Suprasti akimirksniu
Prieš septynetą metų net įsivaizduoti buvo sunku, kad kažkas tokiu būdu imtų dalintis pasaulį. Šiandieną jau nereikia įsivaizduoti – galima netgi stebėti.
Nupučiam dulkes nuo 1823 metų Monroe doktrinos. Ten rašoma apie neformalias JAV interesų zonas. Iš esmės tai buvo žinutė Europai – „palikit ramybėje Amerikos kontinentą, nes šis regionas svarbus JAV saugumui“.
Vis tik daugelis Lotynų Amerikos šalių tai priėmė ne kaip saugumo garantiją, o kaip JAV pretenzijas dominuoti visame žemyne.
Tie, kurie mano, kad Monroe doktrina kalba apie JAV pretenzijas visam Vakarų pusrutuliui, yra neteisūs.
O štai JAV pretenzijos į Grenlandiją jau išeina iš Monroe „apetito“ ribų. Bet Baltųjų rūmų atstovas, komentuodamas D.Trumpo siekius kontroliuoti Grenlandiją, tai grindė JAV įsipareigojimais NATO.
Įžeidu ir mažų mažiausiai nesąžininga vadinti danus „blogais sąjungininkais“.
Iš viso to „išplaukia“ dvi žinutės. Gera, kad neišsižadama įsipareigojimų NATO ir tuo patvirtinami teisiniai įsipareigojimai visai NATO teritorijai – vadinasi ir mums. Ir bloga žinia, kad be jokių skrupulų kėsinamasi į suverenią kitos NATO sąjungininkės Danijos Karalystės teritoriją. Danija visuomet buvo bene ištikimiausia JAV sąjungininkė Europoje. Netgi tam, kad nedubliuotų NATO, 1993 m. išsiderėjo išimtį Mastrichto sutartyje ir nedalyvavo bendroje ES gynybos politikoje. Ir tik 2022 metais, po Rusijos invazijos Ukrainoje prie jos prisijungė. Įžeidu ir mažų mažiausiai nesąžininga vadinti danus „blogais sąjungininkais“.
Jei yra abejonių dėl Danijos gebėjimo užtikrinti Grenlandijos atsparumą Rusijos ir Kinijos įtakai, visuomet galima pagelbėti, juk tai NATO teritorija. Galima dislokuoti ten papildomas pajėgas. Pagal Gynybos bendradarbiavimo susitarimą, JAV šiuo metu naudojasi trimis Oro pajėgų bazėmis pagrindinėje Danijos teritorijoje ir viena baze šiaurės vakarų Grenlandijoje.
Beje, panašūs susitarimai pasirašyti tarp JAV ir kitų Šiaurės šalių. Pagal analogiškus susitarimus JAV gali naudotis 12 karinių teritorijų Norvegijoje, 15 Suomijoje, 17 Švedijoje. NATO narė Islandija, kaip žinoma, apskritai neturi kariuomenės. Bet iki 2006 metų JAV pajėgos buvo nuolat dislokuotos Keflaviko oro pajėgų bazėje ir iš ten pasitraukė islandams gana netikėtai. Jei pageidautų – galėtų sugrįžti.
„JT Rusijos karo akivaizdoje parodė visišką savo neįgalumą“
Šiuo metu tenka naujai vertinti susiklosčiusią pasaulio tvarką. Jungtinės Tautos pastarojo Rusijos karo akivaizdoje parodė visišką savo neįgalumą. Sunku pasakyti, kiek dar realiai veikia JT Chartija. Vientisumo, vienybės, gebėjimo veikti efektyviai ir laiku jau kurį laiką trūksta tiek ES, tiek ir NATO.
Kaltinome Rusiją pretenzijomis keisti pasaulio tvarką. Cituojant Putiną, „Rusija nesiekia keisti Pasaulio tvarkos, ji siekia tą tvarką įtvirtinti“.
Jei Amerika savo veiksmais palengvins Rusijai šią užduotį – subyrės tai, ką vadinome liberalia pasaulio tvarka su visomis po 1945 metų sukurtomis demokratinėmis institucijomis.
Taigi, mes, europiečiai, turime užsibrėžti sau linijas, kurių peržengti negalime. Jei Jungtinės Tautos su savo Saugumo Taryba ir išimtinėmis agresorių teisėmis vetuoti visus sprendimus subyrės, tai Jungtinių Tautų Chartijos principai privalo būti išsaugoti kitomis formomis ir kitose, atgimusiose organizacijose. Tam, kad iš naujo būtų sukurta tokia organizacija, reikia politinės lyderystės.
Europai likimas lėmė būti tuo branduoliu, kuris sugebėtų apsaugoti pamatines žmogaus teises, demokratijos vertybes ir tarptautinę teisę, grindžiamą valstybių lygiateisiškumu ir pagarba suverenitetui. Lygiai tokios pat lyderystės reikia ES, kad ją apsaugotų nuo erozijos ir neefektyvumo. Reikia lyderystės NATO, kad išsaugoti transatlantinę vienybę. Užduotys nelengvos, bet, jei su jomis nesusidorosime – patys atsidursime tų „dalybų“ meniu.
Monreo doktrina apibrėžė JAV interesus XIX amžiuje. Bet dabar XXI amžius ir NATO aljanso nubrėžtos teisinių ir saugumo interesų ribos privalo būti išsaugotos ir apgintos.
Visų šitų sudėtingų procesų „lakmuso“ reakcija ir prioritetas šiuo metu – būtinumas apginti nuo Rusijos agresijos Ukrainą. Tik įveikus šią užduotį, galima projektuoti ateities reformas. Kitu atveju, projektuos ar „įtvirtins“ kiti.
