Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras rašo, kad pastaruoju metu informacinę erdvę ne tiek Ukrainoje, kiek Rusijoje „supurtė“ du įvykiai: kaltinimai buvusiam artimam Volodymyro Zelenskio bendražygiui Andrijui Jermakui ir buvusios prezidento atstovės spaudai Julijos Mendel interviu Tuckeriui Carlsonui.
„Abu įvykiai pasirodė vienu metu, abu nukreipti asmeniškai prieš Zelenskį ir tapo tarsi gražiai įpakuota dovanėlė Rusijos propagandos mašinai.
Kažko panašaus buvo galima tikėtis, nes jau kurį laiką sklandė gandai, kad, štai, „artėja dideli failai“, slaptas kompromatas ir kitokia žalinga informaciją apie Ukrainos prezidentą. Buvo gandų, kad šio darbo gali imtis netgi JAV administracija, neapsikentus dėl Zelenskio nesukalbamumo“, – pažymėjo L.Linkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad patys rusai panašius ėjimus darė nuolat, tik pastaruoju metu kiek pakeitė toną: „Matyt, ne iš gero gyvenimo, jei netgi Putinas pavadino taip nekenčiamą kaimyninės šalies vadovą „ponu Zelenskiu“.
„Ir dar apsimetė, kad (yra – red.past.) pasiruošęs su juo tiesiogiai derėtis. Bet reikia derybom tinkamo fono, reikia „propagandinės artilerijos palaikymo“, – pridūrė diplomatas.
Ta pačia proga, kaip pastebi L.Linkevičius, labai tiko paskleisti informaciją, kad specialiosios tarnybos neva žino visą tiesą ir todėl Vakarai greitai nusisuks nuo Ukrainos.
Nebūtų labai solidu ir atsakinga aptarinėti visokius gandus, bet kai jau jie pildosi, būtina atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus, rašo ambasadorius.
„Kaltinimai, sąmokslo teorijos, nepatikrintų arba sunkiai patikrinamų faktų skleidimas iš neva patikimų šaltinių – standartinis priešiškų jėgų ir politinių oponentų veikimo būdas ir klasikinis informacinio karo bruožas.
Kodėl būtent dabar atsirado būtinybė bjauriausiu būdu „atskleisti tiesą" apie Zelenskį didžiausiam Ukrainos „draugui" Carlsonui?
Kodėl Mendel dar prieš karą palikusi tarnybą Ukrainos prezidentūroje, dedasi žinanti netgi slapčiausias derybų su Rusija detales, nors niekada nebuvo net arti derybų proceso? Kodėl būtent dabar nusprendė netylėti ir būtent dabar ragina Ukrainą susitelkti ties Rusijos reikalavimais, nes kitu atveju Ukraina bus sunaikinta.
Kodėl taip kruopščiai atkartoja Kremliaus ( ir ne tik Kremliaus) kaltinimus, kad neva Zelenskis yra pagrindinė kliūtis siekiant taikos susitarimo? Dar gerai kad pamini, jog ir „Putinas taip pat yra blogis“.
Kodėl būtent dabar, kai Ukraina pradėjo jaustis tvirčiau, užtikrinčiau ir apskritai labiau pasitiki savo jėgomis?“, – piktinosi buvęs ministras.
Kaip ne pirmą kartą pabrėžė L.Linkevičius, nereikia „nurašyti’ Rusijos, jos agresyvumo, potencialo ir gebėjimo tęsti žudymus bei karą.
„Bet negalima nematyti ir to, kad Ukraina praktiškai uždarė savo dangų nuo Rusijos oro atakų, sunaikina apie 90 proc. priešo dronų. Ukraina jau tampa saugumo tiekėja, ne tik vartotoja, savo oro gynybos technologijomis padeda Artimųjų Rytų šalims, intensyvina karinį bendradarbiavimą ne tik su NATO, kas neturėtų stebinti, bet netgi su Azerbaidžanu, kas varo į neviltį Kremliaus propagandos ruporus ir visokius karinius tinklaraštininkus“, – išdėstė ambasadorius.
Antradienį Varšuvoje vykusioje konferencijoje ministras A.Sybiha pareiškė, kad artėja tas metas, kai šiame išsekimo kare laikas taps Ukrainos sąjungininku.
Nors tai skamba kaip kiek pernelyg optimistinis pareiškimas, bet anksčiau, pripažįsta jis, nieko panašaus (iš Ukrainos – red.past.) neteko girdėti.
„Ir iš tiesų, tie, kas Rusijoje dar neprarado galimybės sveikiau mąstyti, turėjo suprasti, kad Rusija niekada nenugalės Ukrainos, niekada nepaims Kyivo, nepakeis ten valdžios. O be Ukrainos niekada vėl netaps imperija“, – rėžė ambasadorius.
L.Linkevičius mano, kad, nepaisant pagalbinės finansinės pagalvės dėl JAV karo Irane ir kylančių naftos kainų, nepaisant atšauktų kai kurių JAV sankcijų, „Rusijos ekonomika toliau negrįžtamai braška“.
„Nepaisant to, kad savų karių gyvybės Rusijoje seniai nelaikomos didele vertybe, bet faktas, kad jų žūva fronte daugiau, negu sugebama mobilizuoti, taip pat verčia sunerimti. Kai nesiseka karo fronte – reikia pasitelkti ginklus propagandiniame kare. Tik, gaila, nepadės“, – reziumavo jis.



