Panašią informaciją cituoja ir kanalai „Mash“ bei „Shot“. Jų duomenimis, incidentas įvyko penktadienio rytą. Iškritęs A.Badalovas mirė vietoje.
Kol tyrėjai aiškinasi įvykio aplinkybes, šaltinis valstybinei naujienų agentūrai TASS pranešė, kad „preliminari mirties priežastis – savižudybė“.
„Telegram“ kanalas „112“ patvirtino, kad A.Badalovas parašė atsisveikinimo žinutę žmonai.
A.Badalovas nuo 2021 m. ėjo „Transneft“ viceprezidento pareigas. Jis prižiūrėjo skaitmeninės transformacijos, informacinių technologijų ir gamybos bei verslo operacijų automatizavimo klausimus.
Prieš tai jis dirbo Voschodo mokslinių tyrimų institute, kuriančiame valstybines automatizuotas sistemas, įskaitant „GAS Vybory“ ir „GAS Justice“.
Tai mažiausiai 11-oji paslaptinga naftos ir dujų sektoriaus aukščiausio lygio vadovo mirtis nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
2022 m. rudenį panašiomis aplinkybėmis mirė 67 metų „Lukoil“ valdybos pirmininkas Ravilis Maganovas. Pranešta, kad jis iškrito pro Maskvoje esančios Prezidento administracijos centrinės klinikinės ligoninės langą. Savo pranešime bendrovė teigė, kad R.Maganovas mirė „po sunkios ligos“.
Jo vietą užėmęs 66 metų Vladimiras Nekrasovas mirė po metų dėl „ūmaus širdies nepakankamumo“.
2024 m. kovo mėn. mirė „Lukoil“ viceprezidentas Vitalijus Robertusas, sulaukęs 54 metų. Aukščiausio vadovo mirties priežasčių ir aplinkybių bendrovė neatskleidė.
Su teisėsauga siejamas „Telegram“ kanalas „VCHK-OGPU“ teigė, kad V.Robertusas buvo rastas pakartas savo kabinete Sretensko bulvare. Vėliau paaiškėjo, kad jis buvo įtariamas muitinės pareigūnų papirkinėjimu.
2022 m. gegužę Mitiščiuje mirė buvęs „Lukoil“ viceprezidentas ir pagrindinio tiekimo ir pardavimo skyriaus vadovas Aleksandras Subotinas. Pasak „Mash“, vyras mirė per nepavykusį seansą su šamanais, kurie bandė vyrą nuo pagirių išgydyti rupūžių nuodais.
2022 m. sausį elitiniame Leningrado srities kaime rastas negyvas 60-metis transporto tarnybos „Gazprom Invest“ vadovas Leonidas Šulmanas. Šalia gulėjo raštelis, kuriame jis skundėsi lūžusios kojos skausmu.
Po dviejų mėnesių, kovo mėnesį, Leningrado srityje buvo rastas „Gazprom“ vieningo gyvenviečių centro generalinio direktoriaus pavaduotojo įmonių saugumui Aleksandro Tiuliakovo kūnas. Jis taip pat paliko atsisveikinimo raštelį, kurio turinio nuspręsta neatskleisti.
Dar po mėnesio viename Maskvos bute buvo rasti buvusio „Gazprombank“ viceprezidento Vladislavo Avajevo, taip pat jo žmonos ir dukters kūnai. Pagal tyrėjų versiją, jis nušovė šeimos narius ir po to nusižudė.
Kiek vėliau buvęs „Novatek“ aukščiausio lygio vadovas Sergejus Protosenija buvo rastas pakartas viloje Ispanijoje. Jo žmona ir aštuoniolikmetė dukra buvo subadytos peiliu. Verslininko pažįstamas juos pavadino „pavyzdine šeima“.
2022 m. liepą elitinėje kotedžų gyvenvietėje Morskyje terasy netoli Suomijos įlankos buvo rastas 61 metų Jurijaus Voronovo, transporto bendrovės „Astra Shipping“, kuri taip pat dirbo su „Gazprom“ sutartimis Arktyje, generalinio direktoriaus, kūnas. Jis mirė nuo šūvio į galvą.
2023 m. vasarį buvęs naftos magnatas Viačeslavas Rovneiko buvo rastas negyvas name Rubliovo-Uspenskojės plente netoli Maskvos.
Belgijos naftos prekybos bendrovės „Nafta (B) N.V.“ bendrasavininkis ir Tarpregioninės degalų sąjungos generalinis direktorius V.Rovneiko dar 9-ajame dešimtmetyje sukaupė kapitalą energetikos rinkoje, o vėliau kartu su Boriso Jelcino svainiu Leonidu Djačenka sukūrė bendrovę „Urals Energy“.
„Jis sėdėjo ir gėrė arbatą, ir staiga pasijuto blogai. Nukrito nuo kėdės, ir viskas“, – pasakojo jo motina.
2024 m. spalio 20 d. Michailas Rogačiovas, buvęs „Norilsk Nickel“ direktoriaus pavaduotojas ir buvęs „Jukos EP“ viceprezidentas įmonės valdymui, iškrito per savo buto Maskvoje langą. Teisėsaugininkai manė, kad jis nusižudė dėl sveikatos problemų.


