Trečiadienį Vašingtonas atnaujino pasiūlymą skirti 100 mln. dolerių (85,4 mln. eurų) pagalbą, jei komunistų valdoma sala sutiks bendradarbiauti.
Kuba kenčia nuo didelių ekonominių problemų, kurias sukėlė energijos trūkumas. Pavyzdžiui, antradienį be elektros liko 65 proc. šalies.
Kubos lyderiai dėl to kaltina JAV sankcijas, tačiau M. Rubio, kubiečių kilmės amerikietis ir aktyvus Fidelio Castro įkurtos vyriausybės kritikas, teigė, kad kalta pati sistema, įskaitant kariuomenės korupciją.
„Suteiksime jiems šansą. Bet nemanau, kad tai įvyks“
„Tai žlugusi, nefunkcionuojanti ekonomika, ir jos neįmanoma pakeisti. Norėčiau, kad būtų kitaip“, – sakė jis televizijos „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity lėktuve „Air Force One“, keliaudamas su prezidentu Donaldu Trumpu į Kiniją.
„Suteiksime jiems šansą. Bet nemanau, kad tai įvyks, – sakė M. Rubio. – Nemanau, kad galėsime pakeisti Kubos trajektoriją, kol šiam režimui vadovaus šie žmonės.“
D. Trumpas, kuris metų pradžioje nuvertė Venesuelos kairiųjų lyderį, bet vėliau patyrė mažiau sėkmės kare su Iranu, svarstė, kad Kuba gali būti kita šalis eilėje ir kad JAV galėtų perimti šią salą, esančią už 145 kilometrų nuo Floridos.
Praėjusią savaitę po derybų Vatikane M. Rubio sakė, kad Kuba atmetė JAV pasiūlymą skirti 100 mln. dolerių pagalbą, tačiau Havana tai paneigė.
JAV Valstybės departamentas trečiadienį viešai atnaujino šį pasiūlymą, praėjus savaitei po to, kai naujos JAV sankcijos buvo nukreiptos prieš pagrindinius Kubos valstybės kontroliuojamos ekonomikos veikėjus ir jų užsienio partnerius.
„Režimas atsisako leisti Jungtinėms Valstijoms suteikti šią pagalbą Kubos žmonėms, kuriems jos verkiant reikia dėl korumpuoto Kubos režimo nesėkmių“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.
„Kubos režimas turi priimti sprendimą – priimti mūsų siūlomą pagalbą arba atsisakyti gyvybiškai svarbios pagalbos ir galiausiai atsakyti prieš Kubos žmones už tai, kad trukdo suteikti būtiną pagalbą“, – teigiama jame.
Valstybės departamentas nurodė, kad parama apimtų tiesioginę humanitarinę pagalbą ir finansavimą „greitai ir nemokamai“ interneto prieigai, o tai tikriausiai būtų naudinga disidentams šioje vienpartinėje, žiniasklaidą ribojančioje valstybėje.
Nauji protestai Kuboje
Kuboje kilo virtinė retų protestų, ekonominiam skurdui apėmus 9,6 mln. gyventojų turinčią salą.
Trečiadienį kelios dešimtys žmonių, kai kurie daužydami puodus ir keptuves, protestavo prieš elektros tiekimo nutraukimus San Migel del Padrono rajone Havanos pakraštyje, naujienų agentūrai AFP pasakojo vienas gyventojas.
Pasak liudininkų, iki vakaro panašūs protestai įvyko ir keliuose kituose rajonuose, o Plajos gyventojai šaukė: „Įjunkite šviesą!“
Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pripažino, kad situacija yra „ypač įtempta“, tačiau dėl to tiesiogiai apkaltino JAV.
„Šis dramatiškas pablogėjimas turi vieną priežastį: genocidinę energetinę blokadą, kurią JAV taiko mūsų šaliai, grasindamos neracionaliais tarifais bet kuriai valstybei, tiekiančiai mums degalus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
Kuba prarado šaltinį, patenkindavusį maždaug pusę jos degalų poreikio, kai sausį per stulbinantį reidą JAV pajėgos sulaikė Venesuelos lyderį Nicolasą Maduro, o jo įpėdinė pasidavė JAV spaudimui nepadėti Kubai.
Nuo to laiko Kubą pasiekė tik vienas naftos tanklaivis – iš Rusijos.
D. Trumpo administracija jau suteikė Kubai 6 mln. dolerių (5 mln. eurų) humanitarinę pagalbą, tačiau ją nukreipė per Katalikų Bažnyčios labdaros organizaciją, kuri jau seniai atlieka tarpininko vaidmenį tarp abiejų šalių.
Po pirminių M. Rubio komentarų apie 100 mln. dolerių pasiūlymą, Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas pareiškė, kad tai melas, apie kurį „čia niekas nieko nežino“.
„Ar tai bus auka, apgaulė, ar nešvarus sandoris siekiant apriboti mūsų nepriklausomybę? Ar nebūtų lengviau panaikinti degalų blokadą?“ – tinkle „X“ rašė B. Rodriguezas.
Buvo daug pranešimų, kad M. Rubio palaiko ryšius su kai kuriais Kubos elito atstovais, tikėdamasis paskatinti pokyčius.
