„Tai – ryškus pareiškimas, su neaiškiomis praktinėmis pasekmėmis (sankcijos? žvalgybinė pagalba? JAV pajėgų statusas NATO rytiniame sparne?). Ypač D.Trumpo pažadų išspręsti jį per trumpą laiką kontekste ir pasirinkus taktiką nuolankiai diplomatijoje atliepti Kremliaus poziciją – bus sunku parduoti tai kaip sėkmės istoriją, ypač, jei būtų atsitraukiama net nepabandžius padidinti spaudimo Kremliui“, – komentavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Pasak jo, Paryžiuje Ukrainos atstovai pakartojo savo „raudonąsias linijas“. Nesutinkama su neutraliu statusu (NATO narystė turi likti „ant stalo“), kariuomenės dydžio ribojimais, okupuotų teritorijų pripažinimu. Taip pat siekiama realių saugumo garantijų bei karo belaisvių, civilių ir į Rusiją deportuotų vaikų sugrąžinimo.
Ukrainiečiai paliaubų užtikrinimui nenori ESBO misijos, kuri nebuvo sėkminga Donbase 2015–2022 m., taip pat atsisako JT taikos palaikymo operacijos. Lūkestis, kad paliaubas stebėtų JAV – amerikiečiai kol kas nesako nei taip, nei ne, nors tokią misiją įsivaizduoti kol kas sunku.
„Visgi ir JAV, ir Ukraina, ir Europos šalys palaiko visaapimančių paliaubų idėją, kurią de facto atmetė Rusija, nes bet kokie tarpiniai susitarimai yra praktiškai neįgyvendinami“, – atkreipė dėmesį analitikas savo apžvalgoje socialiniame tinkle „Facebook“.
