų žuvo žmonės. Užuojauta šeimoms. Palaikome Lenkiją.

Palaikau ryšius su Lenkijos valdžios institucijomis, Europos Vadovų Tarybos nariais ir kitais sąjungininkais“, – tviteryje parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis antradienio vakarą paskelbė, kad šaukia skubų vyriausybės posėdį dėl oficialiai dar nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketų smūgius Ukrainos kaimynėje Lenkijoje.

„Rytoj 10 val. sušaukiau neeilinį vyriausybės posėdį, kad išklausytume atsakingų ministerijų ir institucijų pranešimus apie saugumo padėtį regione ir pasiruoštume tolesniems veiksmams. Latvija kartu su NATO sąjungininkais yra pasirengusi bet kokioje situacijoje ginti savo žmones ir teritoriją“, – tviteryje parašė K.Karinis.

Posėdis rengiamas tam, kad „būtų pasirengta tolesniems veiksmams“, pranešė „Reuters“.

Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas sako kol kas nematantis faktų, kurie pagrįstų NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimą.

Šis straipsnis numato NATO kolektyvinės gynybos principą, jei užpuolama viena iš aljanso šalių. 

Eksperto teigimu, šiuo metu atrodo, kad NATO turėtų surengti konsultacijas pagal Šiaurės Atlanto sutarties ketvirtąjį straipsnį. 

„Brangūs draugai, nėra tokio dalyko kaip 5 straipsnio automatinis sukėlimas. 5 straipsnis yra politinis sprendimas. Šiuo atveju 4 straipsnio konsultacijos atrodo tinkamos, kol neturime daugiau faktų“, – tviteryje parašė B.Hodgesas.

Benas Hodgesas

Jo nuomone, tai nebuvo tyčinis Rusijos išpuolis - arba gedimas, arba ukrainiečių numuštos rusų raketos nuolaužos.

„Tačiau tau aiškus priminimas apie neapgalvotą Rusijos norą šaudyti per arti Lenkijos/NATO/ES sienos“, - teigė jis.

Rusijai stipriai apšaudant Ukrainą antradienio vakarą Lenkijos Liublino radijas pranešė apie sprogimą Pševoduvo kaime Liublino apylinkėse. Ši vietovė vos 10 km nuo Ukrainos sienos. Įvykio vietoje dirba policijos ir kariuomenės atstovai.

Incidento vieta Lenkijoje

Sprogimas įvyko apie 15.40 val. vietos laiku.

„Šio įvykio priežastys šiuo metu nežinomos, – Liublino radijui sakė Valstybinės apskrities priešgaisrinės tarnybos Hrubiešove štabo atstovas vyresnysis kapitonas Marcinas Lebiedowiczius. – Gavome pranešimą apie sprogimą džiovykloje. Tiesą sakant, atvykę galime patvirtinti, kad kažkas panašaus įvyko. Du žmonės žuvo vietoje. Šiuo metu saugome įvykio vietą ir apšviečiame įvykio zoną.“

Tarp sprogimo aukų – įmonės darbuotojas ir vienas ūkininkų, kuris atvežė kukurūzus. Mūrinis pastatas, kuriame buvo džiovykla, buvo visiškai sugriautas.

Wyborcza.pl teigimu, liudininkai pasakoja virš vietovės matę danguje keistą greitai į žemę smingantį daiktą, po akimirkos apylinkes supurtė galingas sprogimas. „Žmonės įtaria, kad tai galėjo būti atklydusi raketa arba Ukrainai skirtos numuštos raketos dalys“, – rašo portalas.

Tviteryje skelbiamos nuotraukos. Teigiama, kad tai Rusijos paleistų raketų, kurios pataikė į Lenkijos teritoriją, padaryta žala like 1

Lublin112.pl rašo, kad esą raketa nukrito grūdų surinkimo vietoje. Sprogimas nugriaudėjo šalia traktoriaus priekabos, toje vietoje liko gili duobė. Kaip teigiama, žuvusieji buvo džiovyklos darbuotojai.

Taip pat teigiama, kad vos už keliasdešimties metrų nuo įvykio vietos stovi daugiabučiai namai.

Tas pats portalas teigia, kad manoma, jog sprogimas gali būti susijęs su raketų atakomis Belzo gyvenvietėje Ukrainoje, kuri yra apie 12 km nuo Pševovo, kuris savo ruožtu yra apie 7 km nuo sienos su Ukraina.

„Pirmiausia girdėjosi garsus švilpimas, paskui viskas sprogo. Netoliese mėtosi sprogmens nuolaužos. Kaimynai sako, kad buvo dar viena raketa, bet ji lyg nukrito kažkur laukuose“, – vietos gyventoją cituoja Lublin112.pl.

Portalo teigimu, sprogimą girdėjo ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai. 

„Keliasdešimties metrų spinduliu nuo sprogimo vietos randama raketų nuolaužų. Ant tų, kurias jau paėmė pareigūnai, jokių skiriamųjų ženklų nėra“, – rašo portalas.

Leidinyje taip pat rašoma, kad Pševoduvą Lenkijos saugumo pajėgos šiuo metu yra visiškai aptvėrusios, o pro kordoną įleidžiami tik vietos gyventojai ir saugumo pareigūnai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tviteryje rašo, kad stebi pranešimus, jog Rusijos raketos įskrido į Lenkiją, ir pridūrė, kad palaiko ryšius su Lenkija ir kitomis NATO narėmis.

Pagrindine Rusijos propagandiste vadinama kanalo RT vadovė Margarita Simonian taip pat sureagavo į sprogimus Lenkijoje. 

Savo „Telegram“ puslapyje ji parašė, kad „Lenkijoje atsirado savo Belgorodo sritis. O kaip jus norėjote?“.

Primename, kad Rusijos Belgorodo srityje nuo invazijos į Ukrainą pradžios jau ne kartą fiksuoti sprogimai. 

Buvęs JAV ambasadorius NATO Ivo Daalderis sako, kad NATO kruopščiai įvertins, ar Rusija savo raketomis taikėsi į Lenkiją.

„Prieš darydami bet kokias išvadas, pradėdami kalbėti apie NATO 5 straipsnį ir nerimaudami dėl Trečiojo pasaulinio karo eskalavimo, turime žinoti faktus. Ar tai buvo Rusijos raketos? Kokie buvo tikėtini taikiniai? Tada NATO svarstys, ar reaguoti ir kaip reaguoti. Žmonės, giliai įkvėpkite“, – tviteryje parašė ekspertas.

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas sako, kad Rusijos raketų ar jų nuolaužų nukritimas Lenkijoje nebuvo visiškai netikėtas veiksmas, įvertinus rusų naudojamą netikslią ginkluotę.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Vytautas Jonas Žukas

Jo teigimu, NATO kolektyvinės gynybos imtųsi tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad Rusija sąmoningai atakavo Lenkiją. Kol kas tokia tikimybė nėra labai didelė.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį sušaukė šalies gynybos tarybą dėl oficialiai dar nepatvirtintų pranešimų apie Rusijos raketų smūgius Ukrainos kaimynėje Lenkijoje.

„Reaguodamas į sustabdytą naftos perdavimą naftotiekiu „Družba“ ir raketą, pataikiusią į Lenkijos teritoriją, ministras pirmininkas Viktoras Orbanas 20 val. (vietos, 21 val. Lietuvos laiku) sušaukė Vengrijos gynybos tarybą“, – tviteryje pranešė V.Orbano atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į pranešimus apie raketas Lenkijoje. Jis pareiškė, kad įvyko tai, apie ką Kyjivas jau seniai perspėjo. Savo vakaro kreipimesi jis taip pat pakomentavo antradienio masinius raketų smūgius visai Ukrainos teritorijai.

„Šiandien įvyko tai, apie ką perspėjome jau seniai. Teroras neapsiriboja mūsų valstybių sienomis. Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, mūsų draugiškos šalies teritoriją. Žuvo du žmonės, priimkite mūsų užuojautą.

Kiek kartų Ukraina kalbėjo apie tai, kad teroristinė valstybė neapsiribos Ukraina. Lenkija, Baltijos šalys – tik laiko klausimas, kada Rusijos teroras žengs tolyn.

Turime pastatyti teroristą į vietą. Kuo ilgiau Rusija jaučia nebaudžiamumą, tuo daugiau grėsmės kils tiems, ką gali pasiekti rusų raketos“, – antradienio vakarą kalbėjo V.Zelenskis.

Plačiau skaitykite čia.

NATO nagrinėja oficialiai dar nepatvirtintus pranešimus, kad Rusijos raketų antradienį galėjo nukristi Lenkijos teritorijoje, ir glaudžiai bendradarbiauja su Varšuva, sakė vienas pareigūnas.

„Nagrinėjame šiuos pranešimus ir glaudžiai koordinuojame veiksmus su savo sąjungininke Lenkija“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs NATO pareigūnas.