Rezoliucija buvo priimta 130 balsų „už“, tai yra gerokai daugiau nei du trečdaliai balsų, kurių pagal Konstituciją reikia 163 narių parlamento rūmuose.
51 metų prezidentas nesutiko su besiplečiančiais reikalavimais atsistatydinti.
Prezidentūra atmetė šį parlamentarų sprendimą kaip „neturintį jokio teisinio pagrindo“, o keliomis valandomis anksčiau A. Rajoelina, kurio buvimo vieta nežinoma, dekretu paleido nacionalinę asamblėją, kad užkirstų kelią sesijai.
Aukštasis Konstitucinis Teismas dar turi patvirtinti balsavimą dėl nušalinimo.
Netrukus elitinis Madagaskaro karinis dalinys pranešė naujienų agentūrai AFP, kad perėmė valdžią šalyje.
„Mes perėmėme valdžią“, – sakė karinio dalinio CAPSAT vadovas pulkininkas Michaelas Randrianirina (Maiklas Randrianirina), perskaitęs pareiškimą prie vyriausybės pastato.
Jis teigė, kad dalinys įsteigs komitetą, kurį sudarys kariuomenės, žandarmerijos ir nacionalinės policijos pareigūnai.
„Galbūt laikui bėgant į jį bus įtraukti vyresnieji civiliai patarėjai. Būtent šis komitetas vykdys prezidento darbą“, – savo pareiškime teigė M. Randrianirina.
„Tuo pačiu metu, po kelių dienų, mes įsteigsime civilinę vyriausybę“, – sakė jis.
CAPSAT atliko svarbų vaidmenį per 2009 metų perversmą, po kurio A. Rajoelina pirmą kartą atėjo į valdžią.
Vėliau Madagaskaro prezidentūra pareiškime pasmerkė dalinio tvirtinimą esą perėmus valdžią kaip „akivaizdų mėginimą įvykdyti valstybės perversmą“ ir teigė, kad A. Rajoelina „toliau eina savo pareigas ir užtikrina konstitucinės tvarkos bei nacionalinio stabilumo palaikymą“.
Buvęs sostinės Antananaryvo meras A. Rajoelina vėlai pirmadienį pranešė, kad po pasikėsinimų į jo gyvybę slepiasi „saugioje vietoje“, tačiau neatskleidė savo buvimo vietos.
Protestai prasidėjo rugsėjo 25 dieną, o lūžį pasiekė savaitgalį, kai maištaujantys kariai ir saugumo pajėgos, įskaitant CAPSAT, prisijungė prie demonstrantų ir ragino prezidentą bei kitus vyriausybės ministrus atsistatydinti.
