JAV kosmoso agentūra įjungė aukštesnę pavarą – laikinai NASA vadovaujantis Seanas Duffy ketvirtadienį pasirašė direktyvą, kuria siekiama kuo greičiau Mėnulyje įrengti branduolinį reaktorių.
„Norint užtikrinti būsimą Mėnulio ekonomiką, energijos gamybą Marse ir stiprinti JAV nacionalinį saugumą kosmose, privalome veikti greitai“, – pabrėžė S.Duffy, kurį prezidentas Donaldas Trumpas neseniai paskyrė vadovauti NASA.
Direktyvoje aiškiai įvardijamas grėsmingas fonas: Kinija ir Rusija planuoja savo reaktorių Mėnulyje iki 2030-ųjų vidurio, siekdamos kartu ten įkurti bazę. Jei jos suspėtų pirmos, anot S.Duffy, galėtų paskelbti nesiartinimo zoną, kuri stipriai apribotų amerikiečių veiksmų laisvę Mėnulyje.
Todėl veiksmai suplanuoti griežtai: per 30 dienų NASA turi paskirti atsakingą pareigūną, o per 60 dienų paskelbti kvietimą verslui teikti pasiūlymus. Reikalavimai aiškūs – reaktorius turi generuoti bent 100 kilovatų galios, o į kosmosą pakilti 2029-ųjų pabaigoje. Tiek elektros pakaktų 80-čiai JAV namų ūkių.
Techniniai iššūkiai – nemenki. Viena Mėnulio diena trunka daugiau nei 27 Žemės dienas, beveik keturias savaites: dvi šviesos, dvi tamsos. Per ilgas naktis vien saulės baterijomis neapsieisi – todėl reaktorius būtų gyvybiškai svarbus tiek įrangai, tiek žmonių buvimui.
Šiuo metu ir NASA, ir Kinijos bei Rusijos tyrimų dėmesys sutelktas į pietinį Mėnulio ašigalį – ten, kur krateriuose saulė niekada nepakyla virš horizonto, o šešėliai amžini.
NASA branduolinės energijos galimybėms dėmesio skyrė jau anksčiau – dar 2022 m. trys bendrovės gavo po 5 mln. dolerių pradiniams reaktorių projektams. Jie buvo kuklesni: po 40 kilovatų galios ir sv4r4 mažiau nei šešias tonas.
Dabartinis kursas – aiškus ženklas, kad NASA veiklą orientuoja į kosmoso užkariavimą. Tačiau tai daroma karpant lėšas robotiniams zondams, klimato tyrimams ir aviacijos technologijoms. Ironiška – net neaišku, kam konkrečiai Mėnulyje skirtas reaktorius bus naudojamas, pastebėjo „The New York Times“.
NASA planuoja pirmąjį nusileidimą pagal „Artemis“ programą 2027-aisiais. Tačiau skeptikų netrūksta – pagrindiniai komponentai, įskaitant „SpaceX“ kuriamą „Starship“ mėnuleigį, vis dar bandomi.
D.Trumpas siekia esminių pokyčių – vietoje tradicinės NASA raketos „Space Launch System“ ir įgulos kapsulės „Orion“, akcentuojamos komercinės raketos ir privatūs erdvėlaiviai.
Ilgalaikė stotis Mėnulyje – vis dar miglotoje ateityje, bet reaktorius būtų neįkainojamas per dvi savaites trunkančias naktis. Kol kas NASA neatskleidžia, kada tokios bazės idėja galėtų tapti realybe.
Tą pačią dieną S.Duffy pasirašė dar vieną direktyvą – šįkart apie skubų komercinių kosminių stočių, kurios po 2030 m. pakeistų senstančią Tarptautinę kosminę stotį, kūrimą. Keičiamas ir sutarčių sudarymo principas – daugiau lankstumo, mažiau biurokratijos.
NASA per artimiausias 60 dienų pradės rinkti pasiūlymus ir žada pasirašyti bent dvi sutartis.
„Lenktynės dėl kosmoso – oficialiai paskelbtos atidarytomis“, - rašo „The New York Times“.
-
Atradimas: Mėnulio paviršiuje glūdi trilijonų dolerių vertės tauriųjų metalų
-
Žemėje ką tik buvo neįprastai trumpa diena, tačiau greičiausiai prabėgsianti metų diena dar tik laukia
-
Popiežius žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje metinių proga paskambino Buzzui Aldrinui
-
Pastato dydžio asteroidas gali atsitrenkti į Mėnulį: kokios pasekmės laukia?
