Interviu A.Merkel kalbėjo apie tai, kaip ji 2015 m. padėjo derybų būdu pasiekti Minsko susitarimą, kuris 2015–2021 m. „atnešė ramybę“ ir suteikė Ukrainai galimybę „surinkti jėgas“ ir „tapti kita šalimi“.
A.Merkel paaiškina: „2021 m. birželį pajutau, kad Putinas Minsko susitarimų nebevertina rimtai, todėl norėjau naujo formato, kad mes, kaip Europos Sąjunga, galėtume kalbėtis tiesiogiai su Putinu.“
-
Ukrainos politikai įpykę: A.Merkel politika ir privedė prie Rusijos plataus masto agresijos
-
L.Kojala paaiškino, kodėl net po Krymo aneksijos A.Merkel mezgė santykius su Kremliumi
-
Visa tiesa apie „geležinę“ A.Merkel: kodėl G.W.Bushas darė jai masažą ir kaip ją išgąsdino V.Putinas
-
„Angela Merkel maldavo nesipriešinti“: generolas J.V.Žukas atskleidžia pokalbius apie Krymo aneksiją
-
A.Merkel kritikuoja savo įpėdinį
A.Merkel apgailestauja: „Kai kurie to nepalaikė. Tai buvo visų pirma Baltijos valstybės, bet ir Lenkija buvo prieš.“ Keturios šalys „bijojo“, „kad neturime bendros politikos Rusijos atžvilgiu“.
A.Merkel taip aiškina prieškarinę istoriją: „Bet kokiu atveju, tai neįvyko. Tada aš palikau pareigas, ir tada prasidėjo Putino agresija.“
„Bild“ akcentuoja, kad A.Merkel nutyli, jog pagal Minsko susitarimus nuo 2015 iki 2021 m. Rusija nužudė arba sužeidė daugiau nei 5000 Ukrainos karių, kad V.Putino agresija prieš šalį prasidėjo ne po jos kadencijos pabaigos, bet tęsėsi nuolat, o nuo 2021 m. pavasario, perkeliant didelius karinius dalinius, buvo rengiama visiška invazija į Ukrainą.
Be to, buvusi kanclerė vėl pareiškė, kad koronavirusas prisidėjo prie Rusijos karo su Ukraina. „Mes nebegalėjome susitikti“, nes Putinas „bijojo koronaviruso pandemijos“. „Jei negalima susitikti, jei negalima akis į akį aptarti nesutarimų, tai ir naujų kompromisų rasti neįmanoma“, – sakė A.Merkel.
Buvusi kanclerė yra įsitikinusi: „Vaizdo konferencijų tam nepakako.“ Todėl „koronavirusas yra pagrindinė priežastis“, kodėl Rusija taip radikalizavosi politiškai ir galiausiai užpuolė Ukrainą.
