Sekite 15min Google
- Šiuo metu masinis sienos kirtimas, atrodo, sustabdytas. Didžioji dauguma atvykusiųjų grįžo į Maroką. Mieste ir pasienyje tebėra kariuomenės, policijos bei Civilinės gvardijos pajėgos, tęsiamos grąžinimo procedūros ir žuvusiųjų paieška. Oficialus aukų skaičius išaugo iki 72 ir dar gali didėti. Žmonės daugiausia žuvo per spūstis prie sienos arba paskendo.
Google Maps/Seuta, Melilja - Seuta – autonominis Ispanijos miestas Šiaurės Afrikoje, turintis sausumos sieną su Maroku. Nors geografiškai yra Afrikoje, politiškai ir teisiškai tai Ispanijos bei Europos Sąjungos teritorija. Patekimas į Seutą nereiškia laisvo kelio į žemyninę Ispaniją. Iš Seutos vykstant į kitą šalies dalį taikoma papildoma dokumentų kontrolė.
- Liepos 30–31 dienomis, Ispanijos vyriausybės vertinimu, iš Maroko į Seutą neteisėtai pateko apie 50 tūkst. žmonių – daugiau nei pusė miesto gyventojų skaičiaus. Dauguma buvo jauni Maroko piliečiai. Krizė buvo itin didelė, bet geografiškai lokalizuota. Iki liepos 15 dienos bendras neteisėtai į Ispaniją atvykusių žmonių skaičius buvo 24,7 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu. Tačiau neteisėtų atvykimų sausuma į Seutą jau buvo padaugėję maždaug 149 proc.
Kas paskatino tokį masinį judėjimą?
- „TikTok“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir kitais kanalais plito žinutės, kad Ispanijos siena esą atverta ir į Seutą galima patekti be dokumentų. Ispanijos vyriausybė taip pat teigia, kad klaidinančią informaciją išnaudojo žmonių gabenimu užsiimantys nusikalstami tinklai.
- Šioms žinutėms papildomą impulsą suteikė liepos 8 d. Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas, kad jūra į Seutą mėginančių patekti žmonių negalima automatiškai grąžinti pasienyje, nenagrinėjant kiekvieno atvejo atskirai. Tačiau sprendimas nesuteikė jiems teisės pasilikti Ispanijoje ir neuždraudė vėliau grąžinti pagal įprastą procedūrą. Socialiniuose tinkluose šis skirtumas buvo pateiktas kaip beveik garantuota galimybė likti.
- Vis dėlto tokio masto antplūdis būtų sunkiai įmanomas be reikšmingo Maroko pasienio kontrolės susilpnėjimo. Ispanijos žiniasklaida fiksavo, kad pirmosiomis valandomis Maroko pareigūnai kai kur beveik nesikišo. Tik vėliau sustabdė masinį judėjimą. Įtarimus dėl galimo sąmoningo migracijos panaudojimo politiniam spaudimui stiprina 2021 metų precedentas. Tuomet, paaštrėjus nesutarimams ir Marokui susilpninus kontrolę, į Seutą per dvi dienas pateko daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Vėliau Ispanijos ir Maroko santykiai pagerėjo, tačiau kartu Madridas tapo labai priklausomas nuo Rabato bendradarbiavimo saugant sieną. Todėl dalis politikų ir ekspertų kalba apie galimą migracijos instrumentalizavimą.
- Atsakomybės klausimas keliamas ir Ispanijos premjero Pedro Sanchezo vyriausybei. P.Sanchezas vadovauja centro kairės Ispanijos socialistų darbininkų partijai – PSOE, kuri valdo kartu su mažesne kairiąja partija „Sumar“. Neseniai pradėta migrantų statuso įteisinimo programa skirta žmonėms, kurie Ispanijoje gyveno dar iki 2026 metų sausio 1 dienos ir galėjo įrodyti bent penkių mėnesių nepertraukiamą buvimą. Vis dėlto jos mastas galėjo stiprinti lūkestį, kad neteisėtai atvykus į Ispaniją ilgainiui įmanoma įteisinti savo statusą.
- Pagrindinė centro dešinės opozicinė jėga – konservatyvi Liaudies partija, PP – kaltina P.Sanchezo vyriausybę pavėluotai ir nepakankamai reagavus. Ji reikalauja didesnio ES sienų agentūros „Frontex“ vaidmens, krizę vertinti kaip nacionalinio saugumo klausimą ir pakeisti Užsieniečių įstatymą, kad būtų galima greičiau grąžinti jūra atvykusius žmones. Vyriausybė pati pripažino nenumaniusi krizės masto.
- Radikaliosios dešinės opozicinė partija „Vox“ kalba apie „invaziją“, reikalauja skubiai išsiųsti neteisėtai atvykusius žmones ir tiesiogiai sieja krizę su P.Sanchezo vykdyta migrantų statuso įteisinimo programa.
- Kritikos vyriausybė sulaukia ir iš kairės. Opozicinė „Podemos“ krizę vadina Maroko hibridiniu priešišku veiksmu ir kritikuoja P.Sanchezą už pernelyg atsargų požiūrį į Rabato atsakomybę.
- Krizė vyksta Ispanijai pereinant į priešrinkiminį politinį ciklą. Jei nebus pirmalaikių rinkimų, kiti visuotiniai rinkimai turėtų vykti 2027 metais. Ispanijos žiniasklaida pažymi, kad tiek P.Sanchezas, tiek PP lyderis Alberto Nunezas Feijoo jau veikia rinkimų kampanijos režimu. Tikėtina, kad migracija taps viena svarbiausių būsimos kampanijos temų.
- P.Sanchezo ir jo vyriausybės populiarumą įvertinti nėra paprasta, nes apklausų rezultatai smarkiai skiriasi. Valstybinio CIS liepos apklausoje PSOE pirmavo su 33 proc., PP turėjo 25,1 proc., o „Vox“ – 15,3 proc. Tačiau nepriklausomo instituto „40dB“ apklausoje PP ir „Vox“ kartu turėjo aiškią persvarą prieš PSOE, „Sumar“ ir „Podemos“. Tai rodo poliarizuotą visuomenę ir tai, kad dešiniųjų blokas daugelyje apklausų pirmauja.
- Visuomenės požiūris į migrantų statuso įteisinimą yra skilęs. Dar prieš Seutos krizę programą palankiai vertino 37,6 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 33 proc.. Tačiau apie 60 proc. manė, kad migrantų Ispanijoje yra per daug, o 59 proc. baiminosi, kad programa paskatins naujus atvykimus.
- Donaldas Trumpas Seutos krizę pavadino „invazija“ ir panaudojo ją vidaus politikoje – perspėjo, kad panašios pasekmės esą lauktų JAV, jei sustiprėtų demokratai.
- ES reakcija buvo nevienoda. Europos institucijos išreiškė paramą Ispanijai ir pasiūlė stiprinti „Frontex“ vaidmenį, tačiau dalis valstybių Sánchezo politiką laiko skatinančia migraciją. Italija laikinai įvedė papildomas patikras iš Ispanijos atvykstantiems keleiviams, Prancūzija sustiprino kontrolę, o rugpjūčio 4 d. šaukiamas skubus ES vidaus reikalų ministrų pasitarimas.
