Dronų smūgių kampanija, kuri sukrėtė 9 iš 10 didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų, taip pat gynybos pramones įmones Voroneže, Volgograde ir Tulos srityje, tik sustiprina Rusijos pareigūnų paniką, kurie jau ir taip laužo galvas, kaip išlaikyti ekonomiką ir subalansuoti biudžetą, kurio deficitas sausio–gegužės mėnesiais viršijo 6 trilijonus rublių (67,7 mlrd. eurų).
„Akivaizdu, kad nėra pakankamai oro gynybos sistemų, kad apsaugotume mūsų infrastruktūrą, – vienas Maskvos verslininkas pripažino laikraščiui „The Washinton Post“ . – Niekas nežino, ką daryti, kad padidintume gamybą. Tai siaubinga situacija, kurios Putinas ir jo artimiausias ratas, atrodo, nesitikėjo. Jie nesiruošė ilgam karui ir nėra pasirengę dronų karui.“
Straipsnyje pažymima, kad Ukrainos smūgių kampanijos plėtra, kelianti grėsmę dėl Krymo blokados ir iššaukusi didžiausią šalies istorijoje degalų krizę, sutampa su blogėjančia geopolitine situacija.
„Pavojaus signalai“
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, pagyrė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, taip pat pirmą kartą pasirašė Didžiojo septyneto (G-7) deklaraciją, kurioje buvo kalbama apie paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui. Visi šie žingsniai yra akivaizdūs „pavojaus signalai“, mano kitas leidinio šaltinis, artimas Rusijos diplomatiniam ratui.
Ekonomines problemas dar labiau padidins krentančios naftos kainos: po JAV ir Irano susitarimo vieno barelio rusiškos „Urals“ naftos kaina nukrito iki 50 JAV dolerių, tuo tarpu Finansų ministerijai gyvybiškai svarbu rasti lėšų karinėms išlaidoms padidinti, kurioms pirmąjį ketvirtį buvo skirta kas antras iš biudžeto išleistas rublis ir du trečdaliai į jį surinktų mokesčių.
Atsižvelgiant į milžinišką deficitą ir beveik išeikvotą Nacionalinį gerovės fondą, vyriausybė ims daugiau skolintis – o tai, savo ruožtu, paskatins infliaciją, „The Washinton Post“ sakė buvęs aukšto rango finansų sektoriaus pareigūnas.
Naujas eskalacijos ciklas
Vis dėlto V.Putinas vargu ar pasiduos spaudimui ir, greičiausiai, ieškos būdų sustiprinti atsakomuosius smūgius Ukrainai, pastebima straipsnyje.
„Atrodo, kad mus laukia naujas eskalacijos ciklas“, – pridūrė pašnekovas, artimas Rusijos diplomatams.
Verslo bendruomenėje auga nuogąstavimai, kad valstybė ieškos būdų pasinaudoti privačių asmenų santaupomis, kad apmokėtų karą. Gandai apie indėlių konfiskavimą, sklandantys nuo 2024 m. pabaigos, birželį įgavo netikėtą tęsinį, kai Rusijos komunistų partijos pirmininkas Genadijus Ziuganovas staiga pasiūlė „mobilizuoti“ bankuose esančius gyventojų ir įmonių pinigus.
Ir nors vėliau jis atsiribojo nuo savo pareiškimų, tai nepadėjo numaldyti baimės.
„Vyriausybė gali bandyti gauti pinigų bet kokiomis priemonėmis. Kiekvienas galvoja, kaip išsiimti pinigus ir išvykti“, – žurnalistams teigė vienas Rusijos sostinės verslininkas.
Pasirengimo trūkumas yra būdingas V.Putino sistemai, kurioje viskas grindžiama jo dominuojančiu vaidmeniu, o valdžios šakų tarpusavio koordinavimas yra menkas, atkreipė dėmesį Tatjana Stanovaja, „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos studijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja.
„Tai amžina Rusijos valdžios problema“ ir „rimtas išbandymas Rusijos ekonomikai bei gyventojams“, pabrėžė ekspertė.
„Lieka neaišku, ar jie turi veiksmų planą ar supratimą, kaip elgtis šioje situacijoje“, – pridūrė ji.