Sekite 15min Google
Aukšto rango Maroko pareigūnas teigė, kad Marokas anksčiau buvo įspėjęs Ispaniją, jog nesenas Ispanijos teismo sprendimas, pagal kurį jūra atvykusiems migrantams nebūtų taikomas neatidėliotinas išsiuntimas, sukels „problemą“.
Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausia marokiečių, pateko į Ispanijai priklausantį Seutos eksklavą – pėsčiomis arba atplaukę iš netoliese esančio Fnideko miesto.
Šis precedento neturintis žmonių antplūdis greitai paralyžiavo šį Ispanijos eksklavą Šiaurės Afrikoje, o vėliau lėmė tūkstančių migrantų grąžinimą į Maroką.
Liepos 8 dieną Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jūra atvykę migrantai neturėtų būti grąžinami taip greitai kaip kiti, o Madridas dėl klaidinančios informacijos apie šį sprendimą sklaidos apkaltino nusikalstamas grupuotes.
„Sakėme, kad sprendimas sukels problemą. Taip ir nutiko“
„Su Ispanijos puse pradėjome kontaktuoti apie liepos 22–23 dieną, kai tinklai apie tai pradėjo kalbėti“, – pirmadienio vakarą sakė aukšto rango Maroko pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, skelbia „Euro News“.
„Aptarėme šį sprendimą ir jo poveikį. Paaiškinome, kad šis sprendimas sukels problemą. Taip ir nutiko“, – sakė jis.
Ispanijos vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz šį teiginį atmetė.
„Nė vienu metu neturėjome jokių įrodymų ar pranešimų, kurie būtų perspėję apie šio precedento neturinčio įvykio mastą“, – Madride žurnalistams sakė ji.
Maroko pareigūnas tvirtino, kad didelis žmonių judėjimas į Seutą nereiškia Maroko saugumo struktūrų nesėkmės.
„Tai nėra vien Maroko atsakomybė“
„Supaprastinta sakyti, kad Marokas tiesiog turėjo panaudoti jėgą jiems sustabdyti. Tai reikštų visiškai nesuprasti šio reiškinio“, – sakė jis.
„Ar Ispanija, matydama juos artėjančius, būtų galėjusi ką nors padaryti, kad juos sustabdytų vien ginklais ir saugumo pajėgomis? Tai neįmanoma.“
Jis teigė, kad „tam tikru momentu Maroko teisėsaugos pajėgos nebegalėjo sulaikyti migrantų“, nes jų buvo labai daug, o „traukos efektas buvo labai stiprus“.
„Tai nėra vien Maroko atsakomybė“ valdyti migraciją, – sakė jis ir pridūrė, kad migracijos valdymas karalystei kainuoja apie 500 mln. eurų per metus.
Marokas priima migrantus atgal
Vis dėlto jis teigė, kad Rabatas ir Madridas veikė „kaip patikimi partneriai“ ir migracijos klausimais toliau dirba „visiškai koordinuotai“.
„Šiandien Ispanija turi rasti atsakymus į iššūkius, kuriuos sukėlė šis sprendimas“, – sakė jis.
„Maroko įsipareigojimas nesikeičia. Jis priima atgal tuos, kuriems pavyksta kirsti sieną. Jis taiko prevencines priemones, kad kuo labiau sumažintų išvykimų skaičių, ir tai darys toliau“, – sakė jis.
Sprendimas: negalima grąžinti automatiškai
Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jūra į Seutą mėginančių patekti žmonių negalima automatiškai grąžinti pasienyje, nenagrinėjant kiekvieno atvejo atskirai. Tačiau sprendimas nesuteikia jiems teisės pasilikti Ispanijoje ir neuždraudžia vėliau grąžinti pagal įprastą procedūrą.
Socialiniuose tinkluose šis skirtumas buvo pateiktas kaip beveik garantuota galimybė likti, savo komentare pastebėjo Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Seutos vadovas rėžė Marokui tiesiai šviesiai
15min primena, kad Ispanijos anklavo Seutos vadovas masinį sienos kirtimą pavadino kėsinimusi į Ispanijos teritorinį vientisumą. Anot jo, šie įvykiai buvo „jei ne suplanuoti, tai bent jau paskatinti ar leisti Maroko“.
Seutos vadovais atkreipė dėmesį į tragišką įvykių mastą. „Tai žiaurumas, – sakė ilgametis konservatyvių pažiūrų anklavo lyderis Juanas Jesusas Vivasas. – Morge yra 88 kūnai, o kitoje sienos pusėje jų dar daugiau.“
Jo teigimu, vietos gyventojai įvykius stebėjo su liūdesiu, nerimu ir gėla. „Žmonės tai vertina ne kaip migracijos krizę; iš esmės tai buvo puolimas, Ispanijos teritorinio vientisumo pažeidimas, – dienraščiui „El País“ teigė J.J.Vivasas. – Žmonės pajuto, kad tai, jei ne suplanuota, tai bent jau paskatinta ar leista Maroko.“
Jis brėžė paralelę su 2021 m. gegužės įvykiais, kai Rabatas sušvelnino sienos kontrolę ir per dvi dienas į Seutą leido patekti 10 000 žmonių. Tąkart tai įvyko kilus diplomatiniam ginčui dėl Madrido sprendimo leisti Vakarų Sacharos nepriklausomybės judėjimo lyderiui gydytis nuo COVID-19 Ispanijoje.
Analitikų vertinimu, šį kartą Maroko atsaką galėjo išprovokuoti pastaruoju metu stebimas Ispanijos suartėjimas su aršiu Rabato priešininku Alžyru.
