Gruodžio pabaigoje dėl ekonominės suirutės įsiplieskę protestai tęsiasi iki šiol. Tarptautinė žiniasklaida gaudo naujienas iš protestuojančiųjų, kai žinioms pavyksta prasprūsti pro interneto ir kitų ryšių blokadą.
Nepasitenkinimas jau 47 metus Iraną griežta ranka valdančiu teokratiniu režimu įsižiebė ne dabar, o kur kas anksčiau. Tačiau iki šiol nei vienas šalyje vykęs protestas nebuvo sukėlęs tiek vertinimų, kad šįkart šalies aukščiausiojo dvasinio lyderio kontroliuojama šalis žlugs, kaip kad 2024 m. gruodį įvyko Sirijoje.
Benyaminas Darami Lietuvoje gyvena jau 9 metus. Magistro studijas Vilniaus universitete baigęs ir rinkodaros srityje dirbantis vyras pripažino išvykęs iš Irano dėl to, kad nematė jame jokios ateities nei savo šeimai, nei sau pačiam.
„Pamirškime tas kalbas apie naują gyvenimą, iššūkius ir nuotykius. Nemačiau jokios ateities savo šeimai ar sau. Iš vienos pusės Irane buvau laimingas: čia buvo draugai, šeima. Turėjau gerą automobilį. Dirbau tarptautinėje įmonėje. Tačiau visada jaučiau baimę. Baimę, kad susidursiu su kokia nors problema, iššūkiu, ir tai sugriaus mano gyvenimą.
Irane negalima pasitikėti medicinos sistema. Negalima pasitikėti teismais. Negalima pasitikėti policija. Išvykau, nes niekada negalėjau būti ramus, kad išlaikysiu tai, ką turiu“, – kalbėjo iranietis.
Kaip pavyzdį, kad būtų lengviau suprasti geležinio valdžios kumščio svorį paprastų žmonių kasdieniam gyvenimui, Benyaminas prisiminė COVID pandemiją: „Nuėjau į „Litexpo“ ir pasiskiepijau“. Tačiau ajatola Ali Khamenei neleido jokiai užsienio šaliai importuoti nė vienos vakcinos.
„Visur kitur pasaulyje COVID buvo sustabdytas, bet ne Irane. Dėl COVID praradau du geriausius draugus, ne todėl, kad jie buvo silpni ar sirgo kokia nors lėtine liga. Ne. Jie negalėjo laiku gauti vakcinos“, – kalbėjo jis.
Irane Benyaminas nebuvo jau 8 metus. Jis pripažino pasiilgęs savo šeimos, draugų, gatvių, net namo, kuriame užaugo.
„Aš negaliu ten važiuoti. Aš bijau. Bijau, kad eisiu ir mane sustabdys be jokios priežasties. Aš nieko nepadariau. Būdamas čia, neieškojau jokių problemų, tiesiog stengiausi gyventi normalų gyvenimą. Tačiau dabar aš pykstu. Aš velniškai pykstu, nes nežinau, kas vyksta mano šalyje, nežinau, kas vyksta su mano artimaisiais ar geriausiais draugais“, – atviravo Lietuvoje gyvenantis iranietis.
