Ekspertas paaiškino, kodėl JAV nusprendė perduoti tankų Ukrainai

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad jo šalis neduos Ukrainai naikintuvų F-16.

Ukrainos pareigūnai suintensyvino savo raginimus Vakarų partneriams dėl aviacijos, skirtos kovai su okupacinėmis pajėgomis, praneša „Sky news“.

Pažymima, kad žurnalistų paklaustas apie F-16 naikintuvų perdavimą Ukrainai, J.Bidenas apsiribojo trumpu „ne“ ir nenurodė priežasčių.

„Imago“/„Scanpix“ nuotr./Naikintuvas F-16

Raudonosios linijos dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai privalo būti peržengtos, sako prezidentas Gitanas Nausėda. 

„Žinote, aš mačiau daug raudonųjų linijų, kurios buvo nubraižytos, ir kartais net susidaro įspūdis, kad tas raudonąsias linijas nubraižome ne mes, Vakarų valstybės, demokratinės valstybės, o jas, pasitelkdama baimę ir grasinimus, bando nubraižyti teroristinė valstybė Rusija. Ir bando jas primesti“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Gitanas Nausėda ir Olafas Scholzas

Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad ne viena raudonoji linija šioje srityje jau peržengta.

„Priminsiu ne tik tankų istoriją, bet kažkada kandidatės statusas Ukrainai Europos Sąjungoje irgi buvo tabu, irgi raudonoji linija, puikiai tą prisimenu. Net ir, sakykime, karui prasidėjus, Vokietija iš pradžių kategoriškai sakė, kad siųs tik liemenes, šalmus ir panašią įrangą, bet jokiu būdu ne ginklus. Tačiau ta raudonoji linija taip pat jau senokai praeita, šitas rubikonas peržengtas“, – tvirtino G.Nausėda.

„Šitas rubikonas peržengtas taip, kad labai tikiuosi, kad ir ši raudonoji linija – jeigu ji tokia tikrai egzistuoja, manau, ji egzistuoja tiktai galvose, – kad ji taip pat bus peržengta. Nes naikintuvai, ilgo nuotolio raketos yra esminė karinė pagalba, ir šiuo metu, kai karas yra tokioje lemiamoje fazėje, kurioje turi įvykti lūžis, nepaprastai svarbu, kad mes nevėluotume, nedelstume. Taip kad mano atsakymas į jūsų klausimą būtų: tos raudonosios linijos privalo būti peržengtos“, – kalbėjo valstybės vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainai reikia daugiau NATO sąjungininkių sunkiosios ginkluotės, įskaitant naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas.

Ukrainos vyriausybė aukšto rango valstybės tarnautojams ir įstatymų leidėjams, įskaitant moteris, uždraudė keliauti į užsienį, kol tęsiasi karas su Rusija.

Ukrainos pasienio apsaugos tarnybos atstovas spaudai Andrijus Demčenka naujienų agentūrai AFP pirmadienį pareiškė, kad ši priemonė, kuri buvo patvirtinta praėjusią savaitę, jau įsigaliojo.

„Dabar jie gali išvykti tik vykdydami darbo užduotis“, – pareiškė jis.

Nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, šaukiamojo amžiaus ukrainiečiams vyrams neleidžiama palikti savo šalies, išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus.

Pagal naująją priemonę, aukšto rango pareigūnai į užsienį galės keliauti tik tuo atveju, jeigu vyksta aplankyti savo vaikų arba jiems reikia gydymo, arba mirus artimam žmogui, pareiškė A.Demčenka.

Draudimas taikomas ir valstybės tarnautojoms, taip pat vietos valdžios deputatams.

Ukrainiečių įstatymų leidėja Iryna Geraščenko pasmerkė šį sprendimą, kurį pavadino populistiniu, ir pabrėžė, kad apie 15 tūkst. vietos valdžios deputatų yra moterys ir dalis jų dirba savanoriais.

„Iš pradžių valdžia visus, kas tik gali, ragino žiemai išvykti su savo vaikais, dabar gi jiems neleidžiama išvykti“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

„Valdžia ir toliau imasi neapgalvotų veiksmų, kurie neturi nieko bendro su kova su piktnaudžiavimu.“

Šios priemonės buvo imtasi po to, kai keli pareigūnai buvo apkaltinti surengę sau atostogas užsienyje. Tarp šių pareigūnų buvo ir Ukrainos generalinio prokuroro pavaduotojas Oleksijus Symonenka, atostogavęs viename populiariame Ispanijos kurorte.

O.Symonenka buvo vienas iš kelių Ukrainos aukšto rango pareigūnų, kurie praėjusią savaitę paskelbė apie atsistatydinimą, šalies gynybos ministeriją supurčius maisto įsigijimo skandalui, o prezidentūrai įspėjus dėl kovos su korupcija priemonių.

Viena įtakinga žiniasklaidos priemonė penktadienį pranešė, kad buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko praleido atostogas prabangioje viloje Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Norvegija dalį turimų Vokietijoje pagamintų kovinių tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųs „kuo greičiau“, galbūt jau kovo pabaigoje, pirmadienį pareiškė šalies gynybos ministras.

Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų sąjungininkių spaudimo Berlynas galiausiai sutiko atsiųsti Ukrainai 14 savo tankų „Leopard 2“, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje.

Šis žingsnis atvėrė kelią kitoms tankus „Leopard“ eksploatuojančioms Europos valstybėms siųsti tankus iš savo flotilių į Ukrainą, taip dar labiau padidinant jungtinės ginkluotės arsenalą, kurio Kyjivui reikia kontrpuolimui pradėti. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Leopard“ tankai

Tarp kelių Europos šalių, praėjusią savaitę pažadėjusių atsiųsti Ukrainai šių tankų, buvo ir Norvegija.

Šalis turi 36 tankus „Leopard 2“, tačiau ji kol kas nesako, kiek bus perduota Kyjivui.

„Dėl skaičiaus dar neapsisprendėme“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

„Svarbu glaudžiai koordinuoti veiksmus su partneriais, kad ši pagalba duotų realios naudos Ukrainai“, – sakė jis.

„Žinoma, mes tikimės, kad tai bus padaryta kuo greičiau“, – pridūrė ministras.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas taip pat siekia 14 tankų „Leopard 2“ Ukrainai atsiųsti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo naujo Rusijos puolimo galimybę artimiausiu metu.

„Kerštas, tai suprantama. Atvirai kalbant, jau dabar manome, kad kerštas Donbase nesibaigė. Ir jis ten nuolat intensyvėja, intensyvėja kiekvieną dieną. Kiekvieną dieną jie arba turi naujų karinių grupių, arba mes matome, kad daugėja „Wagner“ kovotojų“, – sakė V.Zelenskis, atsakydamas į žurnalistų klausimą per bendrą spaudos konferenciją su Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen Odesoje. 

Pasak jo, prašymas partneriams padidinti paramą yra susijęs būtent su Rusijos Federacijos veiksmais, todėl labai svarbu, kad užsienio partnerių parama nebūtų atidėliojama.

JAV ir Europos pareigūnų teigimu, generolas Valerijus Gerasimovas, prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą architektas, kuris neseniai perėmė Rusijos karo kampanijos priežiūrą, tai padarė įtikinęs savo viršininką, kad jo pirmtakas buvo pernelyg pasyvus.

Tačiau generolo V.Gerasimovo „turbo“ strategija ir buvo tai, kas iš pradžių atnešė Rusijai tiek problemų, o Maskva vis dar neturi karių, amunicijos ar įrangos, kurios, pasak kariuomenės pareigūnų, jai reikia, kad būtų galima surengti didžiulį puolimą, kurį žadėjo vyriausiasis šalies kariuomenės vadas.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas

V.Gerasimovui pakeitus generolą Sergejų Surovikiną, kuris šiame poste dirbo tris mėnesius, Rusijos karinė vadovybė daugiausia dėmesio skiria taktiniams klausimams, pavyzdžiui, ar kariai turėtų keliauti civilinėmis transporto priemonėmis, ir mobiliųjų telefonų naudojimo pavojams, teigia Vakarų pareigūnai.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Naujoji JAV ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy pirmadienį susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju, pranešė pareigūnai.

L.Tracy atvyko į Maskvą praėjusią savaitę ir užėmė postą tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje ir JAV paramos Kyjivui, įskaitant neseniai prezidento Joe Bideno priimtą sprendimą atsiųsti pažangių kovinių tankų. Rusija kaltina Vašingtoną, kad šis iš esmės įsitraukė į karą su Maskva.

JAV ambasados pareiškime nepateikta detalių apie tai, ką L Tracy aptarė su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu.

Jame teigiama, kad ji „savo kadenciją Maskvoje pradeda sutelkusi dėmesį į dialogo tarp mūsų sostinių palaikymą precedento neturinčios įtampos metu. Ji taip pat pasisakys už visų Rusijoje sulaikytų JAV piliečių saugumą ir teisingą elgesį su jais.“

Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas 2018-aisiais buvo areštuotas Rusijoje ir nuteistas 16 metų kalėti dėl kaltinimų šnipinėjus. Jis tebėra kalėjime. J.Bideno administracija mano, kad jis sulaikytas neteisėtai, tačiau praėjusiais metais nepavyko pasiekti, kad jis būtų išlaisvintas mainais į ginklų prekeivį Viktorą Butą. Per tuos mainus namo grįžo amerikiečių krepšinio žvaigždė Brittney Griner.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad „pokalbio metu kai kuriais aktualiais dvišalių santykių klausimais, kurie pastaruoju metu smarkiai paaštrėjo dėl Vašingtono kaltės, Amerikos diplomatinės misijos vadovei buvo pabrėžtas dabartinio JAV konfrontacinio kurso... neproduktyvumas“.

„Rusijos pusė tikisi, kad ambasadorė griežtai laikysis Rusijos įstatymų reikalavimų,.. laikysis mūsų normų ir papročių, laikysis nesikišimo į priimančiosios šalies vidaus reikalus principo“, – teigė ministerija.

Prancūzija ir Australija tieks Ukrainai 155 mm kalibro šaudmenis, reikalingus artilerijai, kurią Vakarai Kyjivui atsiuntė po Rusijos invazijos, pirmadienį pareiškė gynybos ministrai Sebastienas Lecornu ir Richardas Marlesas.

„Keli tūkstančiai 155 mm sviedinių bus pagaminti bendrai“, – sakė Prancūzijos ministras S.Lecornu, jis pridūrė, kad gamyba rūpinsis Prancūzijos ginklų gamybos bendrovė „Nexter“.

R.Marlesas sakė, kad šis „daugiamilijoninis projektas“ dera su „nuolatine parama, kurią ir Prancūzija, ir Australija teikia Ukrainai, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina galėtų atsilaikyti šiame konflikte ir... užbaigti jį savo sąlygomis“.

Pasak S.Lecornu, ši pagalba bus „reikšminga“, gamyba „laikui bėgant bus didinama“, o pirmieji šaudmenys bus pristatyti jau 2023 metų pirmąjį ketvirtį.

„Reuters“/„Scanpix“/Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu ir Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Šaudmenis gamins „Nexter“, o Australija „tieks paraką“, pareiškė Prancūzijos ministras, nepateikęs išsamesnės informacijos.

Dviejų gynybos ministrų susitikimas, kaip ir dviejų šalių užsienio reikalų ministrių – Catherine Colonna bei Penny Wong – susitikimas buvo surengti Prancūzijai ir Australijai mėginant atnaujinti bendradarbiavimą.

Dvišaliai ryšiai pašlijo 2021 metais, kai Kanbera atsisakė povandeninių laivų sutarties su Prancūzijos „Naval Group“, vietoj jos pasirinkusi pirkti branduolinius povandeninius laivus iš Jungtinės Karalystės arba JAV.

Kroatijos prezidentas pirmadienį kritikavo Vakarų valstybes, kurios nusprendė tiekti Ukrainai sunkiuosius tankus ir kitą ginkluotę jos kovai prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas, sakydamas, kad šis ginklų tiekimas tik pratęs karą.

Zoranas Milanovičius Kroatijos sostinėje žurnalistams teigė, kad beprotiška manyti, jog Rusiją galima nugalėti įprastiniame kare.

„Esu prieš bet kokių letalinių ginklų siuntimą į šią šalį, – sakė Z.Milanovičius. – Tai prailgina karą.“

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Zoranas Milanovičius

„Koks yra tikslas? Rusijos dezintegracija, valdžios pakeitimas? Taip pat kalbama apie Rusijos suskaldymą. Tai beprotybė“, – pridūrė jis.

Z.Milanovičius laimėjo 2019 metų Kroatijos prezidento rinkimus kaip kairiųjų pažiūrų liberalus kandidatas, kuris yra priešprieša šiuo metu Europos Sąjungai ir NATO priklausančią šalį valdančiai konservatyviai vyriausybei. Tačiau nuo to laiko jis pasuko populistinio nacionalizmo link ir kritikavo Vakarų politiką Rusijos bei Balkanų atžvilgiu.

Z.Milanovičius yra pelnęs prorusiškos figūros reputaciją, tačiau jis ne kartą neigė besilaikąs tokių pažiūrų. Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais jis atvirai prieštaravo Suomijos ir Švedijos priėmimui į NATO, taip pat Ukrainos karių mokymui Kroatijoje, kuris yra ES pagalbos kovojančiai šaliai dalis.

Po kelis mėnesius trukusių dvejonių JAV pranešė, kad Ukrainai atsiųs 31 tanką „Abrams“, o Vokietija paskelbė, kad atsiųs 14 tankų „Leopard 2“ ir leis kitoms šalims padaryti tą patį.

Z.Milanovičiaus teigimu, „nuo 2014 iki 2022 metų stebėjome, kaip kažkas provokuoja Rusiją, norėdamas pradėti šį karą“.

„Koks šio karo tikslas? Karas prieš branduolinę galybę, kuri kariauja kitoje šalyje? Ar yra konvencinis būdas nugalėti tokią šalį? – Z.Milanovičius klausė pirmadienį. – Kas už tai moka? Europa. Amerika moka mažiausiai.“

„Praėjo metai, o mes tik dabar kalbame apie tankus, – sakė kroatų prezidentas. – Per metus į Ukrainą nenuvažiuos nė vienas amerikiečių tankas. Ten bus siunčiami tik vokiečių tankai.“

Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, oficialiai Z.Milanovičius yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Naujausi jo antivakarietiški pasisakymai suerzino šalies vyriausybę, kuri visapusiškai remia Ukrainą kovoje su Rusijos agresija.

Ukrainos kariuomenė 2023 m. išleis beveik 505 mln. eurų bepiločiams orlaiviams (UAV), o su Ukrainos gamintojais jau pasirašyta 16 tiekimo sutarčių, pirmadienį pranešė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

„2023 m. didiname Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtų bepiločių orlaivių įsigijimą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O.Reznikovas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas

Ukraina iš savo partnerių yra gavusi nemažai bepiločių orlaivių, tačiau dabar Kyjivas siekia padidinti gamybą šalies viduje, kad sukurtų tai, ką pareigūnai vadina „bepiločių orlaivių armija“.

„Karinio-pramoninio komplekso nepriklausomybė yra vienas iš šalies gynybinio pajėgumo veiksnių“, – teigė ministras.

Pastaraisiais mėnesiais itin daug aistrų sukėlusios diskusijos dėl Vakarų neryžtingumo perduoti Ukrainai sunkesnės ginkluotės baigėsi Vokietijos ir JAV sprendimu kariaujančiai šaliai išsiųsti vokiškų ir amerikietiškų tankų.

Leidinys „The Washington Post“ pranešė, kad, nors JAV ir pasižadėjo suteikti Ukrainai 31 „Abrams“ tanką, tačiau Kyjivas juos gaus tik 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje.

Perdavimas užtruks beveik metus, nes JAV planuoja šiuos tankus išskirti ne iš savo karinės įrangos rezervo, bet nupirks naujų tam, kad pristatytų Ukrainai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie „M1 Abrams“ tankų

JAV analitinių tyrimų centro „RAND“ vyresnysis gynybos tyrėjas ir ekspertas Michaelas Linickas naujienų portalui 15min teigė, kad „JAV sutikimas siųsti tankus yra stiprus politinės paramos Ukrainai demonstravimas“.

„Nors tai suteiks Ukrainai ribotų papildomų karinių pajėgumų, tačiau 30 M1 tankų savaime iš esmės nepakeis situacijos“, – komentavo M.Linickas.

Pasak jo, JAV sutikimas perduoti „Abrams“ tankus Ukrainai padėjo įtikinti Vokietiją išsiųsti pačiai ir leisti reeksportuoti tankus „Leopard 2“. 

„Vokietijos neryžtingumas kartu su JAV noru rasti kokią nors pagalbą Ukrainai lėmė pokyčius. Atrodo, kad JAV pripažino, jog Vokietija nesiims veiksmų pirma arba be JAV palaikymo. Todėl JAV turėjo parodyti iniciatyvą, nes kitos įtikinėjimo priemonės nepadėjo pasiekti norimo rezultato – paskatinti Vokietiją sutikti reeksportuoti „Leopard“ tankus“, – aiškino ekspertas.

M.Linicko teigimu, galutinis rezultatas yra geresnis nei tikėtasi, nes vietoje „vienašalio ar dvišalio atsako į Ukrainos prašymą, kariaujančią šalį pasieks koalicinė tankų siunta“.

Naująją JAV ambasadorę Rusijoje Lynne Tracy, įeinančią į Rusijos užsienio reikalų ministeriją Maskvoje įteikti diplomatinių skiriamųjų raštų, iškeikė minia žmonių, skanduojančių prieš JAV nukreiptus šūkius, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Grupė laikė rankomis išpieštus plakatus su Vašingtoną kritikuojančiais užrašais, vienas iš jų skambėjo taip: „Jūsų tankai žudo civilius gyventojus“.

Naujienų agentūra atkreipė dėmesį, jog Rusijoje protestai, ypač su karu susijusiais klausimais, yra faktiškai draudžiami, nebent juos remia valdžios institucijos.

„Reuters“/„Scanpix“/JAV ambasadorė Rusijoje Lynne Tracy pakeliui į Užsienio reikalų ministeriją

Užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pasakė L.Tracy, kad tikisi, jog ji laikysis principo nesikišti į Rusijos vidaus reikalus, paskelbė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Tuo tarpu JAV ambasada Maskvoje pranešė, kad ambasadorės L.Tracy misija yra daugiausia dėmesio skirti sostinių dialogui beprecedentės įtampos metu, Rusijoje sulaikytų JAV piliečių interesų apsaugai ir Amerikos bei Rusijos tautų ryšių palaikymui.

Įvykio vietoje tuo metu buvęs leidinio „Meduza“ atsakingasis redaktorius nufilmavo pasipiktinusius rusus.

„Nepertraukiami mūšiai Rytų Ukrainos Bachmuto mieste ir jo apylinkėse iki šiol buvo „tikras pragaras", nes Rusijos pajėgos bando perimti Kostantinivkos-Bachmuto greitkelio kontrolę, pirmadienį interviu sakė Ukrainos nacionalinės gvardijos 4-osios greitojo reagavimo brigados bataliono „Svoboda" vado pavaduotojas Volodymyras Nazarenka. 

„Jau penkis ar šešis mėnesius netoli Bachmuto yra tikras pragaras. Priešas nuolat puola", – sakė V.Nazarenka.

Jis teigė negalįs tiksliai pasakyti, ar Rusijos pajėgos vykdo plataus masto puolimą ir ar pasikeitė jų taktika, tačiau, atrodo, kad dabar „Wagner" kovotojus pakeitė rusų desantininkai. 

V.Nazarenka didžiavosi, kad ukrainiečių kovotojai „atlieka neįtikėtiną darbą“ ir yra „tikri didvyriai“.

„Priešas bando perimti greitkelio Kostantinivka-Bachmutas kontrolę. Jiems tai nepavyksta. Mūsų kovotojai daro viską, ką gali: Ginkluotosios pajėgos ir Nacionalinė gvardija atlieka neįtikėtiną darbą, jie yra tikri didvyriai. O priešas patiria didžiulius, didžiulius nuostolius“, – sakė jis.

„Tai, ką matome, yra tai, kad „Wagner“ grupė yra beveik visiškai sunaikinta. Dabar juos pakeitė desantininkai, kurie taip pat beveik kasdien patiria nuostolių, ne tik gyvosios jėgos, bet ir šarvuotos technikos“, – pridūrė vado pavaduotojas. 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Vakarai, tiekdami Ukrainai daugiau ginklų, tik „smarkiai eskaluos“ konfliktą.

Kyjivas „reikalauja vis daugiau ir daugiau ginklų“, komentavo D.Peskovas per pokalbį su žurnalistais po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrijus Melnikas paragino Vokietiją atsiųsti jo šaliai povandeninį laivą.

„Žinau, kad sukelsiu audrą, bet turiu dar vieną kūrybišką idėją. Vokietija (ThyssenKrupp) gamina vienus geriausių pasaulyje povandeninių laivų – HDW 212A klasės. Bundesveras turi 6 tokius povandeninius laivus. Kodėl gi nepasiųsti vieno laivo Ukrainai? Tada mes iš Juodosios jūros išstumsime Rusijos pajėgas“, – rašė jis tviteryje.

Anot atstovo spaudai, Vakarų šalys tik „skatina šiuos reikalavimus ir teigia esančios pasirengusios suteikti tokių ginklų“.

„Tai aklavietė: ji veda į didelę eskalaciją, NATO šalys vis labiau įsitraukia į konfliktą, tačiau negali pakeisti įvykių eigos ir to nepadarys“, – pridūrė D.Peskovas.
 

Suomija vis dar tikisi įstoti į NATO kartu su Švedija, pirmadienį pareiškė suomių užsienio reikalų ministras po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano savaitgalį išsakytų pastabų, kad Ankara galėtų patvirtinti Suomijos paraišką be jos kaimynės.

„Suomija labai norėjo ir tebenori prisijungti prie NATO kartu su Švedija“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ir pridūrė: „Mūsų pozicija išlieka tokia pati“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Pekka Haavisto

Ankara nesutiko ratifikuoti abiejų šalių paraiškas dėl narystės NATO, visų pirma dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nesėkmingu bandymu 2016-aisiais įvykdyti valstybės perversmą. 

Švedija turi didesnę kurdų bendruomenę nei Suomija ir daug labiau konfliktuoja su Turkija. 

Be to, Ankara pasipiktino Švedijos sprendimu suteikti leidimą protestui, kurio metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistas sudegino Korano kopiją prie šalies ambasados Stokholme anksčiau šį mėnesį. 

Turkija taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl Švedijos prokuroro sprendimo nepateikti kaltinimų prokurdiškai nusiteikusiai aktyvistų grupei, kuri prie Stokholmo rotušės žemyn galva pakabino R.T.Erdoganą vaizduojančią lėlę.

Turkijos prezidentas sekmadienį aiškiai pabrėžė, kad Švedijos ir Suomijos pozicijas pastaraisiais mėnesiais laiko akivaizdžiai skirtingomis. 

R.T.Erdoganas teigė, kad „prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes Suomijai pateiksime kitokį atsakymą“.

Bet P.Haavisto, kuris sakė, kad po R.T.Erdogano pastabų dalyvavo derybose su kolega iš Turkijos, tokią galimybę atmetė. 

„Švedija yra mūsų artimiausia sąjungininkė gynybos ir užsienio politikos srityje“, – nurodė P. Haavisto.

Jis pridūrė, kad „liepos mėnesį įvyksiantį NATO viršūnių susitikimą vis dar laiko svarbiu etapu, per kurį, tikiuosi, abi šalys vėliausiai bus priimtos į NATO“. 

Turkija galėtų uždegti žalią šviesą Suomijos narystei NATO anksčiau nei Švedijos, jei karinis aljansas ir abi Šiaurės šalys tam pritartų, pirmadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras.

Mevlutas Cavusoglu Suomijos paraišką pavadino „mažiau problemiška“ nei Švedijos. Turkija kaltina Stokholmą, kad šis nesiima konkrečių veiksmų kovai su grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mevlutas Cavusoglu

Pastaruoju metu Turkiją papiktino Korano deginimo protestai, kuriuos prie Turkijos ambasadų Stokholme ir Kopenhagoje surengė Švedijos ir Danijos pilietybes turintis prieš islamą nusiteikęs aktyvistas.

„Mano nuomone, būtų sąžininga atskirti problemišką šalį nuo mažiau problemiškos, – sakė M.Cavusoglu žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su kolega iš Portugalijos. – Manome, kad jei NATO ir šios šalys priims tokį sprendimą, galėsime atskirai įvertinti (Suomijos paraišką).“

Plačiau skaitykite ČIA: Turkija pasisako už Suomijos kandidatūros į NATO patvirtinimą anksčiau už Švedijos

Maskvos deleguota valdžia pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos žengia į priekį netoli Vuhledaro – miesto rytinėje Donecko srityje, kuri šiuo metu yra kovų epicentras Ukrainoje, tačiau Kyjivas tokį tvirtinimą atmetė.

„Mūsų daliniai toliau žengia Vuhledaro link“, – sakė Maskvos paskirtas Donecko regiono lyderis Denisas Pušilinas, nurodė Rusijos naujienų agentūros. 

„Dabar galime pasakyti, kad pajėgos įsitvirtino rytinėje Vuhledaro teritorijoje, taip pat vykdomi darbai netoliese“, – pridūrė jis.

Tačiau už šią teritoriją atsakingas Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai sakė, kad Rusijos bandymai surengti atakas nebuvo sėkmingi.

„Mūsų duomenimis, priešas buvo apšaudytas iš šaunamųjų ginklų ir artilerijos. Priešas nepatyrė sėkmės ir atsitraukė“, – agentūrai AFP sakė Jevhenas Jerinas.

Ukrainos kariai netoli Bachmuto

+5

„Mes nepraradome savo pozicijų“, – pridūrė jis.

Pasak D.Pušilino, Ukrainos pajėgos „turėjo laiko įsitvirtinti“ Vuhledare, o „atsižvelgiant į tai, kad ten yra daug pramoninių objektų ir daugiaaukščių pastatų, žinoma, manome, kad priešas priešinsis“.

Kyjivas praėjusią savaitę pranešė, kad vyksta įnirtingos kovos dėl Vuhledaro miesto, kuriame kadaise gyveno apie 15 000 žmonių, kontrolės. 

Vuhledaras yra maždaug už 150 km į pietus nuo Bachmuto, kuriame dėl kelis mėnesius trunkančių kovų Maskva ir Kyjivas patyrė didelių nuostolių. 

D.Pušilinas teigė, kad šiuo metu prie Bachmuto vyksta „aršūs mūšiai“, tačiau kalbėti apie miesto apsuptį yra dar „pernelyg anksti“.

Rytinės Donecko srities, kurią Maskvos remiami separatistai iš dalies kontroliuoja nuo 2014 metų, visiškas užėmimas yra tarp pagrindinių Maskvos karinių tikslų Ukrainoje.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pernai pareiškė, kad Maskva aneksavo Donecko sritį, nors jos kariai ją kontroliuoja tik iš dalies.

Šiuo metu Maskva siekia užimti visą Donecko regioną. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį paskelbė, kad dabartinė situacija fronte yra labai sunki, ir pridūrė, kad Bachmutas, Vuhledaras ir kitos Donecko srities vietovės yra „nuolat atakuojamos Rusijos“.  

„Priešas neskaičiuoja žmonių ir, nepaisydamas daugybės aukų, tęsia intensyvias atakas“, – teigė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi. 

Didžioji Britanija turėtų „tikrai didžiuotis“, kad ji vadovavo pasauliui remdama Ukrainą ir pasipriešindama Rusijos agresijai, sakė šalies ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

Anksčiau šį mėnesį Jungtinė Karalystė (JK) paskelbė, kad perduos Ukrainai 14 savo tankų „Challenger 2“ – tai buvo pirmas kartas, kai Vakarų valstybė pasiryžo paremti Kyjivą savo sunkiąja ginkluote. Po JK pareiškimo Vakarų valstybių koalicija, įskaitant Vokietiją ir JAV, patvirtino, kad yra pasirengusios tiekti kovinius tankus.

„Reuters“/„Scanpix“/JT ministras pirmininkas Rišis Sunakas

"Mes buvome pirmoji didelė šalis, kuri žengė šį žingsnį. Tai paskatino kitas šalis, pavyzdžiui, Ameriką ir Vokietiją, pareikšti, kad jos padarys tą patį. Tai svarbu, nes taip Ukraina sulauks paramos, kurios jai reikia, kad, tikėkimės, šių metų pradžioje ji galėtų padaryti didesnę pažangą kovoje su Rusija", - per spaudos konferenciją sakė R.Sunakas.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis spaudos konferencijos metu pareiškė, kad Lenkija galėtų perduoti Ukrainai savo turimus naikintuvus F-16, jei NATO pritartų tokiam sprendimui.

„Kaip ir prieš kelis mėnesius, kai buvo kalbama apie MiG naikintuvus, taip ir kitų orlaivių perdavimas gali būti įgyvendintas derinant su NATO šalimis. Šiuo atveju veiksime visiškai koordinuotai“, – sakė M.Morawieckis.

„AFP“/„Scanpix“/Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis

Jis pažymėjo, kad visi veiksmai, kuriais siekiama stiprinti Ukrainos gynybos pajėgas, yra derinami su NATO, įskaitant priešlėktuvinę gynybą ar tankų grupės kūrimą. Dauguma karinės paramos projektų iš tiesų dažnai įgyvendinami būtent dėl Lenkijos spaudimo ir susitarimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadavietės atstovas spaudai Jurijus Ihnatas teigė, kad naikintuvai F-16, kurių Ukraina prašo sąjungininkų, būtų idealūs Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nes tai yra universalus orlaivis, galintis smogti į antžeminius taikinius įvairiais ginklais. Anot jo, šie naikintuvai taptų integralia oro gynybos sistemos dalimi ir padėtų apsaugoti Ukrainos padangę nuo oro atakų.

Tačiau F-16 naikintuvams įvaldyti Ukrainos pilotams prireiks maždaug šešių mėnesių.

Pirmadienį Ukrainos vadovybė išreiškė nepasitenkinimą Tarptautinio Olimpinio komiteto darbu, po to, kai sporto organizacija pareiškė svarstanti būdus, kaip Rusijos sportininkai galėtų dalyvauti varžybose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paskelbė įrašą, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, jog „Tokijo olimpinėse žaidynėse Rusija iškovojo 71 medalį. 45 iš jų iškovojo sportininkai, kurie yra ir Rusijos kariuomenės Centrinio sporto klubo nariai. Armijos, kuri vykdo žiaurumus, žudo, prievartauja ir plėšikauja. Būtent juos neišmanėlis TOK nori pakišti po balta vėliava, leidžiančia varžytis.“

Plačiau skaitykite ČIA: Kyjivas Tarptautinį olimpinį komitetą pavadino „karo kurstytoju“

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas melavo sakydamas, kad prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu prieš įsiveržimą į Ukrainą grasino jam raketų smūgiu.

„Reuters“/„Scanpix“/Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams teigė, jog tai, ką pasakė B.Johnsonas, yra netiesa, o „tiksliau - melas“.

Ne kartą per savo politinę karjerą nesąžiningumu kaltintas B.Džonsonas interviu BBC dokumentiniam filmui metu pareiškė, kad Rusijos vadovas grasino jam raketų smūgiu, kuris „užtruks tik minutę“.

„Be to, tai arba sąmoningas melas – tada reikia paklausti B.Johnsono, kokiu tikslu jis pasirinko tokią įvykių versiją, – arba tai buvo netyčinis melas, ir jis iš tikrųjų nesuprato, apie ką su juo kalbėjo prezidentas V.Putinas“, – pridūrė jis. 

„Žinau, kas buvo aptarta per šį pokalbį... Jokių grasinimų raketomis nebuvo“, – sakė D.Peskovas.

Plačiau skaitykite ČIA: B.Johnsonas papasakojo, kaip V.Putinas jam grasino raketų smūgiu: tai užtruktų tik minutę

Lenkijos ministras pirmininkas pirmadienį paskelbė, kad Varšuva padidins išlaidas gynybai iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), atsižvelgdama į vykstantį karą kaimyninėje Ukrainoje.

„Karas Ukrainoje verčia mus ginkluotis dar greičiau. Todėl šiemet imsimės precedento neturinčių pastangų: 4 proc. BVP Lenkijos kariuomenei“, – žurnalistams sakė Mateuszas Morawieckis.

Imago/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis

Praėjusią savaitę parlamentas patvirtino 2023 metų biudžetą, kuriame kariuomenei numatyta 97,4 mlrd. zlotų (20,7 mlrd. eurų), t. y. 3 proc. BVP; šį biudžetą dar turi pasirašyti prezidentas.

Remiantis Aljanso duomenimis, 2022 metais Lenkija kariuomenei išleido 2,4 proc. savo BVP, o tai buvo trečias didžiausias procentas tarp NATO šalių.

NATO yra nustačiusi, kad jos narių išlaidos gynybai turi sudaryti bent 2 proc. BVP.

Išlaidų gynybai padidinimas iki 4 proc. „gali reikšti, kad tai bus didžiausias procentas... tarp visų NATO šalių“, sakė M.Morawieckis, nedetalizuodamas, kaip tai bus finansuojama.

Kitos Europos šalys taip pat paskelbė didinančios savo kariuomenių biudžetus po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą.

Lenkija, kuri taip pat yra Europos Sąjungos narė, pastaraisiais mėnesiais pasirašė keletą ginkluotės sutarčių, kad padidintų savo gynybinius pajėgumus.

Anksčiau sausį vyriausybė pritarė 116 tankų „Abrams“ iš Jungtinių Valstijų pirkimui, kurie vėliau šiais metais turėtų atvykti į Lenkiją pagal 1,4 mlrd. dolerių (1,3 mlrd. eurų) vertės sandorį.

Pernai Varšuva nusipirko dar 250 „Abrams“ tankų, kurie turėtų būti pristatyti 2024 metų pabaigoje.

Gruodį Lenkija gavo pirmąją iš Pietų Korėjos įsigytų tankų ir haubicų siuntą.

Pagal susitarimą Lenkija iš pradžių įsigis 180 tankų „K2 Black Panther“, gaminamų bendrovės „Hyundai Rotem“, o paskui planuoja įsigyti daugiau kaip 800 šių mašinų. Pastarosios specialios modifikacijos kovinės mašinos K2PL nuo 2026 metų bus gaminamos Lenkijoje.

Varšuva taip pat įsigijo 48 savaeiges haubicas K9. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad nuo 2024 metų įsigis dar apie 600 šių mašinų, kurių gamyba šalyje prasidės 2026 metais.

Rusų okupantai turėjo problemų Donecko kryptimi. Puolimas Marjinkoje sustojo, Vuhledare proveržio taip pat nebuvo. Rusų nacionalistas Igoris Girkinas, kuris pastaruoju metu kritikuoja Kremliaus veiksmus, pranešė, kad jau 11 mėnesių trunkantys okupantų smūgiai lėmė tik vietos taktinę sėkmę su labai dideliais rusų nuostoliais.

I.Girkino teigimu, rusų puolimas Marjinkoje buvo sustabdytas. Nepaisant garsių pareiškimų, kad miestą „ruošiamasi“ užimti, tai dar neįvyko.

„Scanpix“/AP nuotr./Igoris Girkinas

Įnirtingi mūšiai Vodiane kaimo srityje – į pietus nuo Avdijivkos – taip pat neatnešė lemiamos sėkmės okupantams. Teigiama, kad puolimas sustojo dėl didelių nuostolių pėstininkų puolimo padaliniuose, artilerijos amunicijos trūkumo, silpnos puolančių grupių techninės paramos.

Rusams nepasisekė Vuhledaro srityje, kurią jie dengia ugnimi iš visų ginklų. I.Girkino teigimu, teiginiai apie proveržį Vuhledare, „kaip ir tikėtasi, pasirodė esą melas“.

„Kaimo, kuris seniai buvo paverstas tvirtove, negalėjo paimti. Dabar jį šturmuoti bandantys kariai yra itin nepalankioje padėtyje, palyginti su gynybiniais kariuomenės daliniais, kurie pasislėpę betoniniuose rūsiuose ir turi galimybę koreguoti artilerijos ugnį dideliu atstumu“, – sakė I.Girkinas.

Jis padarė išvadą, kad per 11 mėnesių Rusijos Federacijos bandymas  smūgiais įveikti ilgalaikę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą Donecko fronte lėmė tik taktinę sėkmę su labai dideliais rusų nuostoliais.

Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė ilgos klausimų-atsakymų sesijos su užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu stenogramą, kurioje jis teigia, kad Rusija numato, jog Lenkija ir Baltijos šalys gali visiškai nutraukti diplomatinius ryšius su Rusija. 

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ir jos Baltijos kaimynės ėmėsi įvairių atsakomųjų žingsnių, dėl kurių pablogėjo jų diplomatiniai santykiai.

„Lenkija ir Baltijos šalys yra valstybės, kuriose jau ilgą laiką vyksta įnirtinga rusofobijos kampanija ir kurios stengiasi tapti bet kokių Vakarų sumanytų antirusiškų iniciatyvų bendrininkėmis. Pastaruoju metu dvišaliai santykiai su šiomis šalimis katastrofiškai pablogėjo, bendravimas su jomis visose srityse buvo įšaldytas ir praktiškai sumažintas iki nulio“, – sakė S.Lavrovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Lavrovas

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro, jo šalis nepritaria diplomatinių santykių nutraukimui. 

„Net ir sudėtingiausioje situacijoje būtina išlaikyti dialogą, spręsti mūsų bendrapiliečių ir tėvynainių klausimus. Negalima atmesti galimybės, kad įsivėlusios į antirusišką įniršį šios šalys nuspręs visiškai nutraukti su mumis ryšius. Jei taip atsitiks, visa atsakomybė už šį žingsnį ir jo pasekmes teks šių valstybių vadovams. Mes ketiname tvirtai ginti savo nacionalinius interesus, o oponentai turi suprasti, kad jų veiksmai turės ilgalaikių pasekmių“, – pabrėžė S.Lavrovas.

Ministras taip pat išdėstė šiems metams numatomus Rusijos diplomatinius tikslus. Anot jo, užsienio politikoje Rusija ir toliau laikysis „pagrindinių savo veiklos principų“.

„Rusijos diplomatija ir toliau laikysis pagrindinių mūsų šalies užsienio politikos veiklos principų, tokių kaip nepriklausomybė, įvairiapusiškas požiūris, pagarba tarptautinei teisei, rėmimasis nacionaliniais interesais ir atvirumas abipusiai naudingam bendradarbiavimui.

Mes ir toliau kovosime už tiesą ir teisingumą tarptautiniuose reikaluose, prieš neokolonializmo užuomazgas, Jungtinių Amerikos Valstijų ir jų satelitų hegemonines ambicijas ir jų agresyviai propaguojamą liūdnai pagarsėjusią “nesuprantamai sugalvotomis taisyklėmis grindžiamą tvarką„. Bet koks bandymas pakenkti Rusijai ir jos sąjungininkams bus ryžtingai atremtas“, – pareiškė S.Lavrovas.

Didžiosios Britanijos parlamento gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Tobias Ellwoodas per pokalbį su „Sky News“ sakė, jog Jungtinės Karalystės vyriausybė turėtų atšaukti „didžiulį kariuomenės mažinimą“, nes jos įranga „paseno“, o mes „kariaujame Europoje“.

„Kariuomenė yra sunkios būklės. Mūsų pajėgos tiesiog per mažos, jas sumažinome net 10 tūkst. karių“, – teigė T.Ellwoodas.

„Reuters“/„Scanpix“/Tobias Ellwoodas

„Tikiuosi, kad gynybos apžvalgoje bus išnagrinėtos šios problemos ir atšaukti kai kurie prieš porą metų atlikti kardinalūs kariuomenės ribojimai. Iždas ir premjero biuras turi pripažinti, kad pasaulis keičiasi – dabar kariaujame Europoje, turime pereiti prie karo veiksmų“, – sakė jis.

2023 metų sausį Rusija prarado rekordiškai daug savo karių. Sausio 30 d. duomenimis Ukrainoje likviduotų rusų skaičius jau viršijo 20 tūkst., o mėnesio pabaigoje jų bus aiškiai daugiau nei 21 tūkst. Tuo pačiu metu bendri Rusijos Federacijos kovos nuostoliai sausio mėnesį, kartu su sužeistaisiais ir paimtais į nelaisvę, sieks apie 60 tūkst. karių.

Karinis ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka įvardijo veiksnius, turėjusius įtakos Rusijos Federacijos nuostolių skaičiams, tarp kurių ypač jis pabrėžė karo veiksmų intensyvumo didėjimą.

„Buvau tikras, kad oro sąlygos karinėms operacijoms dėl įtampos laipsnio įtakos neturės, o netgi priešingai – dideli šalčiai gali leisti išplėsti operacijų frontą“, – pažymėjo ekspertas.

Antruoju Rusijos Federacijos nuostolių padidėjimo veiksniu O.Kovalenka pavadino didelį neprofesionalių, prastai apmokytų karių skaičių, o trečiuoju – vidutinės ir lengvosios šarvuotos technikos trūkumą Rusijos kariuomenėje.

„Nėra nieko stebėtino, kad dėl nekompetentingo Rusijos kariuomenės vadovavimo, profesionalių ir kokybiškų komponentų stokos daliniuose bei technikos stygiaus atsiranda tokie įsibrovėlių praradimų rekordai...  Stalinas, pavyzdžiui, už tokį dalyką būtų nušovęs porą generolų ar net daugiau. Nors taktikoje ir strategijoje, jei nėra smegenų, baimė nieko nebūtų pakeitusi“, – pastebėjo ekspertas.

JAV perduos Ukrainai 31 „Abrams“ tanką, tačiau Kyjivas juos gaus tik 2023 m. pabaigoje arba 2024 m. pradžioje, rašo „The Washington Post“.

Taip nutiks dėl to, jog šie tankai nebus išimti iš JAV karinių atsargų, o bus specialiai įsigyti ir pristatyti Ukrainai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./JAV kariai prie „M1 Abrams“ tankų

Be to, tankai nebus aprūpinti specialiais šarvais, pagamintais iš nusodrintojo urano. Tai yra įslaptintas projektas ir JAV nenori, kad jo detalės patektų į Rusijos rankas, jei tankai būtų užgrobti mūšio lauke, rašo laikraštis.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis naujienų svetainei „Politico“ išreiškė norą, jog jo šalis per dvejus metus taptų Europos Sąjungos nare. Tai trumpas laiko tarpas, kurį Europos Sąjungos atstovai, greičiausiai, laikys pernelyg ambicingu.

„Mes turime labai ambicingą planą įstoti į Europos Sąjungą per ateinančius dvejus metus. Taigi tikimės, kad jau šiais metais, 2023 m., galėsime užbaigti šį pasirengimo narystei derybų etapą“, – sakė premjeras.

ES institucijoms didelį susirūpinimą kelia korupcijos Ukrainoje klausimas. D.Šmyhalis leidiniui teigė, jog Volodymyro Zelenskio vyriausybė „rimtai žiūri į korupciją“.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas

„Mes laikomės nulinės tolerancijos korupcijai principo“, – teigė jis, atkreipdamas dėmesį į „žaibišką greitį“, kuriuo šį mėnesį buvo nušalinti pareigūnai.

„Deja, korupcija gimė ne vakar, tačiau esame tikri, kad ją išnaikinsime“, – sakė ministras pirmininkas, atvirai sakydamas, kad tai yra šalies įstojimo į ES raktas.

ES komisarai vėliau šią savaitę vyks į Kyjivą, kur suplanuotas aukščiausiojo lygio susitikimas su Ukrainos prezidentu.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychailo Podoliakas pirmadienį pavadino Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK) „karo kurstytoju“ po to, kai sporto organizacija pareiškė svarstanti būdus, kaip Rusijos sportininkai galėtų dalyvauti varžybose.

„TOK yra karo, žudymo ir destrukcijos kurstytojas. TOK su malonumu stebi, kaip Rusija naikina Ukrainą, o paskui suteikia Rusijai platformą genocidui propaguoti ir skatina ją toliau žudyti. Akivaizdu, kad Rusijos pinigai, už kuriuos perkama olimpinė veidmainystė, neturi Ukrainos kraujo kvapo“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė M.Podoliakas.

TOK susidūrė su Ukrainos pasipriešinimu po to, kai praėjusią savaitę pareiškė, kad svarsto galimybę leisti rusams dalyvauti žaidynėse kaip neutraliems sportininkams.

Nuo tada, kai rusų pajėgos praėjusių metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija buvo priverstos kone visiškai pasitraukti iš olimpinio sporto.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusijos dalyvavimas 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse reikštų parodymą, jog „teroras gali būti priimtinas“.

„Esą galima nematyti to, ką Rusija daro su Chersonu, Charkivu, Bachmutu, Avdijivka“, – vakaro vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis, turėdamas omenyje miestus, kuriuos nuolat atakuoja Rusija.

V.Zelenskis pridūrė, kad po praėjusią savaitę įvykusio pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, jis nusiuntė laišką prancūzų vadovui dėl būtinybės neleisti Rusijai dalyvauti Paryžiaus olimpiadoje.

„Rengdamiesi Paryžiaus olimpiadai turime būti tikri, kad Rusija negalės ja ar bet kokiu kitu tarptautiniu sporto renginiu naudotis agresijos ar savo valstybinio šovinizmo propagandai“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Ukrainos sporto ministras Vadymas Hutcaitas perspėjo, kad jo šalis gali boikotuoti kitų metų vasaros olimpines žaidynes, jei jose bus leista dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams.

Azijos olimpinė taryba (OCA) ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai galės dalyvauti šių metų Azijos žaidynėse, nepaisant Maskvos invazijos į Ukrainą. 

Tarp kalvų į vakarus nuo Bachmuto miesto pozicijas užėmę Ukrainos kariuomenės 28-osios mechanizuotosios brigados tankai padeda šalies pajėgoms išlaikyti liniją prieš stiprėjantį Rusijos puolimą.

Po jau beveik metus trunkančių kovų tankai yra apdaužyti, apgadinti, tačiau, nepaisant jų amžiaus, brigados įgula juos brangina.

Jaunas tankų vadas, slapyvardžiu Davidas, CNN pasakojo, kad jo padalinio vaidmuo yra labai svarbus, nes jis padeda išlaikyti fronto liniją ir užkirsti kelią rusų galimybei judėti pramoninio Konstantinovkos miesto link.

„Mes tiesiog dirbame prieš juos. Jei to nedarysime, jie priartės, o mes neteksime savo namų ir šeimų. Stovime čia tam, jog žmonės galėtų ramiai gyventi savo namuose. Jei rusai ateis į Konstantinivką – kas bus? Jie ją sunaikins, nepalikdami nė akmens ant akmens“.

28-ajai brigadai šis karas ilgas. Ji buvo pietuose, padėdama išvaduoti Chersoną, o paskui buvo išsiųsta per pusę šalies. Tačiau ji didžiuojasi vienu mažiausių aukų skaičiumi tarp Ukrainos brigadų.

Kol Deividas kalba, orą skaldo tankų ir artilerijos ugnies garsai. Kitoje kalvos pusėje veikia haubicos. Jų taikiniai – rusų samdinių grupės „Wagner“ pozicijos į pietus nuo Bachmuto, vos už kelių kilometrų.

Ukrainos kariai netoli Bachmuto

+5

Tačiau 28-oji brigada savo 125 milimetrų sviedinius naudoja taupiai.

„Turime problemų su šaudmenimis, jų trūksta, – CNN sakė Davidas. Bet tai vienintelė mūsų problema. Atsarginių dalių gauname pakankamai, mūsų vadai visą laiką dirba, kad palaikytų ir suremontuotų tankus.“

Jauno vado teigimu, kartais pakanka, kad priešakinėse pozicijose pasirodytų tankas, ir „Wagner“ kovotojai, kurie dažniausiai yra lengvai ginkluoti pėstininkai, išsisklaido.

„Kai mes atvažiuojame ir šaudome, priešas nutyla dviem-trims dienoms, – pasakojo Davidas. Jie nešaudo į mūsų vaikinus apkasuose. Tačiau, jei mūsų tankai ir artilerija nešaudys, nukentės mūsų pėstininkai“.

Po praėjusią savaitę paskelbto Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO sąjungininkių sprendimo perduoti Ukrainai tankų Maskva teigė, jog bet kokios derybos su Kyjivu tapo „beprasmiškos“, pirmadienį paskelbtame interviu valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

„Dabartinėmis sąlygomis, kai Vašingtonas paskelbė sprendimą tiekti tankus, o jo vasalai, įskaitant Otavą, varžosi, kas ir kiek tieks Ukrainai šarvuotos technikos, ypač senos, ir kiek jos bus... kalbėtis beprasmiška“, – sakė S.Riabkovas, kaltindamas Vašingtoną, kad šis naudoja Ukrainą kaip savo ginklų „bandymų poligoną“. 

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas

„Esame pasirengę svarstyti bet kokias rimtas iniciatyvas Ukrainos krizei išspręsti, tačiau kol kas niekas jų tinkamai nesuformulavo“, – pridūrė jis.

Interviu su „RIA Novosti“ metu S.Riabkovas taip pat paminėjo apsikeitimo belaisviais klausimą.

Jo teigimu, Rusija ir JAV tęs derybas dėl apsikeitimo belaisviais, tačiau toks itin jautrus klausimas „mėgsta tylą“, teigė jis ir pridūrė, kad esama nedaug realių galimybių apsikeisti belaisviais „visi už visus“. 

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos teigimu, panašu, kad Rusijos valdžios institucijos palieka atvirą galimybę surengti dar vieną šaukimo į kariuomenę etapą pagal „dalinės mobilizacijos“ iniciatyvą.

Naujausioje kasdienėje karo ataskaitoje britų žvalgyba pareiškė, jog Rusijos vadovybė „labai tikėtina, kad ir toliau ieško būdų, kaip užtikrinti didelį personalo skaičių, reikalingą bet kokiam būsimam dideliam puolimui Ukrainoje, kartu sumažinant vidaus nepasitenkinimą“.

Sausio 22 d. žiniasklaida pranešė, kad Rusijos pasieniečiai neleido dvigubus pasus turintiems kirgizų darbuotojams migrantams išvykti iš Rusijos, sakydami, kad jų pavardės įtrauktos į mobilizacijos sąrašus.

Ataskaitoje taip pat primenama, kad sausio 23 d. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dekretas dėl „dalinės mobilizacijos“ lieka galioti, ir teigė, jog tas dekretas yra būtinas ginkluotųjų pajėgų darbui palaikyti.

Britų žvalgybai ir kitiems analitikams kyla klausimas, kodėl ši priemonė nebuvo oficialiai atšaukta.

Rusijos Federacija ir toliau patiria didžiulius nuostolius kare Ukrainoje. Atnaujintais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, ukrainiečiai per pastarąją parą likvidavo 490 rusų karių.

Iš viso nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos Federacija neteko 126 650 karių. Per tą laiką Rusija neteko taip pat 3201 tanko, 6369 šarvuotų kovos mašinų, 293 lėktuvų, 284 sraigtasparnių. 

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pakartojo, kad Vokietija nesiųs naikintuvų į Ukrainą, nors Kyjivas vis dažniau ragina Vakarus suteikti pažangesnių ginklų, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją.

Po kelias savaites trukusių intensyvių diskusijų ir didėjančio sąjungininkų spaudimo O.Scholzas tik trečiadienį sutiko nusiųsti 14 tankų „Leopard 2“ į Ukrainą ir leisti juos taip pat siųsti kitoms Europos šalims.

„Galiu tik patarti nesivelti į nuolatinį prašymų karą dėl ginklų sistemų“, – duodamas interviu laikraščiui „Tagesspiegel“ sakė O.Scholzas.

„Jei vos tik priėmus sprendimą (dėl tankų) Vokietijoje prasideda kitos diskusijos, tai neatrodo rimta ir pakerta piliečių pasitikėjimą vyriausybės sprendimais“, – pridūrė jis.

O.Scholzo sprendimą pritarti tankams lydėjo Jungtinių Valstijų pranešimas, kad jos atsiųs 31 savo tanką „Abrams“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Berlynui ir Vašingtonui už šį žingsnį, kuris vertinamas kaip proveržis, siekiant paremti karo draskomą šalį.

Tačiau V.Zelenskis nedelsdamas pabrėžė, kad Ukrainai reikia daugiau NATO sąjungininkių sunkiosios ginkluotės, įskaitant naikintuvus ir tolimojo nuotolio raketas.

Per interviu O.Scholzas įspėjo prieš „eskalacijos rizikos“ didinimą, Maskvai jau griežtai smerkiant pažadus dėl tankų.

„Tarp NATO ir Rusijos nėra karo. Mes neleisime, kad šis konfliktas paaštrėtų“, – teigė jis.

Kancleris pridūrė, kad būtina toliau kalbėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Paskutinį kartą lyderiai telefonu kalbėjosi gruodžio pradžioje.

„Dar kartą kalbėsiu su Putinu telefonu“, – sakė O.Scholzas.

„Tačiau, žinoma, taip pat aišku, kad kol Rusija ir toliau kariaus su nesiliaujančia agresija, dabartinė padėtis nepasikeis“, – pridūrė jis. 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį paprašė Pietų Korėjos padidinti karinę paramą Ukrainai ir pasiūlė jai persvarstyti savo politiką neeksportuoti ginklų į šalis, kuriose vyksta konfliktai.

J.Stoltenbergas Seule pradėjo savo kelionę po Aziją, kurios metu taip pat aplankys Japoniją, siekdamas stiprinti ryšius su regiono demokratinėmis sąjungininkėmis vykstant karui Ukrainoje ir didėjant Kinijos konkurencijai.

J.Stoltenbergas sekmadienį susitiko su Pietų Korėjos aukščiausio rango pareigūnais, o pirmadienį paragino Seulą labiau padėti Kyjivui, sakydamas, kad „skubiai reikia daugiau šaudmenų“.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO vadovas Jensas Stoltenbergas

Jis atkreipė dėmesį į tokias valstybes kaip Vokietija ir Norvegija, kurios „ilgą laiką vykdė ginklų neeksportavimo į šalis, kuriose vyksta konfliktai, politiką“, bet peržiūrėjo ją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasario mėnesį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.

„Jei tikime laisve, demokratija, jei nenorime, kad nugalėtų autokratija ir totalitarizmas, jiems (ukrainiečiams) reikia ginklų“, – sakė jis kalbėdamas privačioje organizacijoje „Chey Institute“ Seule.

Pietų Korėja tampa vis svarbesne ginklų eksportuotoja ir neseniai pasirašė sutartis dėl šimtų tankų pardavimo Europos šalims, įskaitant NATO narę Lenkiją.

Tačiau Pietų Korėjos įstatymai draudžia ginklų eksportą į šalis, kuriose vyksta aktyvus konfliktas, todėl Seulas teigia, kad jam sunku tiesiogiai tiekti ginklus Kyjivui, nors jis teikė neletalinę ir humanitarinę pagalbą.

Praėjusiais metais Pietų Korėja atidarė savo pirmąją diplomatinę misiją prie NATO.

J.Stoltenbergas sakė, kad neaišku, kada baigsis konfliktas Ukrainoje, ir teigė, kad V.Putinas rengiasi „dar didesniam karui“ ir aktyviai įsigyja ginklų iš kitų šalių, įskaitant Šiaurės Korėją.

Pchenjanas atmetė šiuos kaltinimus ir sekmadienį perspėjo, kad jei JAV ir toliau skleis „savo pačių sukurtus gandus“, sulauks „tikrai nepageidaujamų pasekmių“.

„Bandymas sugadinti [Šiaurės Korėjos] įvaizdį išgalvojant neegzistuojantį dalyką yra rimta provokacija, kurios niekada negalima leisti ir kuri negali nesukelti jos reakcijos“, – sakė Šiaurės Korėjos JAV reikalų departamento generalinis direktorius Kwon Jong Gunas.

Jis taip pat pavadino tai „kvailu bandymu pateisinti ginklų siūlymą Ukrainai“.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai 31 tanką „Abrams“ – vieną galingiausių ir sudėtingiausių JAV kariuomenės ginklų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, remdamasis Oryx, kuri atlieka Ukrainos gautos karinės technikos ir patirtų nuostolių monitoringą, duomenimis, savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, kokią ir kiek Ukraina gavo ar gaus karinės technikos.

„Įvertinus skaičiavimus, matyti, kad viešai žinomi minimalūs siunčiamos technikos skaičiai. Bet ir šie skaičiai jau duoda bendrą supratimą apie karinės paramos Ukrainai mastus (čia be amunicijos tiekimo, šaulių ginklų, elektroninės kovos priemonių, prieštankinių raketų ir t.t.). Nėra priskaičiuoti iš Rusijos paimti trofėjai. Kartu pateikiami Oryx patvirtinti ukrainiečių patirti karinės technikos nuostoliai (realiai jie gali būti ir didesni, nes ne visada galima gauti patvirtinimus).

Ukrainai perduodama 600+ tankų, iš kurių jau gavo 361 sovietinį modernizuotą T-72 tipo tanką ir gaus dar 120+ sovietinių modernizuotų bei 120+ vakarietiškų tankų. Iki šiol neteko 454 tankų (iš jų 20 proc. T-72), nors Oryx taip pat patvirtino 3 kartus didesnius okupantų tankų nuostolius.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

445+ Pėstininkų kovos mašinų: 246 sovietinės modernizuotos PKM jau perduotos ir 199+ Marder, Bredley ir kt. dar gaus. Neteko mūšiuose 471, iš jų 6 gautų su parama.

1400+ šarvuotų transporterių: 900 vakarietiškų pristatyta (daugiausia – virš 500 M113, iš jų 50 Lietuvos) ir 500 bus pristatyta (Stryker ir kt.). Neteko mūšiuose 221, iš kurių 45 gauti iš Vakarų šalių.

925+ šarvuotų automobilių: 730 pristatyta (daugiausia 440 – M1224) ir 195+ bus perduoti. Neteko 40, iš kurių 37 gauti kaip karinė pagalba.

2200+ visureigių: 1800+ pristatyta (daugiausia 1600+ HMMWV) ir 400+ bus pristatyta. Neteko 262, iš kurių 114 iš karinės paramos.

400+ velkamų haubicų, iš kurių 150 yra 105mm (pusė dar tik bus perduotos, tad kol kas ketvirtadalis perduotų yra iš Lietuvos) ir kitos daugiausia 155mm (daugiausia 142 yra M777s), iš kurių 50 dar tik bus perduotos. Neteko 96, iš kurių 40 haubicų gautos kaip parama.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos kariai Bachmute

300+ savaeigių haubicų: 87 savaeigės 155mm dar tik bus perduotos ir 224 jau perduotos (įskaičiuota ir 10 lietuviškų savaeigių 120mm minosvaidžių). Neteko 107, iš kurių 18 iš karinės paramos.

100+ salvinių raketinių ugnies sistemų (50 Grad tipo rusiškų, bet kitos yra vakarietiškos (HIMARS ir pan.). Neteko 37, iš kurių tik 1 iš paramos.

9 priešlėktuvinės gynybos baterijos (po 6-8 raketų paleidėjus) perduotos ir 14 dar bus perduota. Sunaikinti 88 zenitinių raketų paleidėjai.

Perduota 19 kovos lėktuvų Su-25. Taip pat 40+ sraigtasparnių (2 bus pristatyti iš Lietuvos), iš kurių kol kas tik 3 vakarietiški. Neteko 57 lėktuvų ir 29 sraigtasparnių.

Ukraina gavo 415+ įvairios paskirties bepiločių, 30+ bepiločių Bayraktar (neteko 15), 2200+ skraidančios amunicijos vnt., 85+ įvairios paskirties radarai (apie 50 dar tik bus perduoti, 4 perduoti jau sunaikinti, o iš viso neteko 48 radarų), 120+ inžinierinės technikos vnt. (iki tol 42 vnt. neteko).

Iki šiol suteikta (be pažadėtos, bet dar nepristatytos) karinė parama Ukrainai padėjo išlaikyti (nepaisant patirtų nuostolių) ikikariniame lygyje tankų skaičių (pirmiausia dėl greičiausiai gautų modernizuotų tankų T-72), atstatyti pusę pėstininkų kovos mašinų nuostolių (kita dalis bus atstatyta dabar atvežus naujausią karinę paramą), bet kartu partnerių parama padidino kariuomenės mechanizavimo lygį vakarietiška technika – gauta beveik 3000 vnt. (Ir dar 1100 vnt. bus pristatyta artimiausiu metu) šarvuotų transporterių, šarvuotų automobilių, visureigių.

Taip pat Ukrainai pavyko atkurti ir sustiprinti savaeigės artilerijos ir salvinės raketinės artilerijos pajėgumus bei galimybes. Karinė parama padėjo atkurti sraigtasparnių ir priešlėktuvinės gynybos pajėgumus, nors iki šiol atstatyta tik trečdalis karo aviacijos praradimų.

Dabar Ukrainos gaunama parama padės dar labiau sustiprinti pajėgumus, ne tik išlaikyti paritetą fronte, bet ir palaipsniui susikurti tam tikrą persvarą. Ar kariauti bus lengviau? Ne. Rusijos okupacinės pajėgos, nepaisant patirtų didžiulių nuostolių, vis dar turi pakankamai pajėgumų lokaliems puolimams ir ešelonuotai gynybai“, – rašo ministras..

Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai mano, kad vėlavimas pristatyti Ukrainai vakarietiškus tolimojo nuotolio ginkluotės pavyzdžius, pažangias oro gynybos sistemas ir tankus buvo pagrindinis veiksnys, dėl kurio Ukraina prarado laiko pradėti didelę kontrataką ir nesugebėjo perimti iniciatyvos mūšio lauke.

Instituto ataskaitoje teigiama, kad Vakarai, pažadėję paremti Ukrainą ginklais, neatsižvelgė į nuspėjamą būtinybę pakeisti sovietines Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sistemas į vakarietiškas.

Ataskaitoje pažymima, kad po lapkričio 11 d., kai buvo išvaduotas Chersonas, Ukrainos kariuomenei nepavyko pradėti naujo puolimo, todėl karas virto poziciniais mūšiais, kurie naudingi rusams.

Jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2022 m. vasarą būtų apginkluotos vakarietiška įranga, Ukraina būtų pasinaudojusi galimybe perimti iniciatyvą iš išsekusios Rusijos kariuomenės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Bachmuto

Ekspertai mano, kad Ukrainos vadovybės atsargumą po Chersono išvadavimo lėmė tai, kad Vakarai nesuteikė garantijų pakeisti per mūšius sunaikintą ir sugadintą techniką. Todėl lapkričio viduryje išlaisvinus dešinįjį Chersono srities krantą, kovos pietuose neperaugo į naują kontrpuolimą.

Tuo pasinaudoję rusai šalyje paskelbė mobilizaciją ir pradėjo kaupti naują „patrankų mėsą“, o taip pat atnaujino atakas Donecko regione, kuriomis pirmiausia buvo siekiama atitraukti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dėmesį ir neleisti joms pasirengti kontrpuolimui.

Jei Vakarų lyderiai būtų ėmęsi darbų dėl vakarietiškų tankų perdavimo ukrainiečiams 2022 m. birželį, kai pasirodė pirmieji aiškūs ženklai, kad vakarietiškų tankų prireiks, Ukrainos pajėgos būtų galėjusios pradėti juos naudoti lapkričio arba gruodžio mėn.

Šią žiemą Ukraina vis dar gali pradėti ilgai planuotą kontrpuolimą, kuris šiek tiek sušvelnintų lėtos Vakarų reakcijos suteikant reikiamą pagalbą poveikį. Tačiau šis delsimas taip pat leido Rusijai paruošti dirvą savo puolimui.

Borisas Johnsonas pareiškė, kad Vladimiras Putinas, prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, „neeilinio“ telefoninio pokalbio metu grasino jam raketų smūgiu.

Kaip rašo BBC, tuometinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas sakė, kad V.Putinas jam pareiškė, jog tai „užtruks tik minutę“. Pasak B.Johnsono, šis komentaras jam buvo išsakytas po to, kai 2022 m. vasario mėn. per „labai ilgą“ skambutį jis perspėjo V.Putiną, kad karas bus „visiška katastrofa“.

Pokalbio detalės atskleidžiamos BBC dokumentiniame filme, kuriame nagrinėjamas V.Putino bendravimas su pasaulio lyderiais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas Borodjankoje

B.Johnsonas perspėjo V.Putiną, kad Rusijos įsiveržimą į Ukrainą lydėtų Vakarų sankcijos, o prie Rusijos sienų atsirastų daugiau NATO pajėgų. Jis taip pat bandė atkalbėti Rusiją nuo karinių veiksmų sakydamas V.Putinui, kad Ukraina „artimiausioje ateityje“ neprisijungs prie NATO.

Tačiau, pasak B.Johnsono, „vienu metu jis man pagrasino ir pasakė: 'Borisai, aš nenoriu tavęs skaudinti, bet su raketa tai užtruktų tik minutę' ar kažką panašaus. Džiugu“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai.

Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V.Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną rusai kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių.

„Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat... smogia mūsų miestams, mūsų kaimams... net šokiruoja, kad tenka įtikinėti tarptautinius sporto biurokratus atsisakyti bet kokios paramos valstybei teroristei“, – sakė jis.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis pabrėžė, jog Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) bandymai sugrąžinti rusų sportininkus į olimpines žaidynes yra „bandymas pasakyti... esą teroras gali būti priimtinas, esą galima nematyti to, ką Rusija daro su Chersonu, Charkivu, Bachmutu, Avdijivka“.

„Šiandien (sekmadienį) nusiunčiau laišką ponui prezidentui Macronui – kaip tik dėl šito ir tęsdamas mūsų pokalbį, įvykusį sausio 24 dieną. Rengdamiesi Paryžiaus olimpiadai turime būti tikri, kad Rusija negalės ja ar bet kokiu kitu tarptautiniu sporto renginiu naudotis agresijos ar savo valstybinio šovinizmo propagandai“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jo teigimu, XX amžiaus pirmojoje pusėje Europoje „buvo padaryta per daug klaidų, nulėmusių labai baisias tragedijas“.

„Buvo ir svari olimpinė klaida. Olimpinio judėjimo ir valstybių terorisčių [keliai] tikrai neturi kirstis“, – pridūrė ukrainiečių prezidentas.