Ką gaus Putinas?
Teigiama, kad Amerikos pasiūlyme Maskvai numatytas paliaubų susitarimas Ukrainoje, bet ne taika. Be to, tvirtinama, kad faktiškai būtų pripažinti Rusijos teritoriniai laimėjimai, atidedant šį klausimą 49 arba 99 metams.
Esą taip pat būtų panaikinta dauguma Rusijai taikomų sankciijų, o ateityje žadamas ir energetinio bendradarbiavimo atnaujinimas, t.y. Rusijos dujų ir naftos importas.
Pažymima, kad sąlygų pakete nėra garantijų, kad NATO nebus plečiama, nors Rusija pastoviai tai įvardija kaip būtiną derybų sąlygą.
Neva Maskva taip pat negavo pažado, kad sąjungininkės nustos tiekti karinę paramą Ukrainai.
Anot „Onet“, jei Maskva atmes pasiūlymą, net ir labiausiai Maskvai palankūs politikai turės atsisakyti bet kokių iliuzijų dėl galimybės pasiekti kompromisinį susitarimą su Rusija.
Ką reiškia abipusiai branduoliniai grasinimai?
Neaišku, ar Rusija priims minėtą pasiūlymą. Didėjanti įtampa tarp Vašingtono ir Maskvos privedė prie to, kad šalys apsikeitė branduoliniais graisnimais.
Pasak straipsnio, jei susitarimas būtų pasiektas, D.Trumpas padarytų labai didelių nuolaidų Rusijai, o V.Putinas sutiktų nutraukti karą nepasiekęs savo tikslų, todėl jiems naudinga tai iškomunikuoti taip, kad jie tai esą padarė esant grėsmei, jog JAV ir Rusija gali apsikeisti branduoliniais smūgiais.
„Priešingai nei atrodo logiška, įtampos didėjimas rodo, kad susitarimas yra arčiau nei toliau. Problema ta, kad Maskva pastaruoju metu vėl sugriežtino savo poziciją“, – pažymėjo „Onet“.
Straipsnio autoriai spėja, kad Maskva mano, kad D.Trumpas blefuoja ir neįves žadėtų apribojimų, kurie turėtų būti paskelbti pasibaigus ultimatumui rugpjūčio 8 d. Tuo tarpu Vašingtonas, savo ruožtu, mano, jog blefuoja Maskva, kuri iš tikrųjų panikuoja dėl sankcijų.
Ieškoma ženklų
Pasak straipsnio, apie tai, kad susitarimas yra įmanomas, liudija bent kelių žymių Europos politikų žodžiai. Liepos 30 d. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad „yra didelė tikimybė ir daug ženklų, rodančių, kad Rusijos ir Ukrainos karas artimiausiu metu gali būti sustabdytas“.
Savo ruožtu, Čekijos prezidentas Petras Pavelas interviu BBC pažymėjo, kad „jei Ukrainos išlikimo kaina yra tai, kad Rusija okupuos dalį šalies, tai yra priimtina kaina“.
„Onet“ susisiekė su Lenkijos užsienio reikalų ministru Radoslawu Sikorskiu, kuris į klausimą apie galimybę atnaujinti energetinį bendradarbiavimą su Rusija, atsakė: „Kada nors šis karas baigsis, o Rusija šimtus metų buvo Europos Sąjungos žaliavų šaltinis“.
Ministro pareiškimas yra diplomatiškas ir nekonkretus, tačiau straipsnyje tikinama, kad jis iš esmės patvirtinainformaciją, kad amerikiečių pasiūlymai yra labai toliaregiški.



