34 puslapių dokumentas, pirmasis nuo 2022 metų, kritikuoja JAV partnerius nuo Europos iki Azijos už tai, kad jie pasikliauja ankstesnių administracijų subsidijomis savo gynybai.
Naujausiame dokumente partneriai raginami „ryžtingai keisti požiūrį, prioritetus ir toną“ – tai iš esmės atvira išvada, kad Vašingtono sąjungininkai turės prisiimti didesnę naštą prieš grėsmes iš tokių valstybių kaip Rusija ir Šiaurės Korėja.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
„Visiškai sutinku su vyraujančiais vertinimais, kad JAV dėmesys, fizinis buvimas, pagrindinė atsakomybės našta už Europos saugumą tolygiai mažės. Ir tai neturėtų labai stebinti, nes D.Trumpo administracija apie tai kalba nuo pat pradžios.
Ką tai reiškia konkrečiai, taip pat puikiai suprantame. Matomai, mažės nuolatos dislokuotų JAV pajėgų Europoje. JAV drastiškai nepasitrauks iš savo karinių bazių, bet nuolatinis pajėgų buvimas tikriausiai bus pakeistas rotacinėmis pajėgomis. Pajėgos bus perdislokuotos ten, kur to reikalaus JAV nacionaliniai interesai. Pastarųjų įvykių kontekste kaip pavyzdį galima paminėti Grenlandiją, kuri nurodoma dokumente net kelis kartus. Pagaliau, ši teritorija jau dabar tiesiogiai minima kaip galimybė ten dislokuoti karines – technines priemones, susijusias su D.Trumpo proteguojama „Auksinio kupolo“ JAV priešraketinės gynybos sistema.
Apskritai dabartinė JAV administracija nevengia aštrios kritikos Europai. Bet dokumente pabrėžiama, kad Europos pajėgumai yra daug galingesni, nei iki šiol. Vien Vokietijos ekonomika yra stipresnė, negu Rusijos. Europiečiai „tvirtai pasirengę prisiimti pagrindinę atsakomybę už įprastinę Europos gynybą“. Gal tuo galima paaiškinti neseniai nuskambėjusias JAV ambasadoriaus NATO užuominas, kad jis matytų ateityje, kad tradiciškai JAV generolo užimama NATO ginkluotųjų pajėgų Europoje vado pozicija būtų perleista europiečiams. Vokietijos nuostabai jis tuomet paminėjo būtent vokiečius“, – vertina L.Linkevičius.
Jis akcentuoja, kad šis dokumentas skiriasi nuo 2022 m. paskelbtos strategijos, kai tuo metu prezidentu buvo Joe Bidenas.
„Kinija nebėra apibūdinama kaip pagrindinė priešininkė. JAV tikslas nėra nei dominuoti, nei slopinti, nei pažeminti Kinijos. D.Trumpas siekia „stabilios taikos, sąžiningos prekybos ir pagarbių santykių su Kinija“. J.Bideno strategija pabrėžė paramą Taivaniui, o dabartiniame dokumente Taivanis apskritai net nepaminėtas. Štai kur radikalus posūkis“, – rašo L.Linkevičius.
Buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pabrėžia, kad paskelbtas ne visas dokumentas.
„Negalima nepaminėti, kad viešai paskelbti tik 34 puslapiai dokumento. Kas slypi „slaptojoje dalyje“ galbūt bent dalinai pamatysim po konkrečių ir praktiškų JAV veiksmų“, – rašo L.Linkevičius.
