Straipsnyje primenama, kad tuo metu net pats Vladimiras Putinas tikino, jog „yra priežasčių manyti, kad galime pribaigti“ Ukrainos karius.
„Atrodė, kad viskas stovi vietoje, kad Rusija pagaliau galėtų palaužti atkaklų Ukrainos pasipriešinimą ir laimėti karą. Tačiau prasidėjus rugsėjui tapo visiškai akivaizdu, kad didelio masto Putino vasaros puolimas žlugo“, – pažymėjo analitikai.
Pastebėta, kad per šį laikotarpį Rusijos kariuomenei nepavyko pralaužti fronto linijos ar užimti bent vieno didesnio Ukrainos miesto, o bendras Rusijos pasistūmėjimas per tris vasaros mėnesius apsiribojo 0,3 proc. Ukrainos teritorijos.
„Svarbu pažymėti, kad pagrindiniai strateginiai objektai, tokie kaip Pokrovskas, lieka Ukrainos rankose“, – pabrėžiama straipsnyje.
Be to, žlugo ir ambicingi Kremliaus planai išplėsti karą į Sumų ir Charkivo sritis.
„Pirmosiomis vasaros puolimo savaitėmis birželį arogantiškasis Putinas užtikrintai pareiškė, kad „visa Ukraina yra mūsų“, ir grasino užimti Sumus. Tačiau baigiantis vasarai jo kariai buvo prispausti keliuose pasienio kaimuose, nes po virtinės nesėkmių mūšyje bandė atsitraukti“, – rašo P.Dickinsonas.
Jo vertinimu, V.Putino vasaros puolimo nesėkmė turėtų padėti paneigti mitą apie nenugalimą Rusijos karinę galią ir jos tariamai būsimą pergalę Ukrainoje.
„Per ilgai tarptautinį karo Ukrainoje suvokimą iškreipinėjo perdėtas Rusijos karinės galios suvokimas“, – teigė analitikas.
Pasak eksperto, dėl tokios padėties Ukrainą kritikavo net JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis stebėjosi, kad Ukraina išdrįso gintis nuo daug didesnio agresoriaus, ir kartu teigė, kad „Rusija kažkaip išskirtinai įpratusi kariauti ir laimėti karus“.
Straipsnyje pažymima, kad V.Putino gebėjimas įbauginti Vakarų lyderius yra didžiausias jo pasiekimas kare, kuriame jo kariuomenė pasirodė kur kas geriau nei tikėtasi.
„Jo ginkluotės sėkmė yra stiliaus triumfas prieš turinį, kuriuo patogiai ignoruojamos nepalankios mūšio lauko realijos, kartu labai pasikliaujant akivaizdžiu Vakarų nenoru konfrontuoti su Kremliumi. Daugėjant įrodymų apie Rusijos kariuomenės ribotumą, šį nenorą darosi vis sunkiau pateisinti“, – pabrėžė P.Dickinsonas.
Žinoma, teigė apžvalgininkas, būtų itin kvaila nuvertinti V.Putino karinės mašinos keliamą grėsmę, nes Rusijos kariuomenė yra pranašesnė už visas Europos kariuomenes, ją remia daugybė dronų, raketų ir orlaivių taip pat ir negailestinga politinė valia, kurios beveik visiškai nėra daugumoje Europos sostinių.
„Tačiau kartu labai svarbu pripažinti, kad Rusijos pergalė Ukrainoje jokiu būdu nėra neišvengiama“, – pridūrė jis.
Brangiai kainavusi Rusijos vasaros puolimo nesėkmė yra aiškus signalas, jog V.Putino karas prieš Ukrainą vyksta ne pagal planą, mano analitikas.
Tačiau kol kas Kremliaus vadovas nerodo jokių kompromiso ženklų ir vis dar mano, kad gali laimėti blefuodamas, tačiau akivaizdu, kad jo kariuomenė yra kur kas labiau pažeidžiama, nei jis norėtų, kad visi manytų.
„Jei ukrainiečiai sulauks reikiamos sąjungininkų paramos, naujausi įrodymai rodo, kad jie yra daugiau nei pajėgūs pakreipti situaciją mūšio lauke savo naudai ir priversti Putiną sėsti prie derybų stalo“, – reziumavo P.Dickinsonas.



