Vis dėlto paradui Kremlius tebeskiria išskirtinę reikšmę. Gegužės 9-oji Rusijoje seniai nebėra vien Antrojo pasaulinio karo aukų pagerbimo diena. Per du Vladimiro Putino valdymo dešimtmečius ji virto politiniu ritualu, kuriame susipina sovietinės nostalgijos, revanšizmo ir šiuolaikinės Rusijos imperinių ambicijų naratyvai.
Kodėl Pergalės diena tapo vienu svarbiausių Kremliaus propagandos instrumentų ir ką apie dabartinę Rusijos būklę pasako šių metų paradas, aiškinomės su dezinformacijos analitiku Nerijumi Maliukevičiumi.
Šiemet Vladimiro Putino kruopščiai režisuojamą Pergalės dienos spektaklį kaip niekada gadina Ukraina. Kol Maskva ruošiasi demonstruoti tariamą istorinę didybę, Kyjivas primena nemalonią realybę – Rusija jau ketvirtus metus klimpsta kare, kurį pati pradėjo ir kurio negali laimėti.
N.Maliukevičius akcentuoja, kad Gegužės 9 Rusijoje yra ne šiaip šventė – tai V.Putino ilgus metus kruopščiai konstruojamo neosovietizmo ašis.
„Vladimirui Putinui Gegužės 9-oji yra centrinė jo kuriamo pasakojimo ir galios projekcijos dalis. Sovietinės didybės bei pergalės simbolika tapo neatsiejama dabartinės Kremliaus valdžios tapatybės dalimi.
Pergalės diena ilgainiui virto savotiška jungiamąja ašimi tarp sovietinės praeities didybės ir dabartinės Rusijos galios ambicijų. Būtent per šį pergalės naratyvą Putinas mėgina susieti šiandienos Rusiją su Sovietų Sąjungos mitu apie nenugalimą valstybę“, – aiškino N.Maliukevičius.
Universalus priešas – nacizmas
Paklaustas, kiek pavojingas ir eksportuojamas yra Kremliaus kuriamas „kovos su nacizmu“ naratyvas, N.Maliukevičius teigė, kad Rusijos propagandoje nacizmo vaizdinys tapo universaliu blogio simboliu, naudojamu prieš bet kurį Kremliaus pasirinktą priešą.
„Sovietinėje ir šiandieninėje Rusijos mitologijoje nacizmo vaizdinys yra archajiškas blogio simbolis. Devintajame dešimtmetyje ir po Sovietų Sąjungos žlugimo „nacistais“ buvo vadinami Baltijos šalių nepriklausomybės siekiai, vėliau – Gruzija po 2008 metų karo, dabar – ukrainiečiai. Iš esmės bet kuris simbolinis Kremliaus priešas tampa „nacistu“, nes Rusijos kolektyvinėje sąmonėje Antrojo pasaulinio karo pergalė pateikiama kaip absoliutaus gėrio triumfas prieš absoliutų blogį“, – aiškino jis.
Anot analitiko, šis vaizdinys Rusijos visuomenėje yra itin giliai įsišaknijęs ir perduodamas iš kartos į kartą per sovietinę kino industriją, karo filmus bei istorinę propagandą.
„Reikia suprasti, kokio masto emocinis ir kultūrinis krūvis slypi šiame naratyve. Sovietinė filmografija, karo mitologija ir istorinė propaganda dešimtmečius formavo nacisto kaip absoliutaus blogio archetipą. Todėl šis simbolis iki šiol labai efektyviai mobilizuoja visuomenę“, – sakė N.Maliukevičius.
Komentuodamas Kremliaus pastangas vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ pateikti kaip Antrojo pasaulinio karo tęsinį, ekspertas atkreipė dėmesį į vidinius šio pasakojimo prieštaravimus.
„Viena vertus, Kremlius bando kurti įspūdį, kad vyksta egzistencinė gėrio ir blogio kova, savotiškas Antrojo pasaulinio karo tęsinys. Tačiau kartu vengia žodžio „karas“ ir vartoja sumenkintą „specialiosios operacijos“ terminą. Tai gana paradoksalus ir vienas kitam prieštaraujantis pasakojimas“, – teigė jis.
Pasak N.Maliukevičiaus, Rusijos propaganda šį karą pateikia ne kaip konfliktą su Ukraina, o kaip platesnę civilizacinę kovą prieš Vakarus.
„Rusijos auditorijai aiškinama, kad kovojama ne tik su ukrainiečiais, bet ir su NATO, Vakarais, o kartais net su vadinamaisiais „satanistais“. Į šį naratyvą įtraukiama ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios retorika, todėl visa tai įgauna beveik mitologinės kovos tarp gėrio ir blogio pavidalą“, – sakė analitikas.
Vis dėlto, anot jo, būtent dėl šių prieštaravimų Kremliaus pasakojimas tampa fragmentiškas ir persmelktas dviprasmybių.
„Vienu metu tai pateikiama kaip milžiniška civilizacinė kova, tačiau kartu draudžiama ją vadinti karu. Todėl šiame naratyve labai daug vidinių prieštaravimų ir dirbtinumo“, – apibendrino N.Maliukevičius.
Sakralinė kova prieš blogį
N.Maliukevičius teigė, kad Kremliaus propaganda ilgainiui pati save įstūmė į kraštutinę, juodai baltą pasaulio matymo logiką, kurioje nebelieka vietos niuansams ar kompromisams.
„Galime iš to šypsotis, tačiau tai yra agresyvios propagandos pasekmė. Kai nuolat naudojami kraštutiniai, apokaliptiniai vaizdiniai, galiausiai pasaulis pradedamas vaizduoti kaip absoliutaus gėrio ir absoliutaus blogio susidūrimas – rojus prieš pragarą, angelai prieš demonus“, – sakė jis.
Anot analitiko, būtent todėl Rusijos valdžios ir Kremliaus remiamų veikėjų retorikoje vis dažniau atsiranda religiniai bei mistiniai motyvai.
„Putino aplinkos ir Rusijos Ortodoksų Bažnyčios retorikoje Vakarai jau tiesiogiai vadinami „satanistais“. Tai nėra metafora ar ironija – tokią kalbą viešai naudoja tiek Rusijos pareigūnai, tiek, pavyzdžiui, Ramzanas Kadyrovas. Tokiu būdu karas pateikiamas kaip banali gėrio ir blogio kova“, – aiškino N.Maliukevičius.
Pasak jo, tokia propaganda neišvengiamai naikina bet kokį sudėtingesnį realybės suvokimą.
„Kai pasirenkama tokia agresyvi propagandinė kalba, nebelieka vietos niuansams, atspalviams ar sudėtingesniam situacijos vertinimui. Viskas redukuojama į primityvią sistemą“, – teigė jis.
Aplink vieni nacistai
Kalbėdamas apie Kremliaus bandymus ukrainiečius pristatyti kaip „nacistus“, analitikas pažymėjo, kad karo pradžioje šis naratyvas atrodė dirbtinis net pačiai Rusijos auditorijai, nes ukrainiečiai ilgą laiką buvo vaizduojami kaip „broliška tauta“. Vis dėlto ilgainiui šis pasakojimas buvo sėkmingai eksportuotas ir į dalį užsienio auditorijų.
„Tokie naratyvai veikia todėl, kad jie pataiko į jau egzistuojančias baimes ir istorinius mitus kitose visuomenėse. Vakaruose vis dar gajus Antrojo pasaulinio karo suvokimas, kuriame Sovietų Sąjunga buvo matoma kaip sąjungininkė kovoje prieš nacizmą. Rusijos propaganda tuo aktyviai naudojasi“, – aiškino N.Maliukevičius.
Anot jo, Kremliaus žinutės taip pat randa atgarsį tarp dalies kraštutinių politinių grupių Vakaruose.
„Tai rezonuoja ir su tam tikromis kraštutinės kairės simpatijomis. Net šiandien kai kuriose Europos šalyse galima matyti sovietinę simboliką ar romantizuotą požiūrį į Sovietų Sąjungos vaidmenį. Propaganda ieško auditorijų, kurios jau yra linkusios priimti tokius pasakojimus“, – sakė analitikas.
Jis pridūrė, kad propagandos plitimui padeda ir žmonės, kurie nekritiškai atkartoja Kremliaus naratyvus.
„Šaltojo karo metais tam buvo vartojamas terminas „naudingi idiotai“ – žmonės, kurie nesigilina į informaciją, tačiau perima propagandinius šablonus ir vėliau juos platina savo informacinėse erdvėse. Taip propaganda organiškai įsitvirtina skirtingose visuomenėse“, – teigė N.Maliukevičius.
Branduolinis patriotizmas
Komentuodamas vis radikalesnes Pergalės dienos propagandos formas – nuo karinių paradų darželiuose iki militarizuotų vaikų renginių – N.Maliukevičius teigė, kad tokie vaizdai iš šalies gali atrodyti groteskiški, tačiau pačioje Rusijoje jie tampa natūralia propagandinės sistemos dalimi.
„Visuomenei, kuri nuolat laikoma egzistencinės kovos būsenoje, tai neatrodo kažkas išskirtinio. Tokia yra ilgalaikė propagandos pasekmė – ji tampa vis radikalesnė, vis labiau binarinė, todėl jai reikia vis agresyvesnių ir šokiruojančių vaizdinių tam pačiam pasakojimui palaikyti“, – aiškino jis.
Anot analitiko, militarizuoti vaikų renginiai ar vadinamasis „Nemirtingasis pulkas“ tampa ne tik propagandos priemone, bet ir savotišku visuomenės savipateisinimo mechanizmu.
„Kai visuomenė vienaip ar kitaip pritaria agresijai prieš kaimyninę valstybę – viešai ar tyliai – atsiranda ir psichologinis poreikis pateisinti savo dalyvavimą tame procese. Tokie propagandiniai ritualai tampa būdu paaiškinti sau, kodėl ši kova esą yra būtina ir teisinga“, – sakė N.Maliukevičius.
Ukraina gadina vakarėlį
Prieš pat Pergalės dienos iškilmes, Rusija vienašališkai paskelbė paliaubas. Tylos režimą paskelbė ir Ukraina, tačiau jau dabar aišku, kad Rusija jo nesilaikė. Dar labiau žibalo į ugnį papylė tai, kad gegužės 4-osios naktį Maskvą atakavo bepiločiai orlaiviai.
Jie apgadino daugiaaukštį pastatą Mosfilmovskajos gatvėje. Ši vieta yra už 6 km nuo Kremliaus, kur ruošiamasi itin kukliam gegužės 9-osios šventimui. Spėliojant, ar Ukraina galėtų imtis priemonių, nutaikytų prieš šventinį paradą, rusai puolė grasinti iš anksto.
Kremlius pagrasino „masiniu raketų smūgiu“ Kyjivui, jei Ukraina pažeis Pergalės dienos paliaubas.
„Vadovaujantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino sprendimu, paskelbtos paliaubos 2026 metų gegužės 8–9 dienomis (…) Tikimės, kad Ukrainos pusė paseks šiuo pavyzdžiu“, – skelbė Rusijos gynybos ministerija valstybės remiamoje susirašinėjimo programėlėje „MAX“.
„Jei Kyjivo režimas bandys įgyvendinti savo nusikalstamus planus sutrikdyti Pergalės Didžiajame Tėvynės Kare 81-ųjų metinių minėjimą, Rusijos ginkluotosios pajėgos surengs atsakomąjį masinį raketų smūgį Kyjivo centrui“, – teigiama pareiškime.
Kalbėdamas apie Volodymyro Zelenskio pareiškimą, jog Rusijai pačiai prireikė Ukrainos sutikimo dėl paliaubų per Gegužės 9-osios minėjimą, analitikas teigė, kad tai jau savaime rodo Kremliaus silpnumą.
„Man atrodo, kad Putinas šį propagandinį spektaklį iš esmės sugadino pats. Jei prisimintume 2022 metų pradžią, kai buvo kalbama apie „Kyjivą per tris dienas“, šiandien situacija visiškai kitokia – dabar pats Kremlius baiminasi atsako per svarbiausią savo propagandinę šventę“, – teigė jis.
Anot N.Maliukevičiaus, net pats poreikis viešai perspėti Ukrainą dėl galimų smūgių per Pergalės dienos renginius tampa silpnumo ženklu.
„Tai jau savaime siunčia labai aiškią žinutę. Net jei Ukraina nesiimtų jokių veiksmų, vien tai, kad Rusija turi saugotis, mažinti parado mastą ir kalbėti apie galimas grėsmes, rodo, kaip stipriai pasikeitė situacija nuo karo pradžios“, – sakė analitikas.
Jis pridūrė, kad šių metų Pergalės dienos minėjimai nebeprimena anksčiau demonstruotos užtikrintos galios.
„Matome sumažėjusį parado mastą, sustiprintas saugumo priemones ir nuolatinę baimės atmosferą. Net tarptautinėje žiniasklaidoje jau atvirai svarstoma, kuriame bunkeryje šiuo metu slepiasi Putinas. Tai visiškai kitoks vaizdas nei tas triumfuojantis imperinės galios naratyvas, kurį Kremlius ilgai bandė kurti“, – teigė N.Maliukevičius.
Vado paranoja baiminantis perversmo
Vienos Europos žvalgybos agentūros ataskaitoje, kurią gegužės pradžioje gavo CNN, teigiama, kad nuo 2026 m. kovo mėnesio pradžios Kremlius ir Vladimiras Putinas nerimauja dėl galimo slaptos informacijos nutekėjimo, taip pat dėl sąmokslo ar bandymo nuversti Rusijos prezidentą pavojaus.
V.Putinas ypač baiminasi, kad Rusijos elitas gali pasikėsinti į jo gyvybę pasitelkęs dronus.
Visgi labiausiai stebinanti išvada susijusi su buvusiu V.Putino patikėtiniu Sergejumi Šoigu, rašo CNN.
Vidaus nesutarimai tarp Maskvos elito narių neretai tampa įvairiausių spėlionių objektu, tačiau retai kada iškyla į dienos šviesą, tačiau augant pasipiktinimui dėl prieš Pergalės dieną kilusio chaoso, situacija darosi vis įtemptesnė.
Paklaustas, ar Ukrainos veiksmai ir šių metų Gegužės 9-osios kontekstas galėtų tapti lūžio tašku Vladimiro Putino režimui, N.Maliukevičius ragino vengti pernelyg supaprastintų prognozių.
„Nėra vieno įvykio ar vieno „akmens“, kuris staiga sugriautų visą sistemą. Greičiau gali atsirasti tam tikra smiltelė, kuri ilgainiui pajudins platesnius procesus ar laviną“, – teigė jis.
Anot analitiko, Rusijos vidaus procesai išlieka sunkiai prognozuojami, o ankstesni įvykiai parodė, kad režimo destabilizaciją gali sukelti visai ne tie veiksniai, kurių tikimasi Vakaruose.
„Pavyzdžiui, Aleksejus Navalnas grįždamas į Rusiją tikriausiai tikėjosi išjudinti protestinį judėjimą, tačiau to neįvyko. Tuo metu Jevgenijaus Prigožino maištas, kurio daugelis nesitikėjo, vis dėlto tapo realiu iššūkiu sistemai. Tai rodo, kad iki šiol nėra aišku, iš kurios pusės Rusijoje galėtų ateiti esminis pokytis“, – aiškino N.Maliukevičius.
Vis dėlto, pasak jo, Volodymyro Zelenskio retorika šiuo metu svarbi ne dėl galimo eskalavimo, o dėl to, kad ji atskleidžia Kremliaus pažeidžiamumą.
„Man atrodo, kad Zelenskio pozicija nėra orientuota į kažkokį simbolinį eskalavimą. Ji veikiau parodo Putino retorikos silpnumą ir tai, kad net patys Kremliaus perspėjimai ar grasinimai šiandien jau tampa ne galios, o pažeidžiamumo ženklu“, – sakė analitikas.
