Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos generolai žūsta dėl raketinių smūgių, dronų atakų, automobilių sprogimų, avarijų ir veiksmų fronte metu.
Remiantis Europos žvalgybos šaltinio duomenimis, šie nuostoliai didina įtampą tarp Rusijos kariuomenės ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – įtakingos specialiosios vidaus tarnybos, kuri yra sovietinio Valstybės saugumo komiteto (KGB) tęsinys.
„Tarp Rusijos jėgos struktūrų egzistuoja vidiniai prieštaravimai. Kariškiai nori, kad FSB užtikrintų fizinę Rusijos generolų apsaugą, tačiau FSB nenori prisiimti atsakomybės už kariškius“, – paaiškino leidinio šaltinis.
Jo teigimu, šis konfliktas įkūnija gilesnę konkurencinę kovą sistemos viduje, kur specialiosios tarnybos tradiciškai užima labiau privilegijuotą padėtį nei ginkluotosios pajėgos.
„Tai tęsiasi dar nuo sovietinių laikų. Specialiosios tarnybos nemėgsta kariškių, o kariškiai nemėgsta specialiųjų tarnybų“, – pridūrė pašnekovas.
Su Europos žvalgybos tarnybomis susijęs asmuo sakė, kad Rusijos generolų nužudymai yra reikšmingi ne tik dėl operatyvinių nuostolių, bet ir dėl psichologinio poveikio Rusijos kariuomenei.
„Putinas supranta, kad iškilių Rusijos generolų netektis gali paveikti Rusijos kariuomenės kovinę dvasią, kuri, Rusijos požiūriu, ir taip yra žema“, – pažymėjo jis.
Tarp elito – generolai vargingiausi
Pasak Rusijos opozicijos politikos veikėjo Maksimo Kaco, pagrindinis prieštaravimas yra tas, kad karas padidino kariuomenės svarbą mūšio lauke, o politinė sistema Maskvoje, kaip ir anksčiau, generolus laiko potencialia grėsme.
Dėl to Kremlius atsidūrė paradoksalioje situacijoje: kariuomenei reikia patyrusių vadų, kad karas galėtų tęstis, tačiau sistemoje dominuojančios specialiosios tarnybos nenori prisiimti atsakomybės už jų apsaugą.
M.Kacas pažymėjo, kad kariai ilgą laiką buvo pažeidžiamoje padėtyje Rusijos valdžios struktūroje.
„FSB Rusijoje yra didžiausia ir įtakingiausia saugumo organizacija, pats Putinas yra išaugęs iš šios sistemos. Tuo tarpu kariuomenė visada buvo šių žmonių vertinama kaip grėsmė“, – kalbėjo jis.
Opozicijos politikas pastebėjo, kad Kremlius istoriškai bijojo populiarių karinių veikėjų, nes kariuomenė – viena iš nedaugelio institucijų, galinčių mesti iššūkį politinei valdžiai.
„Jūs nerastumėte Rusijos kariškių aukštuose valstybės postuose. Nuo Stalino laikų jie bijojo kariuomenės. Kiekvieną kartą, kai pasirodo palyginti žinoma karinė asmenybė, turinti savo vardą, jie kažkaip su tuo susitvarko – teisiškai, kaip su Prigožinu, arba kaip su kitais generolais. Rusijoje nėra tokios sąvokos kaip populiarus generolas“, – nurodė M.Kacas.
-
Iš Krymo gyventojų – skundų lavina Putinui: liko be darbo, pinigų ir elektros
-
Zelenskis pasišaipė iš Putino svajonės gauti Donbasą
-
Rusijos elitas pasirengęs nešti kudašių: „Kiekvienas galvoja, kaip išsiimti pinigus ir išvykti“
-
Penkti karo metai, o Kremliaus naratyvai nesikeičia: ne, Vakarai su Rusija nekariauja
-
Po brutalios atakos prieš Kyjivą prabilo Kremlius
Pasak jo, net karo metu, kai būtų galima tikėtis kariškių statuso pakilimo, Vladimiro Putino sistema išlaiko kariuomenės politinį silpnumą.
„Kariuomenė nedalyvauja sprendimų priėmime. Dabar ji finansuojama, bet visi pinigai skiriami karui. Generolai turtingi, bet ne tokie, kaip ministrai ar FSB pareigūnai. Elito tarpe jie yra vargingiausi“, – pridūrė jis.
