Daug kritikos sulaukusi frazė nuskambėjo K.Budrio interviu leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“. Jame Lietuvos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad Vakarų Europa vis dar ne iki galo suvokia Rusijos keliamą grėsmę, nors Baltijos šalys su ja gyvena jau daugelį metų.
Kalbėjo su Šveicarijos žiniasklaida
Pasak ministro, NATO išlieka stipriausias karinis aljansas pasaulyje, tačiau rytiniam Aljanso sparnui vis dar trūksta modernios oro gynybos.
Jis pabrėžė, kad Lietuva sąmoningai didina gynybos finansavimą ir ruošia visuomenę galimoms krizėms – nuo pilietinio pasipriešinimo stiprinimo iki technologinių gebėjimų, tokių kaip dronų valdymas. K.Budrio teigimu, Baltijos valstybės jau perėjo baimės etapą – jį pakeitė pasirengimas ir visuomenės atsparumas.
Ministras taip pat ragino Europą tapti savarankiškesne geopolitine jėga ir mažinti priklausomybę nuo Rusijos.
Jo vertinimu, karas Ukrainoje nėra vien regioninis konfliktas, nes rytinio NATO fronto destabilizacija paliestų visą Europą – nuo ekonomikos iki socialinio saugumo.
K.Budrys pabrėžė, kad Lietuva per pastaruosius dešimtmečius nuosekliai atsiskyrė nuo Rusijos energetinės ir politinės įtakos, todėl, anot jo, Europa gali ne tik išsiversti be rusiškų energijos išteklių, bet ir tapti stipresnė.
Ministras taip pat akcentavo Europos vienybės svarbą bei būtinybę išlaikyti ilgalaikę paramą Ukrainai, kurią jis įvardijo kaip neatsiejamą Europos saugumo dalį.
„Europa turi priimti naują strateginę realybę ir gynybą iškelti į pirmą vietą, jei nori išlikti reikšminga. Europos Sąjunga pagaliau turi pradėti veikti kaip geopolitinis žaidėjas“, – sakė K.Budrys.
Paklaustas, ar Lietuva galėtų išsilaikyti naujoje pasaulio tvarkoje be Europos Sąjungos, ministras atsakė, kad tuomet matytume dar spartesnę regionalizaciją. „Pavyzdžiui, Šiaurės ir Baltijos šalių regione“, – svarstė jis.
Tuo metu ir nuskambėjo klausimas apie Kaliningradą. Juo žurnalistas leido suprasti, kad hipotetiškai nusilpus Europos Sąjungai Baltijos šalių saugumas vis labiau priklausytų nuo regioninio bendradarbiavimo ir gebėjimo atremti grėsmę iš stipriai militarizuoto Rusijos eksklavo tarp Lietuvos ir Lenkijos.
-
Po Budrio interviu apie NATO galimybes Kaliningrade – aštri premjerės reakcija
-
Kęstutis Budrys ragina nuo politinio solidarumo pereiti prie karinio, stiprinant Baltijos šalis
-
Ministras: paramos Ukrainai klausimas negali būti paliktas tik kelių sąjungininkų atsakomybei
-
Prezidentas: Budrio pasisakymas apie Kaliningrado sritį nebuvo pats sėkmingiausias
Tuomet K.Budrys ir pareiškė, kad NATO turi visas priemones sunaikinti Rusijos eksklave esančius oro gynybos pajėgumus, tačiau tiesioginio raginimo tą padaryti nebuvo. Jo atsakymas skambėjo taip:
„Turime parodyti rusams, kad galime prasiskverbti pro jų mažą tvirtovę, kurią jie sukūrė Kaliningrade. NATO turi priemonių, kurios leistų prireikus nušluoti nuo žemės paviršiaus ten esančias Rusijos oro gynybos ir raketų bazes.“
Taigi, K.Budrys nekalbėjo apie būtinybę pradėti karinę operaciją ar smogti Rusijai pirmiems. Jo pasisakymas suformuluotas kaip atgrasymo logika – mintis, kad NATO turi pajėgumų neutralizuoti Kaliningrade dislokuotas sistemas, jei to prireiktų konflikto atveju.
Savaip interpretavo ministro frazę
Tačiau Rusijos žiniasklaidoje jau netrukus po interviu pasipylė skambios antraštės, esą Lietuvos ministras ragino NATO pulti šalies eksklavą Kaliningrade.
Interviu netruko sulaukti reakcijos iš Rusijos pusės: ministrą jau kitą dieną užsipuolė Dmitrijus Medvedevas, netiesiogiai išvadinęs šalies diplomatijos vadovą „nevispročiu“, vėliau į jo žodžius sureagavo ir Kremlius.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „Vesti“ propagandiniam žurnalistui Pavelui Zarubinui pareiškė, kad K.Budrio žodžiai, kuriais jis neva ragina NATO smogti Kaliningradui, yra „artimi beprotybei“.
NATO skirta gynybai, o ne puolimui
Aljanso ginkluotosios pajėgos teoriškai gali imituoti ir net praktikuoti puolamuosius karinius scenarijus.
Tačiau kitų valstybių teritorijų užgrobimas prieštarauja pagrindiniams NATO principams.
Jau 1949 m. Vašingtono sutarties, pagal kurią buvo įkurta ši organizacija, pirmajame straipsnyje teigiama:
„Šalys įsipareigoja, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijoje, bet kokį tarptautinį ginčą, kuriame jos gali dalyvauti, spręsti taikiu būdu taip, kad tarptautinei taikai, saugumui bei teisingumui neiškiltų pavojus, ir savo tarptautiniuose santykiuose susilaikyti nuo grasinimo jėga ar jėgos panaudojimo bet kuriuo būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
„Visos narės tarptautiniuose santykiuose susilaiko nuo grasinimo jėga ir jos panaudojimo tiek prieš kurios nors valstybės teritorinį vientisumą arba politinę nepriklausomybę, tiek kuriuo kitu būdu, nesuderinamu su Jungtinių Tautų tikslais.“
Vašingtono sutartyje paprasčiausiai nenumatytas agresijos planavimo ir vykdymo mechanizmas.
Penktajame straipsnyje, kuriuo grindžiamas visas NATO šalių bendravimas ir karinė sąveika, teigiama:
„Šalys susitaria, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus laikomas jų visų užpuolimu, ir todėl susitarė, kad tokio ginkluoto užpuolimo atveju kiekviena iš jų, įgyvendindama individualios ar kolektyvinės savigynos teisę, pripažintą Jungtinių Tautų Chartijos 51 straipsnyje, nedelsdama suteiks pagalbą užpultai ar užpultoms Šalims, individualiai ir kartu su kitomis Šalimis, imdamasi tokių veiksmų, kokie atrodys būtini, įskaitant ginkluotos jėgos panaudojimą, Šiaurės Atlanto regiono saugumui atkurti ir palaikyti“.
Tai reiškia, kad bendri karo veiksmai galimi tik savigynos, o ne ginkluotos agresijos atveju.
Aljansas paprasčiausiai neturi teisinio mechanizmo, kuris leistų jam kariauti agresijos ar užkariavimo karus.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kęstutis Budrys neragino NATO pulti Kaliningrado ar pradėti karinę operaciją prieš Rusiją. Interviu Šveicarijos leidiniui „Neue Zürcher Zeitung“ jis kalbėjo apie atgrasymą ir NATO pajėgumą neutralizuoti Kaliningrade dislokuotas sistemas galimo konflikto atveju. Rusijos propagandinė žiniasklaida ministro žodžius ištraukė iš platesnio konteksto ir pateikė juos kaip agresyvų raginimą smogti Rusijai, nors pats pasisakymas buvo susijęs su gynybos ir kolektyvinio saugumo logika.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
